- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 1-2348-929/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- P. P.
- Nukentėjusysis
- A. F.
- Advokatai
- Artūras Šukevičius
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1) 1994-06-13 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003-05-01, 232¹ str. 1 d., paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
2) 1996-05-15 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 3 d., 35 str., paskirta 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo su ½ dalies turto konfiskavimu;
3) 2003-07-17 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d., paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo;
4) 2004-11-26 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., paskirta 1 m. laisvės atėmimo;
5) 2006-03-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., paskirta 2 m. laisvės atėmimo;
6) 2008-01-29 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 40 parų arešto;
7) 2009-06-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta 20 parų arešto;
8) 2010-05-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta 30 parų arešto;
9) 2010-06-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta 20 parų arešto;
10) 2010-07-01 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta 30 parų arešto;
11) 2010-09-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d., paskirta 50 parų arešto;
12) 2010-10-11 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d., paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo;
13) 2011-06-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta 20 parų arešto;
14) 2011-07-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta 30 parų arešto;
15) 2012-03-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., paskirta 2 m. 20 d. laisvės atėmimo;
16) 2013-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta pagal 2012-03-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. 2017 m. gegužės 22 d., apie 20.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), A. F. vieną kartą spyrė į koją, nuo ko nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, bandė patikrinti kišenę, tačiau nukentėjusiajam paėmus ranka už kišenės ir neleidus iš kišenės ištraukti telefono, sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis per šoną, sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to ištraukė iš kišenės ir pasiėmė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną 'NOKIA" 1200, 10 eurų vertės. Tokiu būdu P. P. panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam A. F. priklausantį 10 eurų vertės turtą.
Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis P. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad gegužės 22 d. apie 19.30 val., eidamas Rodūnios gatve, sutiko L., jie užėjo apsipirkti į parduotuvę. Jie apsipirko, išeidamas iš parduotuvės, pamatė vaiką su vyresniu jaunuoliu prie parduotuvės aikštelės, vaikas suriko „šitas“ ir pradėjo į jį purkšti dujų balionėliu. Vyresnis jam pasakė, kodėl jis atiminėja iš vaiko telefoną. Jis galvojo, kad gal jį su kažkuo sumaišė. Gavo kelis smūgius, dujų papurškė. Jaunesnis vaikas dingo. Jis grįžo į parduotuvę paprašyti, kad kviestų policiją. Pardavėjai paaiškino, kad jį užpuolė, dujų pripurškė. Vyresnis vaikinas pardavėjai pasakė, kad jis telefoną atiminėjo. Pardavėja patikėjo vaiku, o jis sėdėjo kampe susirietęs. Jo telefonas buvo rankinėje, kišenėse nieko nebuvo. Paskui į parduotuvę atėjo daugiau žmonių. Pardavėja pradėjo jį varyti iš parduotuvės. Vėl smūgiai pasipylė. Paskui atvyko apsaugos darbuotojas. Vaiko jis nelietė, jį pamatė pirmą kartą prie parduotuvės.
Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. F. parodė, kad jis stovėjo prie parduotuvės, kalbėjo telefonu ir laukė draugų. Parduotuvė yra adresu (duomenys neskelbtini). Pamatė du vyriškius, vienas iš jų buvo posėdžių salėje. Vienas tų vyrų sakė, kad einame atimsime telefoną. Jis išsigando ir pradėjo bėgti. Kaltinamasis jam spyrė per kojas, jis nukrito, gulėjo ant nugaros, gavo du tris smūgius į pilvą rankomis, kaltinamasis pradėjo landžioti jam po kišenes ir paėmė telefoną. Telefoną paėmė kaltinamasis, o kitas stovėjo šalia. Jo pinigai buvo kelnių galinėje kišenėje, bet jų nepaėmė, nes jis nukrito ant nugaros. Atėjo jo brolis, kitas vyras pabėgo, o kaltinamąjį brolis atitraukė nuo jo ir sakė jam, ką tu darai. Jis atsistojo, kaltinamasis pradėjo pulti jo brolį, brolis pradėjo gintis, tada kaltinamasis įbėgo į parduotuvę, o brolis iš paskos. Jis atbėgo ir broliui pasakė, kad jo telefonas pas kaltinamąjį. Išbėgo brolio sugyventinė. Kaltinamąjį brolis tempė iš parduotuvės ir iš kišenės iškrito jo telefonas. Atvyko apsaugos darbuotojai, policija, atbėgo kaimynai. Kaltinamasis jam grasino prie brolio, jei jį sutiks, kad jam bus blogai. Telefoną policijai pateikė vėliau. Telefonas buvo “Nokia” seno modelio, vertė gal 10-15 eurų, kainą iš interneto nustatė. Telefonas buvo megztinio dešinės pusės kišenėje. Kaltinamąjį pamatė, kai kalbėjo telefonu, jį įsidėmėjo, buvo su mėlyne veide. Kaltinamąjį yra matęs ir anksčiau vieną kartą su tuo kitu vyru, jie vaikščiojo į taborą. Jam pasirodė, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs įvykio metu. Nei pas jį, nei pas brolį dujų balionėlio nebuvo, nėra jo turėjęs ir anksčiau. Nematė, kad kas kitas būtų purškęs dujas.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. F. parodė, kad viskas vyko vakare prie pat namų, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ėjo į parduotuvę ir pamatė, kad brolis guli ant žemės prie jo matė du asmenis, vienas jų buvo kaltinamasis. Jį gerai įsidėmėjo, nes yra matęs ir anksčiau. Kaltinamasis landžiojo po brolio kišenes, kitas vyras stovėjo šalia. Brolis pasakė, kad paėmė jo telefoną. Jie su kaltinamuoju pradėjo muštis, kaltinamasis nubėgo į parduotuvę, pardavėja pradėjo rėkti, jis tempė kaltinamąjį iš parduotuvės ir iškrito brolio telefonas. Jis paėmė telefoną, buvo nuošaly, atvyko apsauga, policija. Įvykio pradžios nematė, matė, kad brolis gulėjo ant nugaros. Kaltinamąjį gerai įsidėmėjo, ten pastoviai narkomanai vaikšto, juos pažįsta iš matymo. Jie mušėsi, jis gynėsi, dujų balionėlio nei jis, nei brolis neturėjo. Muštynių metu jam lūžo ranka.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad kaltinamojo neatsimena. Buvo įvykis Rodūnės gatvėje. Datos neatsimena. Girdėjo pranešimą, kad siunčiamas patrulis į muštynes prie parduotuvės. Jie nuvyko, ten jau buvo oro uosto patrulis. Ten buvo jau sulaikytas asmuo, tačiau jo atpažinti jis negali. Prie jo priėjo vaikinas, kuris pasakė, kad iš jo brolio buvo atimtas telefonas. Prie jo priėjo nedidelis 10-12 m. vaikinukas, kuris pasakė, kad priėjo du asmenys, panašūs į narkomanus, ir paprašė paskambinti. Jis telefono nedavė, jam spyrė į kojas ir pargriovė, asmuo, kuris buvo sulaikytas, iš jo atėmė telefoną. Vaikas atpažino sulaikytą asmenį, o kitas asmuo pabėgo, vaikas teigia, kad kitas asmuo nieko nedarė. Jie sulaukė greitosios, nes vaiko broliui buvo lūžusi ranka. Ant kaltinamojo matėsi kraujosruvos, bet su juo bendravo kitas ekipažas.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. K. parodė, kad buvo apie 20.00 val., atėjo du vyrai, nusipirko vaflių, obuolį ir išėjo. Po kiek laiko vienas vyras grįžo ir pasakė, kad jo laukia lauke. Ji išėjo, lauke buvo E. ir jo brolis A., vadins jį vaiku. Jie pasakė, kad tas vyras atėmė telefoną. Ji grįžo į parduotuvę, buvo klientų. Vienas iš tų vyrų, vyresnis, įbėgo į parduotuvę ir pradėjo slėptis. Ji vyrui liepė eiti į lauką, jis išėjo, E. pasiūlė toliau nueiti tam vyrui ir vyriškai pašnekėti. Vyras pasakė, kad neis, nes bijo, kad jo neprimuštų. Vyras vėl į įbėgo pas ją į parduotuvę, po prekystaliu pradėjo slėptis. Nugriuvo prie prekystalio. E. vėl užėjo į parduotuvę, tas žmogus vėl bandė slėptis už prekystalio. E. žmogų tempė, ji stūmė iš parduotuvės. Tas žmogus sakė kviesti apsaugos tarnybą. Ji iškvietė apsaugą, apsauga