- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-991-265/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- UAB „Plienas“
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-991-265/2011
2011 m. gruodžio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1528-792/2011 pagal ieškovės UAB „Plienas“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo, atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei UAB „Plienas“ dėl nuostolių ir netesybų atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Plienas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Š. 6574,54 Lt skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 395,93 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-02-22 ieškovė pardavė atsakovui butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, adresu Kuosų g. 20-28, Klaipėdoje (unikalus Nr. 4400-1085-9546:2830) bei 1/106 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu Kuosų g. 16, Klaipėdoje (unikalus Nr. 4400-0886-2057:7506). Atsakovas su ieškove nėra pasirašę paslaugų teikimo sutarties, tačiau naudojasi ieškovės teikiamomis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinėmis paslaugomis.
Atsakovas A. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinio reikalavimą dalyje dėl administravimo paslaugų suteikimo atmesti, priteisti iš ieškovės 8040 Lt dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų, 2094 Lt dėl nekokybiškų įėjimo į butą durų, 2730,97 Lt dėl neveikiančio kondicionieriaus, 1615 Lt, sumokėtų UAB „Statybų horizontai“ už atliktą dalinės ekspertizės aktą, 15254 Lt delspinigių už vėlavimą perduoti butą pagal 2006-09-27 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. D-52/06, priteisti 41184,24 Lt nuostolių, kuriuos sudaro AB „Swedbank“ sumokėtos palūkanos pagal kreditavimo sutartį Nr. 07-068578-FA laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2009-05-30, priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog 2006-09-27 šalys pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. D-52/06, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti 78,64 kv.m. bendro ploto butą A-15/27 su daline apdaila, su sandėliuku, požemine automobilio stovėjimo aikštele, adresu Kuosų g. 16, Klaipėdoje, už 616363,06 Lt. Nors pagal sutartį objektas turėjo atsakovo valdymui būti perduotas iki 2007-07-01, faktiškai buvo perduotas 2007-12-14 pagal tarpusavio pasirašytą buto statybos ir vidaus apdailos darbų atlikimo patvirtinimo aktą. Namas, esantis adresu Kuosų g. 20, Klaipėdoje, Valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudotis 2009-05-20, todėl tik nuo šios datos atsakovas galėjo apsigyventi šiame bute.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-29 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nesudarė jokių sutarčių su ieškove dėl administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CK 4.85 str. 1 d. nustatyta, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nepaneigta aplinkybė, kad rašytinės sutartys dėl administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sudarytos su dauguma butų, esančių name, adresu Kuosų g. 20, Klaipėdoje, savininkais. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad daugumos savininkų priimtas sprendimas galioja ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl ieškovė pagrįstai administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu Kuosų g. 20, Klaipėdoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė teikė atsakovui paslaugas, o atsakovas jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo.
