- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- 2S-1629-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00792-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jumisa“
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Renata Cibulskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumisa“, atstovaujamos advokatės Renatos Cibulskienės, atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1343-571/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jumisa“ ieškinį atsakovui A. A. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 16 784,52 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2012 m. vasario 2 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas dirbo tarptautinių reisų vairuotoju ekspeditoriumi. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2013 m. kovo 22 d. atsakovas ieškovei priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Meuser“ markės priekaba, vežė krovinį per Lenkijos Respubliką. Atsakovas padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta 18 000 PLN (14 834,52 Lt) bauda, kadangi nebuvo pilnai sumokėta elektroninė rinkliava už važiavimą nacionaliniu keliu. Automobilis, kurį vairavo atsakovas, buvo sulaikytas ir priverstinai saugomas aikštelėje tol, kol atsakovas sumokės paskirtą baudą. Atsakovo prašymu ieškovė sutiko už atsakovą sumokėti jam skirtą baudą 18 000 PLN, kurią 2013 m. kovo 25 d. pavedimu Nr. 377 pervedė Lenkijos Generalinei nacionalinės kelių ir automagistralių direkcijai. Ieškovė taip pat sumokėjo už priverstinį automobilio saugojimą aikštelėje, pervesdama į atsakovo sąskaitą 1950 Lt. Ieškovė, stengdamasi padėti atsakovui, sutiko, kad skolos grąžinimas būtų atidėtas iki bylos išnagrinėjimo, be to pasiūlė padengti bylinėjimosi išlaidas Lenkijoje. Atsakovo skola ieškovei buvo užfiksuota avanso apyskaitoje, kurią atsakovas užpildė ir pasirašė grįžęs iš komandiruotės. 2014 m. sausio 6 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Atsakovas žadėjo ieškovei grąžinti 16 784,52 Lt skolą kai baigsis teisminis procesas Lenkijoje, tačiau pinigų iki kreipimosi į teismą dienos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį, prašė jį palikti nenagrinėtą CPK 412 straipsnio 1 dalies pagrindu arba ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos kreiptis su panašaus pobūdžio reikalavimu į darbo ginčų komisiją, kaip numatyta LR darbo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, kadangi su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis ir sutartis dėl visiškos vairuotojo ekspeditoriaus materialinės atsakomybės, kas patvirtina, jog ginčas priskiriamas individualiam darbo ginčui. Ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl jo ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Be to, ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų dėl atsakovo pareigos mokėti kokius nors kelių mokesčius ar rinkliavas, kadangi tai yra ieškovės pareiga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas2014 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą, atidėjo procesinio sprendimo priėmimą 2014 m. gegužės 9 d. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Jumisa“ ieškinį paliko nenagrinėtą. Įsiteisėjus nutarčiai, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 504 Lt žyminį mokestį. Priteisė atsakovui iš ieškovės 200 Lt už advokato padėjėjo atstovavimą byloje.
