Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-17 · Byla Nr. ATP-136-318/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-17
Bylos Nr.
ATP-136-318/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-136-318/2014Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00267-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą 100 Lt (šimto) litų bauda;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą 3 000 Lt (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., L. M. paskirta galutinė nuobauda 3 000 Lt (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. kovo 7 d., apie 16.28 val., dienos metu, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Pivonija“ adresu: Vilniaus g. Nr. 90A, Ukmergė, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (manevruodamas) atbuline eiga, būdamas neatidus, atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. P.. Dėl kilusio eismo įvykio buvo apgadintos abi transporto priemonės. Po įvykio pažeidėjas L. M., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

L. M. apeliaciniame skunde prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-306-517/2013 panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti.

L. M. manymu, teismas, pažeisdamas administracinei teisenai būdingus principus, nepilnai ir neobjektyviai ištyrė visas aplinkybes, nepašalino prieštaravimų, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Visų pirma, apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų, esančių nukentėjusiosios parodymuose, apie tai, kaip ji įsiminė automobilio „Opel Astra“ valstybinį numerį. Teismas taip pat neatsižvelgė į pastarosios aiškinimą, kad automobilis iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo neatlikęs papildomų manevrų. Anot L. M., išvažiavimas iš minėtos parkavimo aikštelės yra tik nugarinės dalies kairėje pusėje, todėl pagal tai, kaip automobilių išsidėstymas pažymėtas ekspertizės akte paveikslėlyje Nr. 4., pažymėtas automobilis Nr. 2, akivaizdžiai neturėjo jokių techninių galimybių išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės neatlikęs jokių papildomų manevrų.

Taip pat apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų, esančių tarp pareigūnų parodymų. Pastarieji skirtingai aiškino aplinkybes, susijusias su netoliese nuo įvykio vietos gėlėmis prekiavusio vyriškio aiškinimais apie įvykį. Be to nė vienas iš pareigūnų nedalyvavo eismo įvykyje ir jo tiesiogiai nematė. Pažeidėjo manymu, pareigūno L. J. tarnybinis pranešimas bei pareigūnų liudijimai tėra išdėstytos aplinkybės, apie kurias juos informavo nukentėjusioji ir patvirtino nenustatytos tapatybės vyras prekiavęs gėlėmis.

Pareigūnas A. R. išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus, padarė nustatęs brėžtinius pažeidimus ant abiejų bamperių bei automobilio apžiūros metu pastebėjęs rudos ar rausvos spalvos dažų ar grunto pėdsakus ant bamperio dešinės pusės. L. M. pažymi, kad nukentėjusiosios vairuojama transporto priemonė yra sidabrinės/pilkos spalvos, todėl neatitinka pareigūno aiškinimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas, vertindamas abiejų transporto priemonių sugadinimų aukštį, nurodo, kad jie ženkliai skiriasi, todėl pateikia kategorišką išvadą, jog automobilio „Opel Astra“ kampe, labiausiai į išorę atsikušusioje galinio bamperio vietoje esantis sugadinimas, nebuvo padarytas kontaktuojant su automobiliu „Mazda 6“. Ekspertas, įvertinęs abiejų automobilių pažeidimų apimtį ir lokalizaciją, nepateikė kategoriškos išvados, jog pažeidimai padaryti šių dviejų automobilių kontakto metu.

Anot L. M., priešingai, nei nurodyta teismo nutarime, jo parodymai buvo atviri ir nuoseklūs. Pastarasis noriai ir atvirai dalyvavo tiriant administracinės teisės pažeidimus, teikė paaiškinimus.

L. M. manymu, teismo išvada, kad jis yra kaltas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia, todėl baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Šiuo atveju tokių duomenų, rodančių, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atskleidžiančių, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, nagrinėjant administracinę bylą - nenustatyta.

