- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-220-166-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01819-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Regina Pocienė, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- M. M.
- Kategorijos
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr.1-18-1-01819-2011-4
2012 m. sausio 11 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d.d., 65 str. prie 2011-05-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 (penkerių) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia pradėta skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-10-18 iki 2011-10-19 (dvi paros).
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpas: o būtent:
jis, 2011-10-18, apie 2.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės patalpose, esančiose Šiltnamių g. 29, Vilniuje, nuėjo prie kabineto Nr. 56, skirto toksikologo, terapeuto, angiochirurgo darbui, ir atidaręs minėto kabineto raktu neužrakintas duris, įėjo į kabineto patalpas. Pamatęs sekančias duris, jas atidarė ir patekęs į kabineto Nr. 56 A patalpą, nuėjo prie kabinete esančio gulto, ant kurio miegojo nukentėjusysis S. B.. Apieškojęs pastarojo striukės kišenes, iš kairės pusės vidinės kišenės pagrobė S. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6300, 200 Lt vertės, su jame buvusia OMNITEL SIM kortele 20 Lt vertės, 7 Lt grynųjų pinigų bei paėmė šalia S. B. stovėjusią, pastarajam priklausančią kuprinę, 100 Lt vertės, su joje buvusia vyriška rankine, 80 Lt vertės, smuiko garso stiprintuvu FICHMAN, 600 Lt vertės, keturiais laidas, kurio vieno vertė 60 Lt, bendros 240 Lt vertės, garso stiprintuvu BOSS RE 300, 800 Lt vertės, medžiaginiu maišeliu, 5 Lt vertės, džemperiu, 3 Lt vertės, 10 raktų ryšuliu, kurio vieno rakto vertė 10 Lt, bendros 100 Lt vertės, garso stiprintuvu FICHMAN maitinimo bloku, 50 Lt vertės, mobiliojo ryšio NOKIA pakrovėju, 20 Lt vertės, ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti 2225 Lt vertės svetimą, S. B. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas ligoninės apsaugos darbuotojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo sumažinti paskirtos bausmės terminą arba paskirti namų areštą. Pasak apelianto, žala nebuvo padaryta, dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino pilnai, nuoširdžiai gailisi. Apeliantas teigia, kad dabar negali rūpintis sergančia mama, kurią būdamas laisvėje prižiūrėdavo. Taip pat apeliantas teigia, kad susiradęs darbą dirbtų arba tęstų mokslus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais.
Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba paskirti namų areštą. M. M. prašo atsižvelgti į tai, kad nebuvo padaryta žala, jis pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. M. atžvilgiu pasisakė, todėl nuteistojo argumentai vertintini kritiškai ir yra atmetami.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. M. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Už M. M. padarytą nusikalstamą veiką, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. M. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas ligoninės apsaugos darbuotojo. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta pasikėsinimo stadijoje, žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į šias lengvinančias aplinkybes, todėl skundo argumentas, kuriuo apeliantas prašo atsižvelgti, kad jis prisipažino, gailisi yra nepagrįstas ir atmestinas. Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį nuteistajam M. M., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis praeityje teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka, naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistasis M. M. teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga ir nėra per griežta.
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas apeliantui bausmės rūšį apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, nutrauktas pasikėsinimo stadijoje) kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka), niekur nedirba, nesimoko, į lengvinančią atsakomybę ir skyrė pagrįstą laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo nuomone, paskirtos bausmės švelninti ar jos pakeisti į namų areštą nėra pagrindo.
Į apelianto argumentą, kad dabar jis negali rūpintis savo sergančia mama, apygardos teismas atsižvelgia, tačiau pažymi, jog ši aplinkybė nesutrukdė daryti nusikaltimus. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog apeliantas nedirba, nesimoko. Apygardos teismas teigiamai vertina tai, kad apeliantas nori ieškotis darbo, mokytis, kas, kolegijos manymu, ateityje jį sulaikytų nuo įstatymų pažeidinėjimų bei visuomenėje priimtų normų laužymo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtos bausmės.
Remiantis išdėstytu, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nuteistojo M. M. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.