Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1007-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-12
Bylos Nr.
2S-1007-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02840-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
UAB „Plastinės chirurgijos centras“
Trečiasis asmuo
L. B., V. B.
Civilinė byla Nr. 2S-1007-221/2013Proceso Nr. 2-69-3-02840-2013-0
Procesinio dokumento kategorija:(S)121.21, 110.1; 110.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Plastinės chirurgijos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „T. A. klinika“ ieškinį atsakovei UAB „Plastinės chirurgijos centras“, tretiesiems asmenims L. B., V. B. dėl pastatų, statinių ar įrengimų nuomos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „T. A. klinika“ pateikė prevencinį ieškinį (b. l. 4-9), kuriuo prašė uždrausti subnuomotojui UAB „Plastinės chirurgijos centras“ pačiam ar per trečiuosius asmenis trukdyti subnuomininkui UAB „T. A. klinika“ naudotis nuomojamomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje 2012 m. liepos 2 d. nustatytomis sąlygomis; uždrausti subnuomotojui UAB „Plastinės chirurgijos centras“ nutraukti Patalpų esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 2006-01; priteisti iš subnuomotojo UAB „Plastinės chirurgijos centras“ visas UAB „T. A. klinika“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Prevencinio ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: (i) uždrausti subnuomotojui pačiam ar per trečiuosius asmenis trukdyti subnuomininkui naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje 2012 m. liepos 2 d. nustatytomis sąlygomis; (ii) uždrausti subnuomotojui Patalpas subnuomuoti tretiesiems asmenims; (iii) uždrausti subnuomotojui nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2006-01;

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad subnuomotojo veiksmai yra susiję su subnuomos sutarties netinkamu vykdymu, jos sudarymo fakto neigimu, reikalavimu subnuomininkui išsikelti iš patalpų bei trukdymu subnuomininkui valdyti ir naudoti patalpas. Jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovė negalėtų tinkamai vykdyti savo veiklos patalpose, kiltų grėsmė subnuomininko prisiimtų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui ir dalykinei reputacijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi (b. l. 39-40) ieškovės UAB „T. A.“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-6158-199-2013 bei priimtas ir įsiteisės sprendimas, uždraudė atsakovei UAB „Plastinės chirurgijos centras“ pačiai ar per trečiuosius asmenis trukdyti ieškovei naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje 2012 m. liepos 2 d. nustatytomis sąlygomis; uždraudė atsakovei UAB „Plastinės chirurgijos centras“ šias patalpas subnuomuoti tretiesiems asmenims bei uždraudė atsakovei nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2006-01.

Teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti ieškovo interesus, o tuo pačiu užtikrinti pagrindinio procesinio dokumento – sprendimo įvykdymą. Ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visuma leidžia manyti, kad iš atsakovės veiksmų galima spręsti, kad ateityje subnuomininkas gali būti iškeldintas iš patalpų arba gali būti įvairiais būdais apribojamas subnuomininko naudojimasis patalpomis, subnuomininko darbuotojų patekimas į patalpas bei naudojimasis jose esančiais daiktais. Kad būtų išvengta tokių subnuomotojo veiksmų ir dėl jų galinčios atsirasti žalos iki kol bus priimtas teismo sprendimas dėl šio prevencinio ieškinio, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti subnuomotojui trukdyti subnuomininkui valdyti ir naudotis patalpomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Plastinės chirurgijos centras“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatliko preliminaraus ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimo, nevertino svarbių aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.

2. Ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovė piktybiškai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei. Atsakovė savo pareigas pagal subnuomos sutartį yra įvykdžiusi pilnai – 2012 m. liepos 2 d. patalpos perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotos. Savo pareigas pagal subnuomos sutartį ieškovė šiurkščiai pažeidė – subnuomos sutarties 2.4 punkte nustatyta, jog mokestis už naudojimąsi patalpomis ieškovei pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po subnuomos sutarties pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio pabaigos privalėjo atsakovei sumokėti iš viso 70 000 Lt. Tačiau iki šio skundo pateikimo dienos ieškovė yra sumokėjusi tik 10 000 Lt, t. y. ieškovė yra skolinga atsakovei net 60 000 Lt subnuomos mokesčio. Atsakovė pateikė ieškovei 2013 m. sausio 31 d. raginimą dėl įsipareigojimų vykdymo, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei per 30 dienų ieškovė neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų, 2012 m. liepos 2 d. subnuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013 m. kovo 3 d. Ir po nurodyto raginimo ieškovė nevykdė savo iš subnuomos sutarties kylančių įsipareigojimų, todėl remiantis CK 6.218 straipsniu subnuomos sutartis yra nutraukta nuo 2013 m. kovo 3 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, kad ieškinys yra nepagrįstas, o laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, jeigu teismas būtų atlikęs ieškinio pagrįstumo vertinimą.