Atmesdamas atsakovo priešieškinį ieškovui pirmosios instancijos nurodė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovas kreipėsi į ieškovę su reikalavimu pašalinti trūkumus, nurodytus UAB „Statybų horizontai“ dalinės ekspertizės akte. Dėl to atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 2094 Lt nuostolių atlyginimo dėl durų pakeitimo ir 8040 Lt nuostolių buto remontui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepriteisė atsakovui iš ieškovo 41184,24 Lt nuostolių, kuriuos sudaro AB „Swedbank“ sumokėtos palūkanos pagal kreditavimo sutartį Nr. 07-068578-FA laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2009-05-30, nes atsakovas dėl netinkamo gyventi buto negali juo naudotis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį priešieškinio dalį konstatavo, kad atsakovo reikalaujamų paskolos grąžinimui bei palūkanų mokėjimui jokios įtakos neturi tai, ar atsakovas gyvena bute, ar ne. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė atsakovo 15 254 Lt reikalavimą priteisti delspinigius, kadangi šalys 2008-02-22 sudarė notarinę buto, esančio adresu Kuosų g. 20-28, Klaipėdoje, pirkimo pardavimo sutartį. Šios sutarties 16 p. buvo susitarta, jog sutartis yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus, žodinius šalių susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su sutartyje minimu turto pardavimu.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2010-12-29 sprendimu, prašo sprendimą panaikinti, išskyrus tą dalį, kuria jam nebuvo priteisti delspinigiai. Taip pat prašo priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant priešieškiniu reikalautą sumą, išskyrus 15 254 Lt delspinigių. Nurodo, kad paslaugų sutartis dėl namo administravimo su juo sudaryta nebuvo. Bendrija įsteigta nebuvo, administratorius teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas nebuvo, todėl ieškovui ieškovei išliko pareiga išlaikyti ir prižiūrėti bendrąją daline nuosavybe priklausančią dalį iki namo pridavimo – pripažinimo tinkamu naudotis. Be to, nurodo, jog ieškovė šiuos mokesčius paskaičiavo savo nuožiūra, teisminio nagrinėjimo metu šių skaičiavimų nepagrindė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo delspinigius, kadangi ieškovė nepatenka į subjektų ratą, kurie turi teisę pagal LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimą Nr. 124 skaičiuoti delspinigius. Be to, tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo (CK 6.72 str.). Taip pat atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo priešieškinį, neteisingai vertino eksperto išvadą. Nurodo, kad ekspertizės aktas turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, iš kur bute atsirado drėgmė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad drėgmė atsirado dėl buto užpylimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti ir įvertinti visus įrodymus, argumentus, padaryti atitinkamas išvadas ir nurodyti motyvus dėl kurių išvadas grindžia vienais įrodymais ir dėl kurių atmeta kitus. Dėl to teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai nustatė ir neištyrė bylos duomenų. Taip pat nurodo, jog statant namą buvo numatyta įrengti kondicionavimo sistemą su atskiro kiekvieno buto valdymu, tačiau kondicionavimo sistema atsakovo bute neveikia, o ją pakeisti tinkama kainuotų 2 730,97 Lt. Dėl to ši suma turėtų būti priteista iš ieškovės. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti 2 094 Lt už duris. Apeliantas nurodė, jog kreipėsi į ieškovę dėl durų, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jų pakeisti neįmanoma, todėl jas būtina pakeisti naujomis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti jo reikalavimo vien tik tuo pagrindu, kad atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl durų pakeitimo. Be to nurodo, kad teismas nepagrįstai jam nepriteisė 1 615 Lt ekspertizės išlaidų, kadangi byloje yra įrodymai patvirtinantys šias išlaidas. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo sumokėtų palūkanų bankui kaip nuostolių, sumokėtų nuo 2008-03-21 iki 2009-05-30. Šį laikotarpį atsakovas sieja su palūkanų bankui mokėjimu po buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki namo pripažinimo tinkamo naudotis. Atsakovas nurodo, kad sumokėtos 41 184,24 Lt palūkanos turėtų būti pripažintos atsakovo nuostoliais, kadangi jis už perkamą butą sumokėjo laiku, tačiau jame gyventi negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė yra teisėtas administratorius ir turi teisę rinkti administravimo mokestį už suteiktas paslaugas. Šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad rašytinės sutartys dėl administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sudarytos su dauguma butų, esančių name, adresu Kuosų g. 20, Klaipėdoje, savininkais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovei išliko pareiga išlaikyti ir prižiūrėti bendrąją daline nuosavybe priklausančią dalį iki namo pridavimo – pripažinimo tinkamu naudotis. Kaip matyti iš pirkimo–pardavimo sutarties, ji buvo sudaryta 2008-02-22. Šios sutarties 6 p. numatyta, kad ši sutartis tuo pačiu yra ir priėmimo–perdavimo aktas, kas reiškia, kad atsakovui nuosavybės teisę į šį butą perėjo nuo notarinės sutarties sudarymo (CK 4.49 str. 1 d.). Tuo tarpu kaip nurodo atsakovas, namas pripažintas tinkamu naudoti tik 2009-05-30. Įstatymas numato, kad pareiga mokėti mokesčius tenka ne kam kitam, o savininkui (CK 4.83 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiga padengti namo administravimo išlaidas tenka būtent atsakovui. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė administravimo mokesčius apskaičiavo savo nuožiūra, teisminio nagrinėjimo metu šių skaičiavimų nepagrindė. Pažymėtina, jog įstatymas numato pareigą kiekvienam asmeniui įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis remiasi (CPK 178 str.). Šiuo atveju atsakovui kyla pareiga įrodyti, jog išlaidos už namo administravimo paskaičiuotos nepagrįstai. Teismas, ieškovei įrodžius reikalavimo pagrindą, pagrįstai priteisė ieškovės prašomą sumą ir delspinigius, kadangi prievolė įvykdyta netinkamai.
Atsakovas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jo priešieškinis ieškovei buvo atmestas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jo priešieškinį, neteisingai vertimo eksperto išvadą ir nurodo, kad ekspertizės aktas turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog ekspertizės akte konstatuojamas tik pats drėgmės faktas ir dėl to atsiradę defektai, tačiau nenurodoma, kas kaltas dėl šios drėgmės atsiradimo. Tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių iš kur bute atsirado drėgmė, pripažįsta ir pats atsakovas apeliaciniame skunde. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog dėl drėgmės jo bute atsiradimo kalta būtent ieškovė (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neįrodė, jog dėl drėgmės atsiradimo kalta ieškovė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo reikalavimo priteisti žalą už buto remontą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui 2 730,97 Lt. už neveikiantį oro kondicionierių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog su ieškove buvo susitarta dėl oro kondicionieriaus įrengimo. Ieškovės įsipareigojimo įrengti oro kondicionierių atsakovo bute nėra nurodyta nei Preliminariojoje sutartyje, nei Priede prie sutarties. Be to, nustatyta, jog butų savininkai, norintys, jog jų bute būtų įjungtas kondicionavimas, privalo pateikti rašytinius prašymus administratoriui. Atsakovas tokio prašymo nepateikė, todėl kondicionavimas nebuvo įjungtas, dėl to nepagrįstos atsakovo pretenzijos dėl kondicionavimo sistemos neveikimo.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti 2 094 Lt už duris, jis nurodė, jog kreipėsi į ieškovę dėl durų, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jų pakeisti neįmanoma, todėl jas būtina pakeisti naujomis. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė jam būtų rekomendavusi keisti visas duris. Be to, poreikį keisti visas duris paneigia ir byloje esanti eksperto išvada, kurioje rekomenduojama keisti ne visą durų komplektą, o tik durų varčias. Tuo tarpu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės išlaidas, susijusias su visų durų pakeitimu. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovui priteisti išlaidas, susijusias su visų durų pakeitimu.
Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo sumokėtų palūkanų bankui kaip nuostolių sumokėtų nuo 2008-03-21 iki 2009-05-30. Atsakovas nurodo, kad sumokėtos 41 184,24 Lt sumokėtos palūkanos turėtų būti pripažintos atsakovo nuostoliais, kadangi jis už perkamą butą sumokėjo laiku, tačiau jame gyventi negalėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad ieškovas negalėjo gyventi bute, nepaneigia jo nuosavybės teisės, kuriai įsigyti ir buvo imamas kreditas bei mokamos palūkanos, o tai, kad atsakovas negalėjo gyventi bute ir dėl to turėjo nuostolių, privalėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pvz. buto nuomos išlaidas). Pripažinus atsakovo sumokėtas palūkanas bankui jo nuostoliais, atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovo sąskaita, kadangi ieškovas būtų padengęs dalį palūkanų, kurias atsakovas turėtų sumokėti bankui už nuosavybes teise įsigytą butą. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad paskolos grąžinimui bei palūkanų mokėjimui jokios įtakos neturi tai, ar atsakovas gyvena bute, ar ne, todėl pagrįstai atsisakė pripažinti atsakovo sumokėtas palūkanas bankui kaip jo nuostolius.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.