Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14043-19, kurioje

R. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. IR D. A., 2019 m. balandžio 6 d., apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia bendrais veiksmais rankomis sudavė mažiausiai du kartus V. B. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą dešinio klubo srityje ir sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų R. Šliuževičiaus ir D. A. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

K. R. Šliuževičius ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 6 d., dienos metu, buvo pas D. A., kepė šašlykus. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs. D. A. alkoholio nevartojo. Apie 20.00-21.00 val. jam kažkas paskambino iš namiškių ir skundėsi, kad dienos metu V. B. buvo iškvietęs policiją, kad neva jų namuose yra girtaujama. Tada jis paprašė D. A., kad parvežtų jį namo. Šis sutiko ir savo sesers automobiliu jį parvežė į namus. 2019 m. balandžio 6 d. apie 21.00 val., kai D. A. jį parvežė į namus, abu nuėjo į namo kiemą, kuriame tuo metu buvo A. J. ir V. B.. Priėjus prie jų, visi susipyko, o jis kartu su D. A. puolė V. B. ir abu ėmė jį mušė kumščiais. Jiems bemušant V. B., šis gindamasis papurškė link jų dujas. Tada jis ir D. A. nuo jo atsitraukė, o V. B. nubėgo į savo namus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą jis ir D. A. atlygino (1 t., b. l. 158–59, 163, 174).

Kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 6 d., apie 21.00 val., parvežė R. Š. į namus. Jis kartu su juo nuėjo į kiemą, kuriame ginčijosi A. J. ir V. B.. Jiems priėjus prie jų, tarp visų kilo žodinis konfliktas. Kilus žodiniam konfliktui jis ir R. Š. pripuolė prie V. B. ir ėmė jį mušti kumščiais. Kiek kuris kartų jam sudavė ir kur pataikė, jis neprisimena, viskas vyko staiga. Konflikto metu, besigrumiant, jis buvo pargriuvęs ant žemės. Ar R. Š. ir V. B. taip pat buvo pargriuvę ant žemės, neprisimena. Konflikto metu V. B. gindamasis purškė dujas, bet jam jų nekliuvo, nes jis atsitraukė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Konflikto metu jis buvo blaivus. Kauno teritorinei ligonių kasai jis ir R. Š. padarytą turtinę žalą atlygino (2 t. b. l. 26, 27, 38).

Nukentėjusysis V. B.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-04-06 nuo ryto tvarkė teritoriją aplink savo gyvenamąjį namą ir gurkšnojo alų. Apie 18.00 val. pastebėjo, kad pas L. ir A. šeimą atvyko policija. Policijos pareigūnams išvykus, jis nuėjo pas žmonos seserį D. ir paklausė, kas nutiko. Tačiau ji jam nieko neaiškino. Pakalbėjęs su D., grįžo prie savo namo. Po keliolikos minučių, jam būnant kieme, prie jo priėjo neblaivus A. J.. A. J. paklausė, kodėl jis iškvietė policiją. Jis atsakė, kad policijos nekvietė. Pokalbio metu pamatė, kad prie jų bendros sodybos privažiavo automobilis, iš kurio išlipo R. Š. ir D. A.. Išlipę iš automobilio jie priėjo prie jų. Jie abu jam pasirodė apsvaigę. R. Š. pradėjo priekaištauti, kam jis kvietė policiją. Jis jiems paaiškino, kad jokios policijos nekvietė. R. Š. kalbėjo agresyviai. Vėliau prie jo pripuolė R. Š. ir D. A.. R. Š. ir D. A. prie jo pripuolė iš priekio. Jis pajuto smūgius į įvairias kūno vietas, kliuvo ne mažiau kaip dešimt kartų. Kliuvo į visas kūno dalis. Kas konkrečiai ką darė, negali atskirti. Viskas vyko staiga. Prisimena, kad D. A. buvo parvirtęs ant žemės. Prisimena, kad kažkaip užkliuvo už D. A. ir griūdamas rankomis atsirėmė į jį, o po to staiga atsistojo. Kai atsistojo pajuto, kad jam iš kaktos bėga kraujas. Tada R. Š. ir D. A. atsitraukė nuo jo. Įėjęs į kambarį, iš karto paskambino pagalbos telefonu. Visi jo atsiprašė, jie tarpusavyje susitaikė, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 68-70, 93–94).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. balandžio 7 d. buvo priimtas V. B. pareiškimas, kuriame jis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir duodamas pirmiau minėtus parodymus bei pateikė medicinos dokumento išrašą iš LSMUL Kauno klinikų (1 t., b. l. 23-25, 31).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34-39).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras (1 t., b. l. 44-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G871/2019(02) V. B. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 53).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 443 užfiksuota, kad 2019-04-06 22.18 val. R. Š. nustatytas 2,14 promilių girtumas (1 t., b. l. 13).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 straipsnio1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 ddalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji R. Š. ir D. A. pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje kartu, bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. B. kaktoje padarė muštinę žaizdą, o dešinio klubo srityje – kraujosruvą, tokiu būdu nukentėjusiajam nežymiai sutriktydami sveikatą (nukentėjusiojo V. B. nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtintas specialisto išvada).