3. Nepagrįstas teismo draudimas nutraukti nuomos sutartį. Šis ieškovės reikalavimas ir jo pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės išeina už bylos nagrinėjimo ribų, yra perteklinės, nepagrįstos ir netinkamos. Draudimas nutraukti nuomos sutartį pritaikytas tik atsakovei, ignoruojant kitą sutarties šalį, t. y. jis negaliotų tuo atveju, jeigu nuomos sutarties nutraukimą inicijuotų tretieji asmenys. Be to, subnuomos sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl ji niekaip negali įtakoji trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.

Atsiliepimas

4. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinai rėmėsi tik ieškovės pateiktais teiginiais ir nesuteikė atsakovei galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą.

5. Skundžiama nutartis iškraipo ieškovės ir atsakovės teisių ir pareigų balansą, kadangi teismo uždrausta atsakovės galimybė trukdyti naudotis patalpomis ieškovei – yra subnuomos sutartimi jos šalių nustatyto tarpusavio teisių ir pareigų balanso iškraipymas, todėl nustatydamas tokį besąlygišką draudimą teismas privalėjo atsižvelgti į subnuomos sutarties vykdymo praktiką. Tiek naudojimasis, tiek valdymas – nėra absoliučios besąlyginės teisės, kurios visų pirma yra glaudžiai susijusios su teisėto pagrindo tam egzistavimu. Teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytas besąlyginis draudimas atsakovei įgyvendinti teises į savo pažeistų teisių gynybą yra nepagrįstas.

6. Nei teismas nutartyje, nei ieškovė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu ne tik kad neįrodė būsimo neva ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo fakto, tačiau palankus ieškovei teismo sprendimas apskritai negali būti priimamas. Todėl, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

7. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. kovo 3 d. subnuomos sutartis yra nutraukta, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis. Tuo tarpu atsakovei uždrausta trukdyti naudotis patalpomis subnuomos sutartį šiurkščiai pažeidinėjusiai ieškovei, t. y. nutartimi visiškai nepagrįstai sukuriamos sąlygos ieškovei ir toliau nemokant subnuomos mokesčio ir apskritai neegzistuojant subnuomos sutarčiai valdyti ir naudotis patalpomis.

8. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota.

Ieškovė „T. A. klinika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 86-92) prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė buvo ėmusis konkrečių veiksmų, dėl kurių kilo reali grėsmė, kad ieškovė patirs žalos: (i) reikalavo, kad ieškovė iš patalpų pašalintų visus savo daiktus bei nebevykdytų patalpose jokios veiklos, kitu atveju ieškovė grasinta iškeldinti; (ii) atsakovė 2013 m. sausio 23 d. ir 2013 m sausio 29 d. ieškovei įteiktais raštais neigė subnuomos sutarties sudarymo faktą; (iii) atsakovė nepripažino, jog 2013 m. sausio 23 d. reikalavimas ieškovei išsikelti iš patalpų yra nepagrįstas. Be to, antstolis 2013 m. sausio 29 d. konstatavo, jog atsakovė buvo pakeitusi dalies ieškovės išsinuomotų patalpų durų spynas bei apribojo ieškovės teisę patekti į patalpas, nenurodžius priežasčių kodėl taip pasielgta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismas preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus pagrįstai susidarė nuomonę, kad ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

2. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė piktybiškai nevykdo sutartinių įsipareigojimų atsakovei, kadangi subnuomos sutarties 2.5. punkte nurodyta išlyga, kuria susitarta, kad laikotarpiu po subnuomos sutarties pasirašymo, kol ieškovė negali vykdyti subnuomos sutarties 1.4. punkte nurodytos veiklos, subnuomos sutarties 2.1. bei 2.2. punktuose numatyti mokesčiai nėra skaičiuojami. Kaip yra žinoma atsakovei, ieškovė medicininės veiklos iki 2013 m. vasario 11 d. patalpose nevykdė bei negalėjo vykdyti, kadangi neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotos licencijos teikti medicinos paslaugas. Ieškovei pareiga mokėti nuomos mokestį atsirado tik nuo 2013 m. vasario 11 d., gavus asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją vykdyti veiklą. Ieškovė, po licencijos gavimo, laikydamasis subnuomos sutarties 2.1. punkte nustatytos nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos, 2013 m. vasario 22 d. atsakovui pervedė 10 000 Lt nuomos mokestį į atsakovės nurodytą sąskaitą. Iš to seka, kad ieškovė laikosi subnuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jos nepažeidžia. Be to, ieškovė pažymi, kad atsakovė 2013 m. vasario 19 d. bankiniu pavedimu už ieškovės suteiktas paslaugas ieškovei pervedė 81 264,96 Lt. Jeigu pavedimo metu ieškovė būtų skolinga atsakovei 70 000 Lt nuomos mokesčio, toks atsakovės elgesys būtų sunkiai suprantamas, kadangi buvo visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovės teiginiai, kad subnuomos sutartis jau yra nutraukta yra tik deklaratyvūs atsakovo argumentai, siekiant sustabdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsakovė nurodo, kad subnuomos sutartis yra laikoma nutraukta nuo 2013 m. sausio 31 d. Ieškovė pabrėžia, kad toks pranešimas jai buvo įteiktas tik 2013 m. kovo 8 d. kartu su 2013 m. kovo 5 d. Kauno miesto apylinkės priimtu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-6759-429/2013 dėl 60 000 Lt skolos, 13 420 Lt delspinigių ir 551 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Atmestinas atsakovės argumentas, kad nepagrįstas teismo nustatytas draudimas nutraukti nuomos sutartį Nr. 2006-01, sudarytą tarp atsakovės ir V. B.. Pagal subnuomos sutarties 4.1. punktą, subnuomos sutartis galioja iki negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2006-01 pabaigos. Atsakovė gali nutraukti nuomos sutartį, dėl ko pasibaigtų ir subnuomos sutartis. Pasibaigus nuomos sutarčiai ieškovės prevencinis ieškinys prarastų savo prasmę, kadangi dingtų teisinis pagrindas ieškovei toliau netrukdomai naudotis patalpomis ir vykdyti jose veiklą. Priešingai nei teigia atsakovė, draudimas atsakovei nutraukti nuomos sutartį nėra perteklinis, kadangi teismas, uždrausdamas atsakovei nutraukti nuomos sutartį užkirto kelią galimam atsakovės piktnaudžiavimui, siekiant tokiu būdu iš patalpų iškeldinti ieškovę. Be to, subnuomos sutartis net nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl ji niekaip negali įtakoti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.

5. Atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neišklausęs atsakovės, kadangi CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas atsakovei praneša tik tokiu atveju, kai mano, jog tai yra būtina.

6. Ieškovė pažymi, kad veiklą vykdo medicinos paslaugų teikimo srityje, kurioje itin svarbi paslaugas teikiančio juridinio asmens dalykinė reputacija ir geras vardas. Atsakovei iškeldinus ieškovę iš patalpų žalą būtų patyrę ir ieškovės pacientai, kadangi ieškovė negalėtų užtikrinti savalaikio ir kokybiško medicinos paslaugų teikimo pacientams.

7. Atsakovės argumentas, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ieškovės ir atsakovės teisių balansą yra nepagrįstas, kadangi subnuomos sutarties 1.3. punkte nurodyta, jog dalis patalpų yra bendro naudojimo. Tai reiškia, kad ieškovė siekė uždrausti atsakovei trukdyti naudotis bendrojo naudojimo patalpomis ieškovei, tačiau ieškovė prevenciniu ieškiniu nesiekė sudaryti kokių nors kliūčių bendrojo naudojimo patalpomis naudotis ir atsakovei. Iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atsakovė buvo pakeitusi dalies bendrojo naudojimo patalpų durų spynas bei neperdavė raktų nuo pakeistų durų spynų ieškovei. Šias faktines aplinkybes yra konstatavęs ir antstolis. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidė ieškovės ir atsakovės teisių ir pareigų balanso, kadangi ieškovė nėra sudariusi jokių kliūčių atsakovei naudotis bendrojo naudojimo patalpomis ir nutarties pagrindu neturi teisės to daryti.

8. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei iškeldinus ieškovę iš patalpų, iš esmės pasunkėtų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi atsakovas galėtų sudaryti subnuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurių iškeldinimas iš patalpų būtų sudėtinga ir ilga procedūra. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas atsakovės argumentas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas.

9. Teismas aiškiai nurodė, jog iš atsakovės veiksmų galima spręsti, kad ateityje ieškovė gali būti iškeldinta iš patalpų arba gali būti įvairiais būdais apribojamas ieškovės naudojimasis patalpomis, ieškovės darbuotojų patekimas į patalpas bei naudojimasis jose esančiais daiktais. Teismas įvertino visas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei priėmė motyvuotą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų išvengta atsakovė veiksmų, dėl kurių ieškovė ateityje gali patirti žalą iki kol bus priimtas teismo sprendimas dėl prevencinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Įstatymas numato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 306 straipsnio 3 dalyje ir 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Prevenciniu ieškiniu ieškovė reikalauja uždrausti atsakovei pačiai ar per trečiuosius asmenis trukdyti jai naudotis patalpomis bei uždrausti atsakovei nutraukti nuomos sutartį. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio reikalavimai, kaip ir pats ieškinys, yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovė piktybiškai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei, t. y. šiurkščiai pažeidė subnuomos sutarties 2.4 punkto nustatytą, jog mokestis už naudojimąsi patalpomis ieškovei pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po subnuomos sutarties pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio pabaigos privalėjo atsakovei sumokėti iš viso 70 000 Lt. Tačiau yra sumokėjusi tik 10 000 Lt. Tuo tarpu ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad subnuomos sutarties 2.5. punkte nurodyta išlyga, kuria susitarta, kad laikotarpiu po subnuomos sutarties pasirašymo, kol ieškovė negali vykdyti subnuomos sutarties 1.4. punkte nurodytos veiklos (t. y. vykdyti medicininės veiklos, ir teikti licencijuojamų medicininių ir nemedicininių paslaugų patalpose), subnuomos sutarties 2.1. bei 2.2. punktuose numatyti mokesčiai nėra skaičiuojami. Ieškovė nurodė, kad medicininės veiklos iki 2013 m. vasario 11 d. patalpose nevykdė bei negalėjo vykdyti, kadangi neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotos licencijos teikti medicinos paslaugas (b. l. 88). Tačiau, ieškovė prevenciniame ieškinyje teismui (b. l. 5) nurodė prieštaringas aplinkybes, o būtent, kad nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2013 m. sausio 14 d. subnuomininkas, vykdydamas savo veiklą iš viso gavo 259 50,18 Lt (su PVM) pajamų, visos šios pajamos yra gautos vykdant veiklą patalpose.

Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2013 m. sausio 31 d. pranešimu nurodė ieškovei, kad jeigu nuomininkė per 30 d. nuo pranešimo išsiuntimo dienos neįvykdys iš sutarties kylančių įsipareigojimų, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013 m. kovo 3 d. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pranešimą apie subnuomos sutarties nutraukimą gavo tik 2013 m. kovo 8 d., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. sausio 31 d. pranešimas ieškovei buvo išsiųstas registruota pašto siunta, kuri pristatyta ieškovei 2013 m. vasario 5 d. (b. l. 75-76). Taigi tikėtina, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės ketinimą nutraukti subnuomos sutartį, jeigu ieškovė neįvykdys subnuomos sutarties 2.4 punkte nurodytų įsipareigojimų, t. y. nesumokės nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad ieškovė, pateikdama teismui prevencinį ieškinį, nurodė visai kitas aplinkybes kuriomis grindė ieškinį, negu paaiškėjo nagrinėjant atskirąjį skundą, todėl yra pagrindas abejoti ieškinio pagrįstumu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad prevenciniame ieškinyje ieškovė nurodė ne visas reikšmingas bylai aplinkybes, kurios tikėtina gali turėti lemiamą reikšmę priimant teismo procesinį sprendimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tikėtina neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sąlygojusioms skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, kartu panaikinant ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėja Virginija Lozoraitytė