Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis arešto bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, teistas:

1) 2003 m. spalio 2 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

2) 2005 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu aštuoniems metams dešimčiai mėnesių;

3) 2021 m. liepos 27 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių viešųjų darbų bausme;

4) 2023 m. balandžio 26 d. Utenos apylinkės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dviejų mėnesių viešųjų darbų bausme;

5) 2023 m. gruodžio 12 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį keturių mėnesių viešųjų darbų bausme;

6) 2024 m. rugsėjo 16 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį trisdešimties parų areštu;

7) 2025 m. sausio 23 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį šešiasdešimties parų areštu, kurį šiuo metu atlieka Pravieniškių 2-ajame kalėjime,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. F. 2024 m. spalio 12 d. apie 18.50 val. viešoje vietoje – kelyje (koordinatės 55,6132233, 26,4175376) Visagino mieste prie geležinkelio stoties, esančios Pasmalvė g. 2, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: P. O. ir D. K. akivaizdoje, eidamas link keleivinio automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio P. O., šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, P. O. ir D. K. įsėdus į automobilį, šūkaudamas necenzūrinius žodžius, spardė ir nulaužė automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 327 Eur vertės keleivio pusės veidrodėlį, taip jį sugadindamas, automobiliui pradėjus važiuoti, vartodamas necenzūrinius žodžius, bėgdamas iš paskos, vijosi automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

S. F. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nelabai atsimena, kas 2024 m. spalio 12 d. vakarą įvyko. Atsimena, kad automobilio veidrodėlį nulaužė iš antro karto. Tuo metu vartojo alkoholį, kaip atsirado prie geležinkelio stoties, taip pat nepamena dėl girtumo, be to, būna, kad jam dingsta atmintis nuo įtampos. Vartoja raminamuosius vaistus, tačiau tuomet jų nevartojo, nes buvo juos pabaigęs. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 144, 152).

Kaltinamajam S. F. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

2024 m. spalio 12 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatą kreipėsi P. O. pareikšdama, jog 2024 spalio 12 d. apie 18.50 val. su savo draugu D. K. eidama link savo automobilio, stovėjusio prie Visagino geležinkelio stoties, pastebėjo nepažįstamą vyrą, kuris kažką jiems šaukė, buvo agresyvus. Kai su draugu atsisėdo į jai priklausantį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užsirakino automobilyje, jai nepažįstamas vyras, rėkdamas ėmė spardyti jos automobilį, nulaužė automobilio keleivio pusės šoninį veidrodėlį. Ji labai išsigando, jai buvo šokas, dėl automobilio apgadinimo padaryta apie 300 Eur žala. Paaiškino, kad vyras buvo neadekvatus, atrodė neblaivus, manė, kad narkomanas. Vyras keikėsi, rėkė. Jis buvo žemas, lieso kūno sudėjimo, plikas, raukšlėtu veidu, veidas buvo kruvinas. Jos draugas D. K., jiems įsėdus į automobilį, jai pasakė užvesti automobilį ir važiuoti. Ji užvedė automobilį, bandė važiuoti, tačiau nepažįstamas vyras ėmė eiti link jos automobilio, ji bijojo partrenkti jį. Tuo metu šį incidentą filmavo telefonu, buvo pasimetusi. Jai nepažįstamas vyras, priėjęs prie automobilio keleivio pusės veidrodėlio, ėmė jį laužyti, spardyti, keiktis. D. kvietė policiją. Ji tuomet buvo labai pasimetusi, išsigandusi, apvažiavo savo automobiliu dar du ratus aplink žiedą, esantį prie geležinkelio stoties, norėdama, kad jai nepažįstamas vyras liautųsi daužyti ir gadinti jos automobilį. Kai ji važiavo žiedu, jai nepažįstamas agresyvus vyras ją vijosi, rėkdamas bėgo į jos automobilį skersai žiedo (1 t., b. l. 8-11).

