Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui J. Č., atsakovės atstovei Žydrei Stirbienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovei Valstybinei saugomai teritorijų planavimo tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. Č. skunde prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-10-26 spendimą Nr. 3R-433 (AG-319/01-2015) ir įpareigoti Tarnybą išsamiai, objektyviai išnagrinėti pareiškėjo skundą bei atsakyti į jame suformuluotus klausimus arba (pagrįstai motyvuojant) perduoti spręsti juos viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus (b. l. 9–12).

Pareiškėjas skunde teigė, kad kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų planavimo tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl galimai neteisėtų statybų vykdymo žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypai) ir paprašė pateikti atsakymus į suformuluotus 11 klausimų. Pareiškėjas nurodė, kad yra tiesiogiai suinteresuotas situacijos analize, kadangi Aukštadvario regioniniame parke turi žemės sklypą bei yra asociacijos „Visuomeninė kraštotvarkos draugija“ valdybos narys. Teigė, kad 2015-09-15 gavo Tarnybos atsakymą, kuriame atsakyta tik į vienuoliktą klausimą, o į kitus neatsakyta ir neatlikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyti procedūriniai veiksmai. Tarnyba nurodė, kad neturi įgaliojimų nagrinėti pareiškėjo skundą. Komisija pareiškėjo skundo netenkino, nurodė prieštaringus argumentus. Komisijos sprendimo motyvai neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktų reikalavimų. Tarnyba, vadovaudamasi VAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, turėjo pareigą atlikti faktinį duomenų patikrinimą ar kreiptis tarnybinės pagalbos į kitus viešojo administravimo subjektus pagal VAĮ 37 straipsnį.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų planavimo tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–32).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo 1–9 klausimai nepriskirtini Tarnybos kompetencijai ir ji neturi jokių duomenų, susijusių su statybų veikla. Be to, pareiškėjui jau buvo teikta informacija dėl statybų ir kokios institucijos dalyvauja statybų procese. Per 2014– 2015 m. Tarnyba išnagrinėjo 40 pareiškėjo prašymų, skundų. Pareiškėjui nesuteikta teisė vykdyti Tarnybos administracinę priežiūrą. Pareiškėjui buvo suteikta informacija apie Sklypų buvimo vietą saugomoje teritorijoje, valstybinio parko prioriteto funkcinėje zonoje.

Tarnyba pabrėžė, kad pareiškėjas, kreipdamasis tiek į Komisiją su 2015-09-28 skundu, tiek ir į teismą, nenurodė, jog 2015-06-05 raštu kreipėsi į Tarnybą dėl tų pačių Sklypų ir Tarnyba 2015-07-09 raštu Nr. (5)-V3-1352 (2.8) jam pateikė informaciją. Pareiškėjas 2015-08-13 raštu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, jokių naujų aplinkybių, nei buvo nurodytos 2015-06-05 rašte, nepateikė.

Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo veiksmus, teigė, kad jis nesiekia apginti pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymų saugomo intereso, o kreipdamasis į teismus siekia įpareigoti Tarnybą atlikti tyrimą dėl Sklypų savininko veiksmų ir veiklos juose, nors Tarnyba tokio pobūdžio tyrimų atlikti neįgaliota. Akcentavo, kad pareiškėjo klausimai Nr. 1, 4, 5, 6, 8 yra susiję ne su galima savavališka veikla, o su pareiškėjo siekiu gauti informaciją apie sklypų savininko veiklą, nuosavybę ir pan. Pažymėjo, kad pareiškėjo žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini)., o nagrinėjami sklypai yra (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypai tarpusavyje nesiriboja (nėra jokio tiesioginio ryšio tarp sklypų), todėl Sklypuose vykdoma veikla neturi įtakos pareiškėjo žemės sklypui. Be to, pareiškėjas į teismą kreipėsi kaip privatus asmuo, o ne kaip asociacijos „Visuomeninė kraštotvarkos draugija“ atstovas, todėl, Tarnybos nuomone, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo nurodyti, jog turi tiesioginį suinteresuotumą nagrinėti trečiojo asmens veiklą savo žemės sklypuose.

Tarnybos nuomone, ji pareiškėjui atsakymus pateikė teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal suteiktą kompetenciją, o Komisijos sprendimas yra išsamus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl neturi būti naikinamas.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo Tarnybą įpareigoti atlikti veiksmus.

Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2015-08-13 prašyme Tarnybai nurodė, jog iškilo naujų aplinkybių ir klausimų dėl galimai vykdytų ir vykdomų neteisėtų statybų ir pateikė šiuos klausimus: 1) parodyti Sklypų ribas (pateikti Sklypų ribų atvaizdo kopijas); 2) parodyti, kuriuose sklypuose vykdomos statybos (statomi statiniai) ir pagal kokius teisės aktus ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinti projektai pastatų statybai, išduoti leidimai; 3) parodyti tuose sklypuose jau pastatytus statinius, nurodant jų statybos metus ir pagal kokius teisės aktus ir su kokiomis institucijomis suderinti projektai pastatų statybai, kieno išduoti leidimai; 4) atsakyti, kaip tas pats savininkas V. S. greta turi du sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), bet svarbiausia, turėdamas jau esančią sodybą su statiniais sklype ((duomenys neskelbtini)), greta, sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) atkuria naują sodybą; kada ir kokiu pagrindu vyko minėtos sodybos atkūrimas; 5) atsakyti, kada ir kokiu pagrindu atsirado du vieno savininko atskiri sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) pateikti įrodymus, kad žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sodyba ir statiniai; 7) atsakyti, nuo kada ir kokių dokumentų pagrindu žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Aukštadvario regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje; 8) atsakyti, kokio turinio prašymas (prie Aukštinės ežero esančio savininko) buvo pateiktas specialaus plano rengėjams ir kokia apimtimi jis buvo patenkintas; 9) atsakyti, nuo kada ir pagal kokius teisės aktus ir teisės aktų nustatyta tvarka sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) įtrauktas į rekreacinės aplinkos (NRn) kraštovaizdžio tvarkymo zoną; 10) Parko direkcija informuoja, kad pastatas – pirtis pastatyta 1990 m., bet kadangi parkas įkurtas 1992 m., todėl Parko direktorius negali atsakyti, „kodėl pastatas buvo statomas vienoje ar kitoje vietoje“. Prašo atsakyti (išsiaiškinti Parko direkcija privalo), kur stovėjo pastatas-pirtis iki rekonstrukcijos ir pateikti jos lokalizacijos įrodymus; 11) atsakyti, kas vertino statinių atitikimą vietovės etnografiniam braižui (unikalumui), kraštovaizdžio reikalavimams, prašo įvardyti konkretų kompetentingą specialistą. Prašo paaiškinti, ar Velux tipo langai yra vietovės kraštovaizdžio ypatumas ir tradicinės regiono architektūros savitumas (b. l. 19–20).

Tarnyba 2015-09-11 rašte Nr. (5)-V3-H24(2.8), atsakydama į pareiškėjo 2015-08-13 raštą, dėl 1–9 klausimų nurodė, kad jie nesusiję su Tarnybos kompetencija, nes Tarnyba tiesiogiai nedalyvauja statinių statybos procese. Taip pat pažymėjo, kad šiais klausimais pareiškėjas siekia gauti informaciją ne apie save, o apie trečiojo asmens veiklą, kurią jis vykdo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Dėl prašomos informacijos siūlo kreiptis į patį asmenį tiesiogiai.

Dėl 10 klausimo nurodė, kad Aukštadvario regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) negalėjo dalyvauti statybų procese, kadangi 1990 m. dar nebuvo įsteigta, be to, nebuvo įsteigtos ir pačios saugomos teritorijos. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo, kad Direkcija privalo turi turėti duomenis apie statybas, vykdytas iki saugomos teritorijos įsteigimo.

Dėl 11 klausimo – Velux tipo stoglangių – nurodė, kad pastatas-pirtis suprojektuotas ARP rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje. Reglamento VI skyriuje „Papildomi reikalavimai veiklai rekreacinio funkcinio prioriteto zonose“ taip pat nėra papildomų reikalavimų dėl stogų ir stoglangių. Pritarė Direkcijos nuomonei, kad Reglamente nėra draudimo pastatų stoguose įrengti stoglangius, patalpintus po stogu. Pažymėjo, kad Velux tipo langai nėra nei vietovės kraštovaizdžio ypatumas, nei tradicinės regiono architektūros savitumas, t. y. pastato stogo dalys, kurias įrengti nedraudžia teisės aktai (b. l. 17–18).