L. M. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

L. M. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. atsako tas, kas nepaklūsta uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė L. M. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas - 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 119 p. įtvirtinta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 130 p. numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog L. M. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Apeliaciniu skundu L. M. nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais ir nurodė, kad jis eismo įvykio nesukėlė, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Paskirdamas jo atžvilgiu nuobaudą, apylinkės teismas rėmėsi vien prieštaringais nukentėjusiosios ir apklaustų pareigūnų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. L. M. kaltė dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo yra įrodyta byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais: nukentėjusiosios J. P. (b. l. 36-37), liudytojų R. M. (b. l. 36-37), L. J. (b. l. 44-45), A. R. (b. l. 37 ) parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2 ), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), eismo įvykio vietos schemomis (b. l. 5,6, 54), fotonuotraukomis (b. l. 7-9), J. P. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 10), fotolentelėmis (b. l. 13-21), draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ pateikta administruoto draudiminio įvykio medžiaga, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu (b. l. 62-66), VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę (b. l. 12).

2013 m. kovo 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 88P-2439518-13, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė L. M., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame pranešime (b. l. 4), nukentėjusiosios J. P. paaiškinime, kurį ji davė pareigūnams, atvykusiems iš karto po pranešimo apie eismo įvykį (b. l. 10). Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M. nurodo, kad nukentėjusioji davė prieštaringus parodymus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat eismo įvykio užfiksavimo momento, nukentėjusiosios parodymai nesikeitė ir buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji paaiškino, kad galimai pilkos spalvos automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas atbuline eiga, nubraukė jos automobilio „Mazda 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio kairiąją pusę. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patikslino, kad ji automobilio numerį įsiminė, kai jį pastarajai padiktavo netoliese buvusi moteris (b. l. 44-45). Iš bylos medžiagos matyti, kad į įvykio vietą atvažiavusiems pareigūnams, J. P. į jos automobilį įvažiavusią transporto priemonę apibūdino tiksliai. Nurodyta spalva ir automobilio markė bei modelis atitiko VĮ „Regitra“ duomenų bazės informaciją (b. l. 12). Be to, kad ant apgadinto automobilio „Mazda 6“ matėsi sidabrinės spalvos likučiai, teismo posėdyje patvirtino liudytojas L. J. (b. l. 44-45). Taigi remiantis objektyvių duomenų visetu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pažeidėjo skunde nurodytas argumentas, jog nukentėjusiosios parodymai buvo prieštaringi, yra nepagrįstas.

Skunde L. M. taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nutarime nepašalino prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų, kilusių dėl aikštelėje buvusio ir eismo įvykį mačiusio vyriškio, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atkreipia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesį į tai, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl pastarojo kaltės, liudytojų atpasakotu vyriškio aiškinimu nesivadovavo. Taip pat jis nebuvo apklausiamas teismo posėdžio metu. Abu eismo įvykio vietoje buvę pareigūnai teismo posėdžio metu parodė, kad nors vyriškis atsisakė prisistatyti ar duoti rašytinį paaiškinimą dėl matyto eismo įvykio, tačiau jiems papasakojo, kad matė, kaip moteris, į jos automobilį įvažiavus kitam automobiliui, vijosi vairuotoją. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją. Tokių duomenų nepateikė ir L. M., todėl teismas neturi pagrindo šiais liudytojų parodymais netikėti. Taigi pareigūnų R. M. (b. l. 36-37) ir L. J. (b. l. 44-45) aiškinimas, patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji iš karto po įvykio greitai išlipo iš automobilio ir mosikavo rankomis vairuotojui (b. l. 36).