Liudytojos (nukentėjusiosios) P. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. spalio 12 d. apie 18.50 val., kai prie Visagino geležinkelio stoties nepažįstamas vyras nulaužė jos automobilio „Volvo S80“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį, ji labai išsigando ir sutriko. Dėl nepažįstamo vyro elgesio buvo šokiruota, nes nesitikėjo, kad viešoje vietoje taip gali įvykti. Vyro elgesys jai sukėlė neigiamas emocijas, ji nesijautė saugi, bijojo ir nežinojo, ką daugiau jis gali padaryti. Bijojo tiek išlipti iš automobilio, tiek važiuoti, kad jo nepervažiuotų. Po įvykio keletą dienų eidama atsisukdavo ir žiūrėdavo, ar niekas nesiveja. Keletą dienų verkė ir bijojo, kad vėl neužpultų. Už naują automobilio veidrodėlį mokėjo 327 Eur, papildomai dar turėjo mokėti už remontą, t. y. veidrodėlio pakeitimą ir medžiagas. Iš viso jai padaryta turtinė žala 427,19 Eur, kurią prašo išieškoti iš kalto asmens (1 t., b. l. 33-34).

Liudytojo (nukentėjusiojo) D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. spalio 12 d. apie 18.50 val. jis su savo drauge P. O. ėjo mišku, esančiu prie Visagino geležinkelio stoties, link P. priklausančio automobilio „VolvoS80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie Visagino geležinkelio stoties. Eidami link automobilio, pamatė, kad netoli automobilio, apie 20 metrų atstumu, yra neadekvatus, neblaivus vyras. Jie pamanė, kad jis narkomanas, nes elgėsi keistai. Vyras rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl jie išsigando ir iš karto įsėdo į automobilį. Vyras buvo žemas, lieso kūno sudėjimo, plikas, raukšlėtu veidu, jo veidas galimai buvo kruvinas. Įsėdę į automobilį, užsirakino. P. atsisėdo vairuotojo vietoje, o jis – keleivio. Nepažįstamas agresyvus vyras, priėjęs prie jų automobilio, rėkė, keikėsi. P. buvo labai išsigandusi, jis liepė jai nusiraminti ir užvesti automobilį bei bandyti važiuoti. P. užvedus automobilį, vyras pradėjo eiti arčiau automobilio. P. incidentą pradėjo filmuoti telefonu. Vyras, priėjęs prie keleivio pusės veidrodėlio, ėmė jį laužyti, spardyti. Jis tuo metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie šį įvykį. Po kurio laiko P. pradėjo važiuoti, kad nepažįstamas vyras liautųsi daužyti ir gadinti automobilį, tačiau nepažįstamas agresyvus vyras rėkdamas iš paskos vijosi automobilį. Dėl tokio įžūlaus elgesio jam buvo nesmagu, jis nesijautė saugus. Nepažįstamo vyro elgesys jį sutrikdė (1 t., b. l. 59-60, 65-66).

