Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. (toliau – R. S.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausme, kuri, BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant R. S. sumažintą 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2017 m. liepos 22 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto, neatlikta bausmės dalimi laikant 31 (trisdešimt vieną) parą arešto.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, R. S. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant E. J. priklausantį automobilį, saugomą pas I. S., (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kardomąją priemonę – dokumento paėmimą panaikinant po nuosprendžio paskelbimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. liepos 22 d. 3 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo I. S. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Volvo V40, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį, pakeičiant jam paskirtą arešto bausmę pinigine bauda. Nuteistojo teigimu, jis yra dirbantis dviejų mažamečių vaikų tėvas, vienintelis šeimos išlaikytojas, todėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė yra nelogiška, kadangi atliekant jam paskirtą bausmę, nebus gaunami pinigai nei vaikų, nei namų išlaikymui. Apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti į tai, kad už praeityje padarytus pažeidimus nuteistajam paskirtos piniginės baudos yra mokamos dalimis, nes galimybių jas sumokėti iš karto, nėra. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo R. S. gynėja advokatė pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, teigdama, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, prašė jį atmesti. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama R. S. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su R. S. paskirta arešto bausme, prašant ją sušvelninti, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. S., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), stadiją (nusikaltimas baigtas) bei kaltės formą (nusikalstama veika padaryta tyčia). Įvertino ir R. S. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje nuteistasis buvo teistas 4 kartus, per 2008-2017 metų laikotarpį net 27 kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nusižengimus/teisės pažeidimus, kuriuos įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgė ir į tai, kad už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio R. S. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Spręsdamas R. S. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas R. S. skyrė griežtesnę BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – areštą. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu bei tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pakeičiant jam paskirtą bausmę švelnesne – pinigine bauda, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad R. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Minėta, jog praeityje nuteistasis buvo teistas, (nagrinėjamu atveju galiojančių teistumų skaičius, esminės reikšmės neturi, kadangi konstatuojant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pakanka nustatyti, jog nuteistasis turi bent vieną galiojantį teistumą), administracine tvarka baustas taip pat ne kartą, tame tarpe ir už teisės pažeidimus/nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu – šlaistėsi neblaivus viešoje vietoje, viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas girtas įžeidžiamai ir agresyviai elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu, vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, dėl ko 2017 m. sausio 24 d. nutarimu iš R. S. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui (b. l. 49-62), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu R. S. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas taip pat neturint šios teisės, be viso ko, vairuojant automobilį, neapdraustą privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir be privalomos techninės apžiūros (b. l. 6), o tai neabejotinai didina tiek R. S. įvykdyto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir neleidžia manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė – areštas, yra per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Juo labiau, kad R. S., nepaisydamas teisės vairuoti transporto priemones praradimo, neįvertindamas, jog jo sutuoktinė teisės vairuoti transporto priemones taip pat neturi, įsigijo transporto priemonę, kaip pats teigia, siekdamas vaikus vežioti į darželį (jau neturint teisės vairuoti), kuria ir įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be kita ko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje jam nustatyta 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks R. S. elgesys neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus, todėl švelninti jam paskirtos bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad piniginės baudos, praeityje R. S. paskirtos už įvairaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų padarymą, 2017 m. liepos 24 d. duomenimis, vis dar neapmokėtos, jų suma siekia net 1462,49 eurus (b. l. 63), kas leidžia daryti išvadą, jog R. S. skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia, nepaisydamas jų paskyrimo, nuteistasis ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus, vykdydamas naujus administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių įvertinimas, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – areštą, pinigine bauda, nekvestionuotinas. Juo labiau, kad ir pats nuteistasis teigia, jog praeityje jam paskirtos piniginės baudos yra mokamos dalimis, kadangi galimybės jas sumokėti iš karto, jis neturi. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, remiantis jo apeliacinio skundo teiginiais, jog arešto atlikimas pažeis jo nepilnamečių vaikų interesus (nebus gaunami pinigai vaikų bei namų išlaikymui), teisinio pagrindo taip pat nėra. Akivaizdu, jog šios aplinkybės – nepilnamečių vaikų išlaikymas, jų finansinė gerovė ir kt., egzistavo ir R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, bet nuo nusikaltimo, keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymo nuteistojo vis tik nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jos galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo R. S. pakartotino nusikalstamumo paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Be to, sutinkamai su BK 49 straipsnio 5 dalimi, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. S. paskirta mažesnė bausmė nei keturiasdešimt penkių parų areštas, nuteistasis, siekdamas išsaugoti turimą darbą bei tokiu būdu užtikrinti savo šeimos finansinę gerovę, gali siekti pasinaudoti komentuojamomis BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis.Aukščiau aptartų duomenų visuma, R. S. charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, taikant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmę, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Atmetant R. S. apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių pagrindu už BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą R. S. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar R. S. asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.