Tai, kad eismo įvykį sukėlė automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs L. M., patvirtina 2013 m. spalio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1809(13), pateikta eksperto H. V. išvada, kurioje nurodyta, kad braukimo pėdsakai automobilio „Opel Astra“ galinio bamperio dešiniojo šono priekinėje dalyje ir galinio dešiniojo sparno galinėje dalyje, ant šoninio (labiausiai kontūro atžvilgiu išsikišusio) paviršiaus rato arkos srityje, 0.5/0.65 m. aukščio intervale nuo pagrindo pagal pobūdį, apimtį ir lokalizaciją atitinka automobilio „Mazda 6“ galinio bamperio kairiojo šono sugadinimus ir, tikėtina, buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Nors apeliaciniame skunde L. M. teigia, kad ekspertas nepateikė kategoriškos išvados dėl įvykio, todėl ja negalima remtis sprendžiant jo kaltės klausimą, tačiau ekspertizės akte yra išaiškinta, kad automobilio „Opel Astra“ sugadinimai statinėje būsenoje yra nežymiai aukščiau, nei automobilio „Mazda 6“ sugadinimai. Toks aukščių nesutapimas galėjo atsirasti dėl kelio dangos reljefo ypatumų, išorinių jėgų poveikio, automobilių kėbulų svyravimų ar pakrovimo, dinaminėje būsenoje, o taip pat dėl skirtingo liniuotės pastatymo būdo fotografuojant po eismo įvykio ar nelygaus paviršiaus (b. l. 64).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ant automobilio „Opel Astra“ buvo ir daugiau nubrozdinimų. Tiek pažeidėjas, tiek jo žmona liudytoja D. M. teismo posėdžio metu aiškino, kad jie jau įsigijo tokį automobilį (b. l. 37). Kad ant apžiūrėto automobilio buvo daugiau apgadinimų, parodė ir liudytojas A. R., tačiau jis teigė, kad kai kurių nubrozdinimų automobilio „Opel Astra“ savininkas paaiškinti negalėjo. Be to liudytojo įsitikinimu, ant automobilio matėsi šviežesnis apgadinimas (b. l. 37). Eksperto išvada, kad automobilio „Opel Astra“ sugadinimai, esantys labiausiai į išorę atsikišusioje galinio bamperio vietoje ant briaunos - lokalūs bamperio plastikinės dalies lako-dažų dangos nuskobimai, su automobilio „Mazda 6“ galinio bamperio kairiojo šono sugadinimais pagal apimtį nesutampa ir buvo padaryti ne šių automobilių tarpusavio kontakto metu, neprieštarauja pažeidėjo ir liudytojų aiškinimui, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad braukimo pėdsakai, esantys ant automobilio „Opel Astra“ galinio bamperio dešiniojo šono priekinėje dalyje ir galinio dešiniojo sparno galinėje dalyje, atsirado ne dėl automobilių „Opel Astra“ ir „Mazda 6“ kontakto. Tai patvirtina byloje esančių, aptartų faktinių duomenų visuma, kuri nepaneigta.

Apeliaciniame skunde L. M. taip pat pažymėjo, kad pareigūnas R. M. nurodė, kad būna tokių atvejų, kai vairuotojas nepajaučia, kad atsitrenkia į kliūtį ar kitą automobilį (b. l. 36-37), tačiau pats pažeidėjas skunde nurodė, kad nei vienas į įvykio vietą atvažiavęs pareigūnas paties eismo įvykio nematė. Teismas tokį liudytojo R. M. aiškinimą vertina kaip prielaidą, priklausomai nuo smūgio stiprumo, automobilių greičio, kelio dangos ir kitų aplinkybių. Pareigūnas L. J., kuris turėdamas specialių žinių ir patirties eismo įvykių tyrime, įvertinęs automobilio „Mazda 6“ apgadinimą, parodė, kad automobilį įvažiavęs vairuotojas tikrai turėjo pajusti smūgį (b. l. 44). Juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji mojuodama rankomis bandė vytis automobilį. Teismo posėdžio metu J. P. nurodė, kad automobilį „Opel Astra“ vairavęs vyras atsisuko, todėl ji pamatė kaip pastarasis buvo apsivilkęs (b. l. 45). Be to, kad buvusi automobilyje nukentėjusioji signalizavo, o vairuotojas trinktelėjęs į moters automobilį atsisuko, tvirtino ir liudytojas L. J., kuriam šias aplinkybes nurodė aikštelėje gėlėmis prekiavęs vyriškis (b. l. 44-45). L. M. patvirtino, kad savo automobilyje garsiai muzikos nesiklauso (b. l. 36). Taigi nėra pagrindo manyti, kad pažeidėjas galėjo negirdėti, jog jam buvo signalizuojama ir šaukiama.

Atsižvelgiant į aptartų objektyvių duomenų visetą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M. suprato, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį „Mazda 6“ ir suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei ją ignoruodamas pasišalino. Todėl teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad padaręs eismo įvykį, L. M. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 119 p. ir padarydamas administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Priimdamas nutarimą Ukmergės rajono apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos D. M. parodymais, nes ji yra administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. žmona ir jos parodymai prieštarauja objektyviems bylos faktiniams duomenims.

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių L. M. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skirta nuobauda iš esmės atitinka, pažeidimo pobūdį, L. M. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. M. apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė