- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-517-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00681-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- N. P.
- Trečiasis asmuo
- K. P., D. G., S. P., R. P.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant atsakovui R. Š., jo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo N. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims K. P., D. G., S. P., R. P. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti tvarką, pagal kurią būtų naudojamasi balkonu-terasa, esančia virš pastato (duomenys neskelbtini), verandos. Nurodė, kad pageidauja naudotis šiaurine įrengto balkono puse, o likusią balkono dalį prašo paskirti naudotis S. P., R. P. ir R. Š.. Pažymėjo, jog balkonas buvo avarinės būklės, todėl jo dalį, esančią virš jam priklausančios verandos dalies, jis sutvarkė savo lėšomis ir pageidauja ja naudotis. Visi namo gyventojai, išskyrus atsakovą R. Š., sutiko su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka. Todėl, esant atsakovo R. Š. prieštaravimui, naudojimosi balkonu tvarka turi būti nustatyta teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2010-11-02 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovui priteisė 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 96,65 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad iki kreipimosi į teismą 35,14 m² ploto ginčo balkonas-terasa, esanti virš pastato (duomenys neskelbtini), verandos, buvo skirta viso namo gyventojų bendram naudojimuisi, į ją patenkama per bendro naudojimosi koridorių. Ieškovas prašo padidinti jam naudojimuisi skirtą dalį, tokiu būdu pakeičiant esamą naudojimosi balkonu tvarką. Teismas pažymėjo, kad balkonas-terasa ir jos dalis, kuria naudotis pageidauja ieškovas, nėra atskira izoliuota namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa ar kitokiu būdu suformuota konkreti dalis, o tik sudėtinė viso objekto – namo dalis, skirta visų bendraturčių naudojimuisi ir kurios paskirtis - užtikrinti galimybę naudotis bendraturčių turimomis patalpomis. Tuo tarpu pagal CK 4.81 str. namo, buto ar kitokio nekilnojamojo turto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo ar buto ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) antro aukšto terasos-balkono dalių, tenkančių šio namo butų savininkams, apskaičiavimą, kuris apskaičiuotas pagal bendraturčių turimų butų plotą, tačiau nekilnojamo turto registre šios dalys nėra įregistruotos. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tretieji asmenys K. P., D. G. ir S. P. būtų perdavę savo nuosavybės teises į ginčo balkoną-terasą ieškovui.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t.y. nustatyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką II-jo aukšto 35,14 kv.m. ploto balkonu (terasa), pagal kurią 17,57 kv.m. ploto balkono šiaurine dalimi, esančia ties N. P. butu, (duomenys neskelbtini) naudotųsi ieškovas, o pietine 17,57 kv.m. ploto dalimi, esančia ties P. butu (duomenys neskelbtini) naudotųsi S. P., R. P. ir R. Š.. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki kreipimosi į teismą ginčo balkonas buvo skirtas viso namo gyventojų bendram naudojimui. Teigia, kad tretieji asmenys (bendro naudojimo patalpų bendraturčiai) K. P. ir D. G. savo rašytiniuose sutikimuose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad nesinaudoja ginčo terasa, nes jų butai yra I-me aukšte. Tą patį patvirtino ir S. P.. Nurodo, kad namo bendraturčiams priklauso ne namo dalys, o butai, suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai – nekilnojamojo turto objektai. Pažymi, kad daugiabučio namo atskirų butų gyventojams priklausančios bendro naudojimo patalpos, inžinieriniai tinklai ir kitos komunikacijos paprastai nėra registruojamos registro įmonėje kaip dalinė jų nuosavybė. Todėl nepagrįstas teismo teiginys dėl to, kad ieškovo apskaičiuotos ginčo balkono dalys, tenkančios butų savininkams, nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad bendraturtis gali perleisti ne tik nuosavybės teises, bet ir teisę naudotis bendru turtu vienam ar keliems bendraturčiams, ką ir padarė K. P., D. G. ir S. P.. Teigia, kad teismo motyvas, jog balkonas-terasa nėra atskira izoliuota namo patalpa ar kitokiu būdu suformuota konkreti dalis, o tik sudėtinė viso objekto – namo dalis, yra nelogiška, nes įstatymas nedraudžia nusistatyti namo bendro naudojimo objektų bendrasavininkiams tvarką, kaip jie naudosis atskiromis bendro naudojimo patalpomis ar kitais objektais, tame tarpe ir balkonais (CK 4.81 str. 1 d.). Pabrėžia, kad teismas nevertino ir nepasisakė, kodėl ieškovo pasiūlyta naudojimosi balkonu tvarka negalėtų būti nustatyta, jeigu tai nepažeidžia nei vieno bendrasavininkio teisių. Taip pat neįvertino ir tų aplinkybių, kad ieškovas įrengė duris iš savo buto tiesiai į ginčo balkoną, todėl atsakovas su P. taip pat turėtų įėjimą į balkoną iš bendro koridoriaus ir tai atitiktų visų namo bendratučių interesus. Be to, ieškovas pilnai įrengė ir suremontavo savo naudojamą balkono dalį iš asmeninių lėšų, o kita balkono pusė iki šiol nėra suremontuota. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra įpareigojęs įrengti apsauginius turėklus ties įrengtos terasos neapsaugota kraštine, tačiau atsakovas trukdo ieškovui šiuos reikalavimus įvykdyti. Apeliantas mano, kad nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką reikėtų siekti socialinės taikos ir taikyti proporcingumo kriterijų, kad nekiltų arba kiltų mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvada, jog ginčo balkonas yra skirtas visų namo bendraturčių bendram naudojimui, yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad balkonas nėra izoliuota patalpa, nes į jį patenkama iš bendro naudojimosi laiptinės. Be to, ieškovo pateiktas apskaičiavimas apie jam tenkančią balkono dalį neatitinka jo nuosavybės dalies bendrame turte. Teismui pateiktas trečiųjų asmenų sutikimas nereiškia nuosavybės teisių perleidimo, juo labiau, kad D. G. leido ieškovui tik laikinai naudotis balkonu. Be to, bendraturtis R. P. nesutinka su atsakovu kartu naudotis ieškovo siūlomo balkono dalimi. Ieškovui atitvėrus dalį balkono, jis netaps atskiru daiktu ir tokiais veiksmais bus pažeisti atsakovo interesai, nes jo butas yra mansardoje ir didesnius daiktus jis gali įnešti tik per ginčo balkoną. Be to, balkonas yra reikalingas ir pagal priešgaisrines apsaugos taisykles. Pažymi, kad tiek iš ieškovo buto, tiek iš kitų bendratučių butų išėjimo į balkoną nėra, į jį patenkama tik iš bendros namo laiptinės. Tai, kad ieškovas savavališkai įsirengė į balkoną duris, nereiškia jo didesnių teisių į jį. Nepagrįstu nurodo apelianto argumentą, kad jis tik vienas rūpinasi balkonu, jį remontuoja ir jam niekas už tai nesumoka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl naudojimosi 35,14 kv.m. ploto balkonu-terasa, esančios virš pastato (duomenys neskelbtini), verandos, tvarkos nustatymo. Ieškovas N. P. prašo nustatyti tokią naudojimosi šiuo balkonu tvarką, pagal kurią 17,57 kv.m. ploto balkono šiaurine dalimi, esančia ties ieškovo butu (duomenys neskelbtini) naudotųsi ieškovas, o pietine 17,57 kv.m. ploto dalimi, esančia ties R. ir S. P. butu (J. Šliūpo g. 11-5) naudotųsi S. P., R. P. ir R. Š.. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui N. P. nuosavybės teisė priklauso 52,97 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 106). Atsakovui R. Š. nuosavybės teisė priklauso šiame name esantis 60,04 kv.m butas (Nr. 6), tretiesiems asmenims K. P. nuosavybes teise priklauso 21,76 kv.m. butas (Nr. 2), R. P. ir S. P. – 46,15 kv.m. butas (Nr. 5), o D. G. 41,32 kv.m. ir 59,06 kv.m. butai (Nr. 3 ir Nr. 1) (b.l. 116-125). Atsakovas nesutinka su ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi terasa tvarka, nurodo, jog tokiu atveju butų pažeisti jo teisėti lūkesčiai įsigyjant nuosavybę naudotis visu balkonu bei susiklostę naudojimosi šiuo daiktu santykiai, t.y. iki ginčo jis netrukdomai naudojosi visu balkonu.