liepė kviesti policiją. Kaip pagrobė telefoną, ji nematė. Matė, kaip E. tempė žmogų iš parduotuvės. Tas žmogus buvo apžėlęs, dengė veidą rankomis, salėje esantis žmogus šviesesnis, ji negali atsakyti, ar tai tas pats žmogus salėje. Tas žmogus buvo baisesnis, purvinesnis, nei esantis salėje. Į parduotuvę atėjo du asmenys, apsipirko, gal po 1-2 min. vienas iš tų asmenų įlėkė į parduotuvę, jis sakė, kad nori jį užpulti, sakė jai ką nors daryti, neatsimena, ar prašė kviesti policiją. Gal po 2 min. į parduotuvę atėjo E. ir pasakė, kad einam į lauką pašnekėti, kad pavogei telefoną, vyras pasakė, kad jis to niekada nedaro. E. išėjo iš parduotuvės, o tas vyras liko parduotuvėje. Tas vyras buvo parduotuvėje kol atvyko policija. Vyras ir E. parduotuvėje buvo apie 10 min., E. trenkė dar tam vyrui į nugarą kelis kartus, tas vyras bandė kažkaip gintis, pagrinde jis susirietęs buvo. Kai vaikas atėjo į parduotuvę po įvykio, jis smarkiai šlubavo. Sakė, kad jam įspyrė, kai atėmė telefoną. Matė, kaip vaikas pakėlė telefoną tambūre nuo žemės, kai kaltinamąjį tempė iš parduotuvės, vaikas atpažino telefoną, sakė, kad iškritęs telefonas yra jo. Parduotuvės durys nėra permatomos, kas vyko lauke, ji nematė. Kameros parduotuvėje neveikia. Lauke muštynių nebuvo.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad apie 20 val. išvedė šunį, buvo atvykusi apsauga. Išėjęs pamatė atvykstant apsaugos automobilį. Jis matė, kai kaltinamąjį ištempė iš parduotuvės, jį traukiant jis buvo įsitvėręs į šaldytuvą. Nematė, iš kurio asmens iškrito telefonas, girdėjo kritimo garsą, telefonas iškrito tarp kaltinamojo ir vaiko. Vaikas pagriebė telefoną nuo žemės ir sušuko, kad tai jo telefonas. Atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamąjį nuvedė į šalį, jis buvo sužalotas. Nematė, kad kaltinamajam būtų suduota smūgių, matė, kaip jį tempė iš parduotuvės. Lauke buvo E. sugyventinė, ji pasakojo situaciją, vaikas jam irgi sakė, kad buvo. Vaikas šlubavo, buvo purvinas, atėjo pas jį apsiprausti.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad jis nieko nežino. Tvarkė teritoriją, prie parduotuvės išgirdo vykstant konfliktą, iškvietė policiją. Policijai pasakė, kad prie parduotuvės vyksta konfliktas. Jis veidų nematė, arti priėjęs nebuvo. Matė, kad vienas asmuo į parduotuvę įbėgo, paskui buvo triukšmas, matė rankomis mostaguojant, todėl suprato, kad tai konfliktas. Pas juos daug narkomanų, todėl pagalvojo, kad narkomanai konfliktuoja. Vėliau pardavėja sakė, kad buvo telefonas paimtas.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja T. S. parodė, kad tai buvo vakare, pamatė pro langą iš 5 aukšto iš už parduotuvės kampo išbėgantį A. F., jis šlubavo, kažką suklykė. Ji išbėgo į lauką, buvo daug žmonių. A. pribėgo ir pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Parduotuvės durys buvo atidarytos, pamatė sėdintį susigūžusį žmogų prie šaldytuvo, dar žmonių ten buvo, nukentėjusiojo brolis. Atvyko apsaugos darbuotojas. Tą vyrą traukė iš parduotuvės, jis įsispyrė į laiptelį, tas vyras susipurtė ir grįžo į parduotuvę. Jie pamatė gulintį telefoną, A. pakėlė ir pasakė, kad jo telefonas. Kaip iškrito telefonas, nematė ir negirdėjo, matė, kaip traukė tą žmogų, o paskui ant laiptelio pamatė jau nukritusį telefoną. Kai atėjo prie parduotuvės, telefono nebuvo, matė, kaip tą žmogų tempė pro duris, po to telefonas atsirado ant grindų. Tas žmogus neigė paėmęs telefoną, garsiai sakė, kad jis nekaltas, telefono neėmė. Dabar to žmogaus neatpažintų, dabar salėje pamačiusi mano, kad tai tas pats žmogus. Muštynių nematė, nematė, kad tas žmogus būtų sužalotas. Matė, kaip atvyko policija, priėjo prie jų, klausinėjo kas atsitiko. Po įvykio A. sakė, kad turėjo pinigų, sutarė eiti į parduotuvę, sakė, kad du narkomanai atėmė iš jo telefoną, kad vienas pastūmė, jis sakė, kad jam sumušė koją. A. sakė, kad jį mušė ir jis nukrito.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad jis atvyko į signalą iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jį pasitiko nukentėjusio brolis, atvedė į parduotuvę, kaltinamasis sėdėjo kampe prie šaldytuvo, bijojo išeiti į lauką, kad jo nesumuštų. Pasitikęs žmogus pasakė, kad iš jo brolio kaltinamasis atėmė telefoną. Iš nukentėjusiojo brolio žodžių žino, kad kaltinamajam iš kišenės iškrito telefonas. Vėliau atvyko policija. Su policija kaltinamąjį išvedė lauk. Kaltinamasis skundėsi, kad yra sumuštas, bet atvyko greitoji, jį apžiūrėjo. Kaltinamasis buvo sukruvintu veidu. Ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė.