Pareiškėjas 2015-10-12 su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Tarnybą išsamiai, objektyviai išnagrinėti jo skundą ir atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus arba (pagrįstai motyvuojant) perduoti juos viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus. Nurodė, kad nuo 2015-08-14 iki 2015-09-15 jokio pranešimo negavo, skundas nebuvo perduotas viešojo administravimo subjektui, kuris turėtų reikiamus įgaliojimus jo skundą nagrinėti. Teigė, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 23 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) pirmo skyriaus 10 dalį. Tarnyba, neatsakydama į pareikėjo prašymą, nevykdė jai priskirtų funkcijų. Akcentavo, kad jokių asmeninių duomenų apie V. S. jis neprašė pateikti (Komisijos byla, l. 1–4).

Komisija 2015-10-26 ginčijamame sprendime Nr. 3R-433(AG-319/01-2015) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 13, antra lapo pusė–16). Konstatavo, kad pareiškėjo kreipimasis į Tarnybą laikytinas prašymu VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, o asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Konstatavo, kad Tarnyba pareiškėjo 2015-08-13 raštą išnagrinėjo tinkamai.

Pareiškėjas nesutinka Komisijos sprendimu ir teigia, kad ji netinkamai įvertino faktines aplinkybes, o Tarnyba pažeidė VAĮ nustatytas procedūras, tinkamai jo skundo neišnagrinėjo, nepersiuntė kompetentingam subjektui nagrinėti.

Remiantis VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos viešojo administravimo subjekto teikiamos administracinės paslaugos, 5 punkte nurodoma viena iš teikiamų paslaugų – įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Taisykles. Šiuo atveju teismas pareiškėjo teiginius, kad buvo pažeista VAĮ nustatyta skundų nagrinėjimo procedūra atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjo prašymas turėjo būti nagrinėjamas Taisyklėse nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2015-08-13 prašyme prašė Tarnybos suteikti jam informaciją.

Taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad asmens prašymo nagrinėjimas yra institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą, o pagal 4.2 punktą – atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį; pagal Taisyklių 41.2. punktą, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Remiantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog šios įstatymo prasme informacija yra žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas suteikti informaciją turėjo būti nagrinėjamas parengiant į jį atsakymą, atsižvelgus į pareiškėjo prašymo turinį, vadovaujantis Taisyklėmis, Įstatymu pagal Tarnybai suteiktą kompetenciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas suformulavo Tarnybai 11 klausimų.

Tarnybos Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 377 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 11.1 punkte nustatyta, kad Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pasiūlymus, pareiškimus ir skundus. Nuostatų 9 punkte įtvirtinti Tarnybos veiklos tikslai, t. y. organizuoti ir koordinuoti Tarnybos reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijų (toliau – Pavaldžios direkcijos) veiklą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, paveldo išsaugojimo, valstybinės saugomų teritorijų kontrolės, taikomųjų mokslinių tyrimų, pažintinio turizmo ir rekreacijos subalansuotos plėtros, kitose srityse, taip pat Tarnybos direktoriaus įsakymu Pavaldžioms direkcijoms priskirtų valstybinių kompleksinių ir gamtinių draustinių, biosferos poligonų ir atkuriamųjų sklypų, kitų teritorijų, kurioms suteiktas „Natura 2000“ teritorijos statusas (toliau – Priskirtos saugomos teritorijos), apsaugos ir tvarkymo srityse (9. 1 punktas); užtikrinti saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir tvarkymo projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą, duomenų apie saugomas teritorijas kaupimą, informacijos sklaidą, ekologinį švietimą, organizuoti saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą (9.2 punktas); įgyvendinti saugomų teritorijų politiką (9.3 punktas), Nuostatų 10 punkte nurodomos Tarnybos funkcijos, siekiant įgyvendinti iškeltus Tarnybai tikslus.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Įstaigos teikia informaciją pareiškėjams įstaigoje tvarkomais dokumentais, informacijos rinkmenomis arba jų dalimis, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu ar kitokiomis elektroninėmis priemonėmis. Įstatymo 16 straipsnyje nustatyti atvejai, kai įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, vienas iš tokių atvejų, kai tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos (16 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2015-07-09 rašte Nr. (5)-V3-1352(2.8) „Dėl informacijos pateikimo“, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-06-05 raštą, pateikė papildomą informaciją apie nustatytą veiklą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nurodė, kad Direkcija informavo, jog minėtame žemės sklype vykdomas buvusios sodybos atkūrimas. Šiuo metu pastatyti du nauji pastatai: gyvenamasis namas ir namų ūkio pastatas. Taip pat nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija pastatų statybai 2008 m. išdavė statybos leidimą. Namų ūkio pastatas pastatytas vietoje nugriauto ūkinio pastato. Be to, Tarnyba, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodė, kad minėtame žemės sklype yra pastatai (greta ežero), kurių statybos metai nurodyti 1990 m., pagalbinis pastatas – pirtis bei pagalbinis pastatas. Pažymėjo, kad greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kitos paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančia sodyba, priklausančia tam pačiam savininkui (Komisijos byla, l. 17–18). Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad 2015-07-09 rašte Tarnyba atsakė į pareiškėjo 2015-08-13 prašyme suformuluotus 2–3 klausimus. Nors Tarnyba ir nenurodė atsakyme Įstatyme nustatyto pagrindo, suteikiančio teisę atsisakyti teikti informacijos, kai pakartotinai prašoma suteikti tą pačią informaciją, tačiau pareiškėjas turėjo žinoti atsakymo turinį iš ankstesniojo 2015-07-09 rašto. Atsakymo esmė atitinka keliamo klausimo pobūdį. Jei pareiškėjas manė, kad jo teises pažeidžia 2015-07-09 raštas, turėjo teisę jį ginčyti.

Tarnyba dėl pareiškėjo 7 ir 9 suformuluotų klausimų atsakė Komisijai teiktame atsiliepime (Komisijos byla, l. 12–14), taip pat ir teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 29–32). Taigi, pareiškėjui turi būti žinomi atsakymai į jo 2015-08-13 prašyme nurodytus 7 ir 9 klausimus. Nors Tarnyba 2015-09-11 atsakyme tokios informacijos nebuvo nurodžiusi, tačiau esant atsiliepimuose išdėstytai informacijai, pripažįstama, kad pareiškėjui į minėtus klausimus buvo pateikta informacija. Teismas sutinka su Komisijos sprendime išdėstyta pozicija dėl pateiktų atsakymų buvimo.

Pareiškėjas prašymo 1, 4, 5, 6 ir 8 klausimais siekė gauti informaciją apie Sklypų atsiradimą ir jų vietą, žemės sklypuose atsiradusios sodybos atkūrimą, prašė pateikti įrodymus, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sodyba ir statiniai, prašė nurodyti, kokio turinio prašymą tretysis asmuo pateikė Aukštadvario regioniniam parkui ir kokia apimtimi jis patenkintas bei kaip tas pats savininkas greta turi du sklypus ir jau turėdamas sodybą, atkuria naują.

Akivaizdu, kad tokiais klausimais pareiškėjas siekė, jog Tarnyba atlikusi tyrimą, pateiktų informaciją dėl Sklypų savininko veiksmų ir juose vykdytos veiklos, t. y. statinių statybos ir nuosavybės teisės į statinį atkūrimo ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Konstatuotina, kad Tarnyba tokios informacijos pareiškėjui neturėjo teikti, kadangi pažeistų konstitucinio asmens privataus gyvenimo apsaugos principą. Pareiškėjas asmeniškai pats turi teisę keiptis į Sklypų savininką ir tiesiogiai jam pateikti rūpimus klausimus. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikoje vadovaujasi teisės aktais ir atsakymą turi pateikti pagal suteiktą kompetenciją, nepažeisdama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų apsaugos. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatyme pateikta privataus gyvenimo sąvoka apima ir fiziniam asmeniui priklausančią teritoriją, kurią jis naudoja savo ūkinei ar komercinei veiklai vykdyti (14 straipsnis).

Pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi kaip privatus asmuo. Jis skunde nurodė, kad yra asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. Pareiškėjas jokių įrodymų, kad jis yra asociacijos narys, nepateikė. Be to, savaime tokia aplinkybė negali patvirtinti, jog jis kreipėsi į Tarnybą, gindamas viešąjį interesą. Teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai pareiškėjui neteikė informacijos apie kitam privačiam asmeniui priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjas irgi nenurodė teisinio pagrindo, įpareigojančio Tarnybą suteikti jam prašomą informaciją. Pažymėtina, kad pareiškėjas siekia gauti informaciją apie sklypus, kurie net nesiriboja su jo turimu sklypu. Iš pareiškėjo prašymo neaišku, kokias pažeista teises jis siekia apginti. Prašyme nurodoma abstrakti pozicija, kad pareiškėjas siekia išsiaiškinti jam kilusius neaiškumus.