Ginčo balkonas-terasa šalims ir tretiesiems asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Pagal CK 4.81 str. 1 d. namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai yra bendratučių nesutarimas, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog balkonas-terasa ir jos dalis, kuria naudotis pageidauja ieškovas, nėra atskira izoliuota namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa ar kitokiu būdu suformuota konkreti dalis, o tik sudėtinė viso objekto – namo dalis, skirta visų bendraturčių naudojimuisi. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada ir pažymi, jog ieškinyje pareikštą reikalavimą nustatyti naudojimosi balkono-terasos patalpomis tvarką būtų galima patenkinti tik tuomet, jei būtų galimybė paskirti bendraturčiams naudotis atskiras izoliuotas balkono-terasos patalpas (CK 4.81 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad į ginčo balkoną patenkama iš bendro naudojimosi laiptinės, iš bendraturčių butų išėjimo į jį nėra. Ieškovas nurodo, jog iš savo buto įsirengė duris į balkoną ir ketina jo siekiamą naudotis balkono dalį atsitverti turėklų pertvara, tačiau jokio su kompetentingomis institucijomis suderinto projekto dėl patalpų atskyrimo nepateikė, todėl spręstina, kad ieškovas reikalauja nustatyti naudojimosi tvarką neizoliuotomis, nekonkrečiomis patalpos dalimis, o tai prieštarauja CK 4.81 str. 1 d. nuostatoms.
Ieškovas į bylą pateikė bendraturčių D. G. ir K. P. notariškai patvirtintus sutikimus, kuriais jos sutinka, kad būtų nustatyta ginčo balkono naudojimosi, valdymo bei disponavimo tvarka nurodant, kad balkono dalis šiaurinėje pusėje, esančioje ties N. P. butu Nr. 4 naudojasi N. P., o likusia balkono dalimi pietinėje pusėje, esančioje ties S. P. butu Nr.5, naudojasi S. P. (b.l.147-148). CK 4.78 str. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis savo dalį, turimą bendroje nuosavybėje, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.82 str. 2 d. nustatyta, kad namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės (namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. Šiuo atveju D. G. ir K. P. minėtais sutikimais sutiko dėl to, kaip ginčo balkono dalimis turėtų naudotis bendraturčiai N. P. ir S. P., tačiau neišreiškė sutikimo dėl savo dalies bendrojoje nuosavybėje perdavimo naudotis ieškovui. Sutikimuose taip pat nėra nurodyta kaip savo teises naudotis balkonu galės įgyvendinti kiti bendraturčiai – R. Š. ir R. P.. Be to, kaip buvo minėta, byloje nėra pateikta įrodymų, jog pagal ieškovo siūlymą nustatytos naudojimosi balkonu dalys galės būti naudojamos kaip atskiri daiktai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu D. G. nurodė, jog ji leidžia ieškovui tik laikinai naudotis balkonu ir su sąlyga, kad būtų sutvarkytas stogas virš jai priklausančių patalpų dalies, o R. P. paaiškino, jog norėtų turėti galimybę naudotis visa terasa. Atsakovas R. Š. teigia, kad pagal ieškovo siūlomą tvarką atitvėrus balkoną, jis netaps atskiru daiktu ir tokiais veiksmais bus pažeisti jo interesai – į jam priklausančią mansardą didesnius daiktus jis gali įsinešti tik per ginčo balkoną, balkonas reikalingas pagal priešgaisrines apsaugos taisykles, be to, jis neteks teisės naudotis visu balkonu, ko siekė įsigyjant nuosavybę šiam name. Įvertinus šiuos bendraturčių argumentus, darytina išvada, kad ieškovo siūloma naudojimosi ginčo balkonu tvarka gali trukdyti naudoti kitas namo patalpas pagal paskirtį, pažeisti namo bendratučių teisėtų lūkesčių (naudotis visu balkonu) principą bei visų bendraturčių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas pilnai įrengė ir suremontavo savo naudojamą balkono dalį iš asmeninių lėšų, o kita balkono pusė iki šiol nėra suremontuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, nes kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, o jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Palangos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2010-11-02 sprendimą, teisingai išaiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl šio sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą ieškovui iš apelianto priteistinos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apelianto N. P. priteisti ieškovui R. Š. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.