Be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltę padarius jiems inkriminuojamas veikas patvirtina nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo nurodytos aplinkybės atitinka pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis.

Kaltinamųjų R. Š. ir D. A. bendras veiksmų pobūdis (rankomis sudavė mažiausiai du kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas) neleidžia abejoti, jog jie abu suprato ir numatė, kad tokiu būti gali nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. abu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tiek kaltinamajam R. Š., tiek kaltinamajam D. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji kalti, todėl baustini.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Tiek R. Š., tiek D. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro jiems siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 55–57, 61–63).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., t. y. atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant R. Š. asmenybę pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (1 t., b. l. 136–137), tačiau BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tame pačiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje (140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tai yra atleistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 136–137); administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 132–133); psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (1 t., b. l. 140, 141, 2 t. b. l. 6); nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 138, 139); šeiminė padėtis – nevedęs. R. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, o taip pat savo noru Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino turtinę žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo gydymo (BK 59 str. 1 d. 1, 2 p.). Kaltinamojo R. Šliuževičiaus baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokuroro siūlomą šios straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam R. Š. skirtini prokuroro siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti įpareigojimai.

D. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant D. A. asmenybę pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (1 t., b. l. 183–184), tačiau BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu jo atžvilgiu 2017 m. spalio 23 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (iki 2017-01-01 galiojusi BK redakcija) už viešosios tvarkos pažeidimą (1 t., b. l. 185–199; 2 t. b. l. 1–2); administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 179–182); psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (1 t., b. l. 140, 2 t. b. l. 6, 7); nedirbantis (2 t., b. l. 4, 5), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje; šeiminė padėtis – nevedęs. D. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, o taip pat savo noru Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino turtinę žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo gydymo (BK 59 str. 1 d. 1, 2 p.). Kaltinamojo D. A. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BPK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. A. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokuroro siūlomą šios straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam R. Š. skirtini prokuroro siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti įpareigojimai.

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, todėl jiems paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamųjų atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (t. 1, b. l. 57-65), kurią D. A. ir R. Š. solidariai atlygino (2 t., b. l. 40), todėl baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.

Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 176–177), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Kaltinamajam D. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 41–42) ir dokumento (t. y. paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 44–45) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, naikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 45) ir Perlo paslaugos kvito kopija (2 t., b. l. 40), paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje voke (2 t. galinio viršelio vidinė pusė) esantis asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas šio dokumento savininkui D. A. panaikinus jo atžvilgiu taikytą pirmiau minėtą kardomąją priemonę – šio dokumento paėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per vieną mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per vieną mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per vieną mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per vieną mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

D. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Panaikinus kardomąją priemonę ­ dokumento paėmimą, byloje voke esantį asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti šio dokumento savininkui; t. y. D. A..

Bylą dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Tesimo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašu ir Perlo paslaugos kvito kopiją palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

R. Š. ir D. A. išaiškinti, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jie privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jie privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

Išaiškinti kaltinamiesiems, jog jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.