- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- AN17.-1008-882/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pažeidėjas
- L. B.
- Nukentėjusysis
- G. P.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. nakties metu nuo 2017 m. birželio 24 d. 00.00 val. iki 2017 m. birželio 25 d. 4.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, triukšmavo, garsiai klausėsi muzikos, šūkavo, ir tuo trikdė kitų asmenų ramybę bei poilsį.
Teisme L. B. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad tąkart garsiai muzikos nesiklausė, taip pat ir nešūkavo. Tvirtina teisme pagarsintą byloje esantį jo paaiškinimą (b. l. 6), surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis, viskas taip ir buvo. Netriukšmavo. Tada pas jį buvo atėję draugai, buvo apie 21-22 val., draugė pasiliko pas jį miegoti, o kiti išėjo gal apie 3-4 val. Netriukšmavo, sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, šnekėjosi. Mama skambino gal 5 val. ryto, klausė, ką jis veikia, ar vienas yra. Mama jam nesakė, kad kaimynai skundėsi. Vieną kartą nusiskundimų iš kaimynų yra buvę, tada to jis neneigė, buvo iškviesta policija, pripažino, kad triukšmavo, 10 ar 11 eurų baudą sumokėjo. Dabar savo kaltės nepripažįsta, iš principo savo kaltės jis nepripažins. Pareigūnai dėl triukšmo nebuvo atvažiavę. Prašo bylą nutraukti, yra nekaltas.
Apklausta nukentėjusioji G. P. teisme parodė, kad viskas vyko birželio mėnesį iš 24 dienos į 25 dieną, naktį. Galėjo būti apie 24 valandą, kai girdėjo garsiai paleistą techno muziką, lakstymus, šūkavimus. Gyvena aukštu žemiau, ne po B., bet gretimai, jos miegamasis ribojasi su jų. Muzika girdėjosi iki paryčių, taip pat ir beldimasis, lakstymas, griuvimas, šaukimas. Vyrui sakė kviesti policiją, bet jis nekvietė, taip pat nėjo ir kaimyno raminti. Triukšmas iš to buto beveik kiekvieną savaitgalį, nes B. mama išvažiuoja, gali pailsėti tik tada, kai B. mama būna namuose. Tą naktį skambino B. mamai L. B., buvo apie 4 val., ji jai pasakė, ką ji gali padaryti, ji ne namuose. Dažniausiai po jos skambučių mamai, muzika prityla, bet po to vėl pagarsėja. Visi kaimynai skundžiasi. Atrodo, lyg ir nepatogu, nesinori su kaimynais pyktis. Žodžiu su L. B. buvo kalbėta ne kartą. Į policiją tą naktį neskambino, ten nuvyko kitą dieną, parašė pareiškimą. B. elgiasi kaip „erelis“, išeina į balkoną ir šūkauja, mėto nuorūkas. Kaimynė girdėjo, kaip jis šaipėsi, kai gavo 11 eurų baudą. Šis pareiškimas ne pirmas, antras, nes žodiniai pokalbiai su B. vyksta pastoviai, bet nepadeda. Prisiminė, kaip jis praėjusiais metais į namus grįžęs su prekybos vežimėliu jį išmetė per balkoną. Visų kantrybė jau perpildyta, negali ilsėtis. Visi turi teisę į poilsį, prašo atsižvelgti į surinktus faktus, jei žmogus neturi sąmoningumo, tada jis turi bijoti.
Liudytoja S. L. teisme parodė, kad byloje ji atliko tyrimą. Pareiškėja (nukentėjusioji) skundėsi triukšmu Joninių naktį, iš 24 dienos į 25 dieną, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Apklausė šalimais esančius buto gyventojus ir butą esantį apačioje, jie visi patvirtino, kad tą naktį L. B. buvo namuose, mamos nebuvo, pas jį buvo atėję draugai, jie šventė ir kėlė triukšmą. Gyventojai nenorėjo prisistatyti, nes bijojo, pas L. ateina visokių draugų, taip pat nenorėjo po teismus vaikščioti. Faktas pasitvirtino, kad buvo triukšmas. Nepilnametis principingas, tai pavadino senatviniais marazmais, nesutiko su nusižengimu, kviečiamas neatvyko, ji pati jį atsivežė. Su L. B. mama bendravo telefonu, klausė, ar gali ji bendrauti su jos sūnumi, ji patvirtino faktą, kad tą naktį jos nebuvo namuose, sakė, kad jauni žmonės ir kaimynai galėtų žiūrėti tolerantiškiau. Ji neneigė, kad nebuvo namuose, sakė, jau yra buvę skundų. Savo tarnybinį pranešimą tvirtina, teismas gali juo remtis. Po to L. prasitarė, kad turi reikalų su probacija, ji probacijos tarnybą informavo telefonu, kiek žino, eigoje ant dienų jam turėjo keistis situacija.
Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nors L. B. ir nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, savo kaltę padarius tyčinį nusižengimą neigia ir jos nepripažįsta visiškai, davė kaltinimui priešingus parodymus, jog jis nurodytu laiku ir vietoje jokio triukšmo nekėlė, tačiau teismas, atlikęs jo pateiktos versijos kryžminę analizę su nukentėjusiosios G. P., liudytojos S. L. teisme duotais parodymais, kita bylos medžiaga, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių, kad L. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, veika kvalifikuota teisingai. Teismas L. B. parodymus vertina kaip jo subjektyvų siekį išvengti administracinės atsakomybės už šį nusižengimą ir taip sušvelninti savo teisinę padėtį probacijos tarnyboje, kaip nustatyta, L. B. kontroliuojamas (probuojamas) šios žinybos, kurios kompetencija, probuojamam asmeniui netinkamai elgiantis (šiuo atveju pripažinus kaltu padarius administracinį nusižengimą) inicijuoti papildomų poveikio priemonių, susijusių su probuojamojo teisinės padėties didesniu suvaržymu. Netikėti byloje apklausta nukentėjusiąja, liudytoja teismas pagrindų nenustatė, asmenys buvo nuoseklūs, davė išsamius ir logiškus parodymus, kurie sutampa tarpusavyje ir atitinka bylos rašytinę medžiagą. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja buvo pasirašytinai įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, jos įstatymo pareigą nurodyti teisingas įvykio aplinkybes ir galimas teisines pasekmes už tokios pareigos nevykdymą suprato, bei teismas jų suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti L. B. nenustatė. Įvykio faktus nurodė užtikrintai, juos patvirtino ir pati L. B. mama L. B. pripažindama, kad tąkart nebuvo namuose, bei dėl L. B. triukšmavimo namuose ne kartą yra gavusi nusiskundimų iš kaimynų, be to, pati nukentėjusioji nurodė, kad ir tąkart dėl įvykio ji iškart skambino L. B., pats L. B. patvirtino, kad jam mama skambino 2017 m. birželio 25 d. 5 val. ryto ir klausė, ką jis veikia, ar yra vienas namuose, o skambinti ir teirautis tokių aplinkybių ir tokiu ankstyvu laiku be jokio pagrindo būtų nelogiška, esant nusiskundimams, kaip ir būta šiuo atveju, dėl neteisėto kitų poilsio ir ramybės pažeidžiamumo, teismo vertinimu objektyvus ir racionalus pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. L. B. 17 metų.
Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. B. nepilnametis, pagal byloje esantį administracinių nusižengimų registro išrašą administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, savo pajamų ir turto neturi, mokosi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, L. B. skirtina nuobauda – piniginė bauda, kurios dydis, kaip nepilnamečiui, lygus pusei minimalios baudos, numatytos straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu, 488 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
L. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.