Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2.

2011 m. sausio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., 62 str. 2 d. 2 p. laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per šį laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Dėl šiuo nuosprendžiu nuteisto M. T. apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliu ikiteisminio tyrimo bei teismo nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 10,983 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė iki 2009 m. balandžio 7 d., 20 val. 50 min., kuomet psichotropinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacini skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nuteistąjį A. K. pripažinęs kaltu pagal BK 260 str. 1 d., jam taikė BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas ir skyrė švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmę – laisvės apribojimą. Apeliantas skunde teigia, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatų, nes byloje nenustatytos šios normos taikymui būtinos sąlygos. Šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti. Pagal BK 62 str. 2 d. 2 p. teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Esant visoms šioms sąlygoms teismas gali paskirti ir švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 str. 3 d. 3 p.). Teismų praktikoje išanalizuota ir patvirtinta, kad, sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo klausimą, pirmiausia turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-287/2009, 2K-71/2009, 2K-123/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė tik vieną nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o tai reiškia, kad byloje nėra pirminės, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygos – ne mažiau kaip dviejų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl jau vien dėl to nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatų. Esant tokioms aplinkybėms, BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos buvimo aptarimas neturi teisinės reikšmės, tačiau prokuroras skunde teisingai pažymi, kad byloje nėra ir šios sąlygos, nes nėra jokių duomenų, kad A. K. sutuoktinė A. K., kuri nuosprendžio priėmimo metu buvo nėščia (2 t., 108 b. l.), negalėtų pati rūpintis vaiku ir A. K. būtų vienintelis savo vaiką galintis prižiūrėti asmuo. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas A. K. dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo nepagrįstai taikė BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina, o nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir su tuo susijusio neteisingo bausmės paskyrimo (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Kolegija, skirdama A. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. 1 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61str. 1–3 d. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. A. K. padarė tyčinį sunkų, baigtą, savanaudišką, trunkamąjį nusikaltimą, susijusį su disponavimu psichotropine medžiaga – amfetaminu. Šios medžiagos kiekis – 10,983 g – žymiai didesnis nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose” nurodytas amfetamino nedidelis kiekis – 0,2 g. A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už kitokio pobūdžio nei ši nusikalstama veika, t. y. už KET pažeidimus, byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis – rodo jo sugebėjimą kritiškai įvertinti savo elgesį, nuteistasis nusikaltimo padarymo metu dirbo, mokėsi, šiuo metu šeimoje augina mažametį vaiką. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. padaryta nusikalstama veika, nors ir pakankamai pavojinga, nėra dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, todėl bausmės tikslai jam bus pasiekti, skiriant minimalią BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. pagal BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per šį laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

A. K. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos vykdant nuosprendį. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikymo laiką nuo 2009-04-07 iki 2009-04-09 įskaitytinai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.