Liudytojos policijos pareigūnės I. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. spalio 12 d. apie 18.51 val. buvo gautas pranešimas, jog prie geležinkelio stoties nepažįstamas asmuo tranko, spardo pranešėjo automobilį. Policijos pareigūnai, vykdami į įvykio vietą, suprato, kad automobilį spardantis asmuo bus policijai gerai žinomas S. F., nes tą dieną tarnybos metu jau buvo iškvietimas dėl neblaivaus nakvynės namų gyventojo S. F. konflikto su kitu nakvynės namų gyventoju. Nuvykę į įvykio vietą prie geležinkelio stoties, pamatė apgadintą automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, policijai žinomas S. F., kuris neblaivumą tikrintis atsisakė. Iš apgadinto automobilio išlipusi P. O. paaiškino, kad ji su draugu D. K. 2024 m. spalio 12 d. apie 18.40 val. atėjo prie jai priklausančio automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie Visagino geležinkelio stoties. Netoli automobilio stovėjo jai nepažįstamas agresyvus vyras, kuris rėkė, keikėsi. P. O. ir D. K. įsėdus į automobilį ir užsirakinus jame, nepažįstamas vyras ėmė automobilį spardyti, nulaužė keleivio pusės šoninį veidrodėlį, rėkė, keikėsi, buvo agresyvus, vijosi važiuojantį automobilį, spardė. P. O. pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip S. F. niokojo jos automobilį, moteris buvo išsigandusi, pasimetusi (1 t., b. l. 78-79).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys esantys dviejuose vaizdo įrašuose, kuriuos pateikė P. O.. Viename vaizdo įraše, kurio trukmė 2:06 min., yra užfiksuoti trys asmenys: moteris, sėdinti vairuotojo vietoje, keleivio vietoje sėdintis vaikinas ir lauke, prie automobilio esantis vyras. Automobilyje esantys asmenys telefonu daro vaizdo įrašą, filmuodami asmenį, kuris yra lauke prie jų automobilio. Įraše matyti, kaip apie 50 metų amžiaus vyras, trumpai kirptais tamsiais plaukais, praplikusia kakta, daužo automobilio veidrodėlį. Vyras, rankomis pagriebęs automobilio dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį, bando jį nulaužti. Automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis vaikinas skambina ir kviečia pagalbą. Tuo metu lauke šalia automobilio esantis vyras, per žingsnį atsitraukia nuo automobilio ir užsimojęs dešine koja spiria į veidrodėlį. Vaikinas, sėdintis automobilyje, kviečia policiją, teigdamas, kad yra daužomas automobilis, esantis Visagine, prie traukinių stoties. Vyras svirduliuodamas atsitraukia nuo automobilio ir kairės rankos dilbiu vėl trenkia į veidrodėlį. Po to visu svoriu pasikabina ant veidrodėlio ir bando jį tempti žemyn, taip bandydamas nulaužti. Vaikinas, esantis automobilyje, tuo metu kalba telefonu, pasakodamas apie vyro elgesį, kaip jis gadina automobilį. Vyras prieina prie veidrodėlio suima jį rankom ir lenkia žemyn, taip jį nulauždamas. Po to dar keletą kartų trenkia į veidrodėlį. Kitame vaizdo įraše, kurio trukmė 0:44 min., darytame automobilyje, matyti, kaip lauke esantis vyras dešine ranka suima automobilio galinio matymo veidrodėlį ir kažką kalbėdamas (ką kalba, nesigirdi), žiūri į automobilio vidų ir ranka bando nutraukti veidrodėlį (1 t., b. l. 37-38).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, stovintis prie Visagino geležinkelio stoties, koordinatės 55,6132233, 26,4175376. Automobilio dešinės pusės (keleivio pusės) šoninis veidrodėlis yra nulaužtas, nulinkęs žemyn, veidrodėlio nuolaužos nukritę ant žemės. Keleivio pusės priekinės durelės (po veidrodėliu) yra pabraižytos (1 t., b. l. 40-41, 43-46).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad P. O. pateikė automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatą, kurioje nurodoma, jog automobilio veidrodėlio vertė 270,25 Eur, medžiagų vertė 12,80 Eur, remonto paruošimo, dažymo darbai 70 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (21 proc.), bendra sąskaita 427,19 Eur (1 t., b. l. 48, 51).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas S. F. viešosios tvarkos pažeidimu yra pagrįstas ir įrodytas. Kaltinamasis viešoje vietoje – prie geležinkelio stoties, įžūliu elgesiu, šokiravusiu ir išgąsdinusiu nukentėjusiuosius, – rėkimu, necenzūrinių žodžių vartojimu, svetimo turto gadinimu, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltę pripažino, nors įvykio aplinkybių dėl girtumo ir psichikos sutrikimų, kurie pagal byloje esančią 2024 m. spalio 30 d. specialisto išvadą (1 t., b. l. 131) netrukdė S. F. suprasti nusikalstamos veikos fakto ir juridinių pasekmių. Be paties prisipažinimo, S. F. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai: nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina liudytojos I. S. parodymai, kitų objektų apžiūros (vaizdo įrašuose esančių duomenų) ir įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Anksčiau aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Kaltinamasis, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl S. F. laikomas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skiriant bausmę S. F., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką bei nuosavybę, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamasis S. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis S. F. jau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, jo teistumai už šiuos nusikaltimus neišnykę ir nepanaikinti, ir jis vėl padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą (1 t., b. l. 111-121). Ankstesniais nuosprendžiais kaltinamasis teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį, todėl S. F. pripažįstamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat S. F. baustas administracinėmis nuobaudomis, jam paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 90-109).

Parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, teismas, atsižvelgia į tai, kad S. F. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir yra teisiamas ne pirmą kartą, taip pat už analogišką nusikalstamą veikas, todėl nėra tikslinga skirti jam sankcijoje numatytas bausmes – viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą. Be to, noro dirbti viešuosius darbus S. F. neišreiškė, pajamų baudai sumokėti neturi, todėl jam skirtina griežtesnė, bet ne pati griežčiausia, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis turi psichikos sutrikimų, bando gydytis priklausomybes, BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kurią siūlo ir prokuroras – areštas. Arešto trukmė, įvertinus S. F. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytina artima BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam arešto bausmės už nusikaltimą vidurkiui.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisme davus pakankamai aiškius parodymus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį kaltinamajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes S. F. ne kartą teistas už padarytas smurtines nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, daug kartų baustas už padarytus administracinius nusižengimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 5, 9 dalys).

S. F. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė prieš jo atžvilgiu priimant Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrintina su Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtu šešiasdešimties parų areštu prie jo pridedant šioje byloje skiriamą areštą, į bausmės laiką įskaitant iš dalies (visiškai) atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 t., b. l. 168-170, 174) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

V. Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė P. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 427,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52). Ieškinio dydį sudaro kaltinamojo apgadinto automobilio veidrodėlio vertė 270,25 Eur, medžiagų vertė 12,80 Eur, remonto paruošimo, dažymo darbai 70 Eur, iš viso su pridėtinės vertės mokesčiu (21 proc.) 427,19 Eur (1 t., b. l. 51). Žalos dydis yra pagrįstas, įrodytas, abejonių nekelia, todėl P. O. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo S. F. 427,19 Eur P. O..

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2025 m. kovo 19 d. pažyma Nr. APD-2025-03337 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam S. F. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjos advokatės Sigitos Mačytės-Šulskienės užmokestis – yra 324,79 Eur (2 t., b. l. 53, 54-55).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindui, kaltinamasis atlieka arešto bausmę, šiuo metu nedirba, pajamų neturi, taigi, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 176-178) panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmena DVD-R su nukentėjusiosios P. O. pateiktais vaizdo-garso įrašais ir duomenų laikmena DVD-R su įtariamojo (kaltinamojo) S. F. apklausos ir paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą vaizdo-garso įrašais, paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

S. F. (S. F.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti bausmę – keturiasdešimt penkių parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. F. skirti trisdešimties parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, S. F. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta šešiasdešimties parų arešto bausme ir paskirti S. F. devyniasdešimties parų areštą, į bausmės laiką įskaityti iš dalies (visiškai) atliktą bausmę pagal Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti dvi paras, S. F. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. spalio 12 d. 19.20 val. iki 2024 spalio 14 d. 11.36 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

P. O. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. F. civilinei ieškovei P. O. 427,19 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: duomenų laikmeną DVD-R su nukentėjusiosios P. O. pateiktais vaizdo-garso įrašais ir duomenų laikmeną DVD-R su įtariamojo (kaltinamojo) S. F. apklausos ir paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą vaizdo-garso įrašais palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuteistasis S. F. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, bausmės atlikimo vietos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.) atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, esantį Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu +370 34656216.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o S. F. nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.