Minėta, kad Tarnyba, be kita ko, 2015-09-11 rašte teisingai nurodė, jog ji neturi kompetencijos pateikti atsakymų į 1–9 klausimus, kadangi tiesiogiai nedalyvauja statinių statybos procese. Taip pat Tarnyba 2015-07-09 nurodė pareiškėjui, kad jis turi teisę gauti informaciją iš Departamento. Tarnyba pagal Nuostatuose suteiktą kompetenciją atsakė į pareiškėjo prašymą ir suteikė informaciją, kuria disponuoja bei nepažeidžia trečiųjų asmenų nuosavybės teisių apsaugos. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą suteikti informaciją apie sklypus, argumentuodamas tuo, jog jis siekia išsiaiškinti vis naujai paaiškėjusias aplinkybes bei siekdamas visiško skaidrumo, neturėtų manyti, kad Tarnyba jam, kaip privačiam asmeniui, turi teikti visą jo asmeninius interesus tenkinančią informaciją ir atsakyti paisydama tik pareiškėjo asmeninių interesų. Pareiškėjui nėra suteikti įgaliojimai vykdyti Tarnybos administracinę priežiūrą. Be to, skunde minimi faktai apie galimai nusikalstamas veikas Tarnyboje negali būti tiriami ir vertinami. Jai tokie įgaliojimai nesuteikti. Šiuo atveju pareiškėjas Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl, jo manymu, vykdomų nuskalstamų veikų Aukštadvario regioniniame parke. Atliekant ikiteisminį tyrimą visa tyrimui reikšminga medžiaga būtų išreikalauta tiek iš Tarnybos, tiek ir iš Direkcijos. Pareiškėjas neturi absoliučios teisės rinkti visą informaciją, kuri yra susijusi su kitų asmenų privačia nuosavybe.

Pareiškėjas prašyme 10 klausimu prašė atsakyti, kur stovėjo pastatas – pirtis iki rekonstrukcijos ir pateikti jos lokalizacijos įrodymus. Nurodė, kad Direkcijos duomenimis, pastatas – pirtis pastatyta 1990 metais, tačiau Aukštadvario regioninis parkas įkurtas 1992 metais, todėl jo direktorius negali atsakyti, kodėl pastatas buvo statomas vienoje ar kitoje vietoje. Pažymėtina, kad Tarnyba į šį klausimą atsakė 2015-09-11 rašte. Tarnyba patvirtino Direkcijos pareiškėjui nurodytą informaciją, t. y. kad Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992 m., o pirtis pastatyta iki 1990 m., todėl Direkcija negalėjo dalyvauti statybų procese, tuo tarpu pareigos saugoti duomenis apie statybas, vykdytas iki saugomos teritorijos įsteigimo, teisės aktai Direkcijai nenumato. Teismas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad Tarnyba privalėjo kreiptis į archyvus ir rinkti informaciją. Pareiškėjui buvo suteikta Tarnybos turima informacija ir toks atsakymas, įvertinus visą ginčo medžiagą, yra pakankamas.

Pareiškėjas dėl prašyme suformuluoto 11 klausimo ginčo nekėlė, todėl nevertinamas jo turinys.

Teismas, įvertinęs Komisijos byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjui Tarnyba teikė informaciją pagal jai suteiktą kompetenciją, nepažeidžiant Taisyklių, Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigia nei Tarnybos, nei Komisijos nustatytų aplinkybių. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Tarnyba pareiškėjo 2015-08-13 pateiktą prašymą išnagrinėjo tinkamai, jam suteikė informaciją ne tik šiuo raštu, bet ir 2015-07-09 raštu bei išdėstė atsiliepimuose. Informacija pareiškėjui yra žinoma. Toks informacijos pateikimas yra tinkamas. Pareiškėjo asmeninis siekis gauti informaciją apie, jo teigimu, naujai paaiškėjusias aplinkybes, negali būti besąlyginiu pagrindu Tarnybai nagrinėti jo prašymus ir teikti informaciją, kurios ji neturi teisės teikti arba jau yra pateikusi. Tai, kad Tarnyba nepasinaudojo teise neteikti informacijos dėl pakartotinių klausimų, nepaneigia, kad ji iš esmės tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Minėta, kad šiuo atveju netaikytinos VAĮ nustatytos administracinės procedūros ir šie pareiškėjo teiginiai nevertintini. Pareiškėjo teiginiai nepaneigia Tarnybos atsakyme bei ginčijamame Komisijos sprendime nustatytų aplinkybių. Teismas pareiškėjo teiginius vertina kaip subjektyvią jo nuomonę.

Konstatuotina, kad Tarnyba iš esmės tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2015-08-13 prašymą ir nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą atsakyti į pareiškėjo prašymą ar perduoti viešojo administravimo subjektams, turintiems įgaliojimus spręsti pareiškėjo keliamus klausimus.

Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo J. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.