Kitų duomenų patikrinimui BPK 276 str. tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyryje vyriausiojo patrulio pareigose. 2017 m. gegužės 22 d., apie 20.00 val., dirbo su vyriausiuoju patruliu R. S.. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Rodūnios kelias, prie parduotuvės vyksta muštynės. Jiems atvykus į įvykio vietą, prie parduotuvės pamatė daug susirinkusių žmonių, muštynių jau jokių nebuvo. Parduotuvėje, tarpduryje stovėjo apsaugos darbuotojas. Žmonės iš susirinkusios prie parduotuvės kompanijos pradėjo jiems aiškinti, kad narkomanas, kuris šiuo metu yra parduotuvėje, iš vaiko pavogė telefoną. Kas būtent taip sakė nepamena, bet daug kas taip sakė, ir pats vaikas pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Kaip sakė, žmonių prie parduotuvės buvo labai daug, visi šukavo, sakė, kad apvogė vaiką. Tada jie su kolega nuėjo į parduotuvę, parduotuvėje pamatė tą asmenį, apie kurį kalbėjo žmonės, išsiaiškino, kad tai P. P., jis neigė, kad iš vaiko pavogė telefoną, atvirkščiai, sakė, kad jį užpuolė ir sumušė už nieką. P. P. sakė, kad dėl to turi pretenzijų, nori rašyti pareiškimą. Kiek pamena, ant P. P. sumušimai buvo, bet jau nepamena kokie, pamena, kad P. P. pakeliui į komisariatą skundėsi galvos skausmais, dėl to į komisariatą buvo iškviesta GMP. Kiek pamena, kažkas sakė, kad P. P. buvo dujų pripurkšta, bet iš akių to nesimatė. Parduotuvėje pabendravus su P. P., bendravo ir su parduotuvės pardavėja, ji paaiškino, kad parduotuvėje buvo konfliktas tarp P. P. ir nepilnamečio, iš kurio pavogtas telefonas, brolio, konflikto metu P. P. iš kišenės iškrito vaiko telefonas. Tą patį, tai yra, kad P. P. iškrito vaiko telefonas iš kišenės, pasakojo ir prie parduotuvės buvę asmenys, kaip sakė, visi rėkavo, todėl tiksliai nurodyti, kas būtent tai sakė, negali. Jie P. P. išsivežė į policijos komisariatą, tuo tarpu atvykę kolegos iš mobiliosios kuopos, liko įvykio vietoje su nukentėjusiaisiais, laukė greitosios nepilnamečio broliui, nes, kiek pamena, jam buvo sužalota ranka, kaip būtent buvo sužalota nepasakojo. Su nukentėjusiaisiais daugiau bendravo mobiliosios kuopos pareigūnai. Kaip sakė, P. P. buvo iškviesti medikai, iš komisariato jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Kaip sakė, kai jie atvyko, muštynių jau nebuvo. Prie parduotuvės buvę žmonės šukavo, kad P. P. iš vaiko pavogė telefoną, o pats P. neigė tai, sakė, kad pats buvo užpultas ir sumuštas. Ar vaikas rodė telefoną, nepamena, bet sakė, kad telefoną atgavo (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis P. P. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. 2017 m. gegužės 22 d., apie 20.00 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vieną kartą vieną kartą spirdamas į koją nukentėjusiajam A. F. ir suduodamas tris smūgius rankomis jam į šoną, pagrobė iš nukentėjusiojo 10 eurų vertės telefoną „NOKIA 1200“. P. P., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad prieš nukentėjusįjį A. F. smurto nenaudojo ir jo telefono negrobė, nukentėjusysis jį galimai supainiojo su kitu asmeniu. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes juos paneigia teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo A. F. bei liudytojų parodymai. Nukentėjusysis A. F. teismui paaiškino, kad kaltinamasis jam spyrė per kojas, jis nukrito, gulėjo ant nugaros, tada kaltinamasis jam sudavė du ar tris smūgius į pilvą rankomis, pradėjo landžioti jam po kišenes ir atėmė telefoną. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad gerai įsidėmėjo kaltinamąjį, nes buvo jį matęs netoli savo namų ir anksčiau, jis eidavo į romų taborą. Liudytojas E. F. parodė, kad prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jo brolis A. F. guli ant žemės, o prie jo buvo du asmenys. Vienas iš jų - kaltinamasis P. P., kurį gerai įsidėmėjo, nes yra matęs ir anksčiau. Kaltinamasis tikrino brolio kišenes, o kitas vyras stovėjo šalia. Taigi, tiek nukentėjusysis A. F., tiek ir liudytojas E. F. tiesiogiai matė, kad būtent kaltinamasis P. P., o ne kitas asmuo naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojos T. S. ir D. K. teismo posėdyje nurodė mačiusios, kad kai E. F. tempė kaltinamąjį iš parduotuvės, iškrito mobiliojo ryčio telefonas, kurį nukentėjusysis A. F. atpažino ir sakė, kad iškritęs telefonas yra jo. Kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai – R. A., A. L., A. Ž., G. G. patys tiesiogiai įvykio nematė, jų parodymai yra išvestiniai, juose nurodomos nukentėjusiojo telefono pagrobimo aplinkybės suformuotos iš nukentėjusiojo A. F. ir liudytojo E. F. pasakojimų. Tačiau šių liudytojų parodymai atitinka A. F. ir E. F. nurodytas plėšimo aplinkybes bei patvirtina, kad pastarieji jas dėstė nuosekliai iš karto po įvykio, taip pat duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje. Tai leidžia teismui neabejoti nukentėjusiojo A. F. ir liudytojo E. F. parodymų patikimumu. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino ir smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį A. F. pagrobiant iš jo mobiliojo ryšio telefoną, faktą. Liudytoja D. K. nurodė, kad kai A. F. atėjo į parduotuvę po įvykio, jis smarkiai šlubavo. Sakė, kad jam įspyrė, kai atėmė telefoną. Liudytojas A. L. nurodė, kad nukentėjusysis šlubavo, buvo purvinas, atėjo pas jį apsiprausti. Liudytoja T. S. taip pat patvirtino, kad matė, jog A. F. buvo sumuštas ir šlubavo. Esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybės, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę P. P. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į pagrobto turto vertę, kaltės formą, motyvus ir tikslus. Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. Nuo šio nusikaltimo nukentėjo nepilnametis asmuo. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – P. P. praeityje daug kartų teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus nuosavybei, į psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo įskaitas neįrašytas. Šios aplinkybės rodo, kad iš savo ankstesnių teistumų kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, toliau daro savanaudiško ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Taigi, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 str., bus pasiekta P. P. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis P. P. 2017 m. gegužės 22 d. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka. 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirtas suėmimas, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 22 d., Vadovaujantis BK 66 str. nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomosios priemonės – suėmimo taikymas kaltinamajam P. P. pratęstinas, kadangi yra neišnykę BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatyti suėmimo pagrindai, kurie buvo konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d., 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartyse, skiriant ir pratęsiant kaltinamajam šią kardomąją priemonę, t. y. egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad P. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis), siekdamas išvengti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, P. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 str.,
nusprendžia:
P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti P. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 14 d.
Kaltinamajam P. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.