Teismas sprendė, kad ieškovės keliamas ginčas priskirtinas individualiam darbo ginčui. Teismas nurodė, darbo kodeksas nenumato atvejo, jog dėl nuostolių atlyginimo ieškovas turėtų kreiptis tiesiogiai į teismą, t. y. tokio pobūdžio darbo ginčams yra privaloma išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka darbo ginčų komisijoje, todėl sprendė, kad ieškovė, nesilaikydama privalomos darbo ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, dėl darbo ginčo kreipėsi į teismą nepagrįstai, ir šia tvarka dar gali pasinaudoti, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovės atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas ir tokio pobūdžio reikalavimas turi būti nagrinėjamas išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Ginčo byla nėra darbo byla, kadangi ieškinyje keliamas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui grąžinti už jį ieškovės sumokėtą administracinę baudą nepatenka į DK 299 straipsnio reglamentavimo sritį. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, tuo nepagrįstai suvaržė ieškovės teises ginti savo interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Ieškovė nereiškia reikalavimų dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, tačiau prašo teismo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei už jį sumokėtą administracinę baudą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo teismo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovės sumokėta bauda gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo kaltės, ir žala gali būti priteisiama remiantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju darbdavio patirtų nuostolių atlyginimą reglamentuoja Darbo kodeksas. Atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovė gali įgyvendinti laikydamasi darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Darbuotojų neteisėtais veiksmais darbdaviui padaryta žala atlyginama pagal darbo įstatymus, o Civilinio kodekso normos šiems santykiams taikomos tik tada, jeigu yra darbo teisės spraga. Ieškovės nurodytos nuostolių atsiradimo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės keliamas ginčas priskirtinas individualiam darbo ginčui. Ieškovės sumokėta trečiajam asmeniui bauda gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo kaltės. Nei Darbo kodeksas, nei kiti galiojantys įstatymai nenumato, kad nagrinėjamas atveju darbo ginčas dėl nuostolių atlyginimo gali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme, todėl šiam darbo ginčui taikytina privaloma išankstinė jo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų misijoje) tvarka. Be to, atsakovas nėra subjektas, turėjęs pareigą sumokėti rinkliavą už transporto priemonę, kadangi kelių naudotoju, o tuo pačiu ir subjektu, turinčiu pareigą kėti rinkliavą, laikytina ieškovė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų pavedusi atsakovui tokią rinkliavą sumokėti. Šioje byloje kilusį ginčą laikant civiliniu ginču, o ne darbo ginču, būtų darbuotojo nenaudai iškreipta darbuotojo ir darbdavio priešpriešinių teisių ir pareigų bei teisės ginamų interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantės ieškinys dėl žalos iš buvusio darbuotojo priteisimo paliktas nenagrinėtas, dėl to, jog buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Darbo kodekso (toliau – DK) 287 straipsnis įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją.
Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė UAB ,,Jumisa“ kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. A. dėl nuostolių atlyginimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2012 m. vasario 2 d. darbo sutarties Nr. 181 pagrindu dirbo ieškovės įmonėje tarptautinių reisų vairuotoju ekspeditoriumi iki 2014 m. sausio 6 d. Ieškovė 2013 m. kovo 25 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu už atsakovą Lenkijos Respublikos Generalinei nacionalinės kelių ir automagistralių direkcijai sumokėjo 18 000 PLN baudą, kuri 2013 m. kovo 12 d. buvo paskirta atsakovui už nepilnai sumokėtą elektroninę rinkliavą už važiavimą nacionaliniu keliu. Ieškovė 2013 m. kovo 27 d. pervesdama į atsakovo sąskaitą 1950 Lt, taip pat sumokėjo už priverstinį automobilio saugojimą Lenkijoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lenkijos pareigūno administracinė bauda už kelių rinkliavos nesumokėjimą buvo paskirta atsakovui, o ne ieškovei, todėl baudą turėjo sumokėti būtent atsakovas. Atsakovas nuobaudos paskyrimą skundė Lenkijos įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau administracinė nuobauda palikta galioti. Ieškovės teigimu, ji atsakovo prašymu sumokėjo už jį baudą, kadangi atsakovas neturėjo finansinių galimybių ją sumokėti, o ieškovė neturėjo galimybių perduoti atsakovui pinigus tiesiogiai, todėl pervedė Generalinei nacionalinės kelių ir automagistralių direkcijai. Darytina išvada, kad ieškovei sumokėjus baudą už atsakovą, tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai. Ginčo byloje ginčas kilo tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. dėl civilinės teisės normomis sureguliuotų regresinių prievolių vykdymo, bet ne dėl darbo įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Sutiktina su apeliante, kad ji nereiškia jokių reikalavimų dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo iš atsakovo, tačiau prašo priteisti iš atsakovo ieškovės už atsakovą sumokėtą administracinę baudą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad administracinės nuobaudos sumokėjimas už atsakovą nereiškia darbo santykių, tai prievolės įvykdymas už atsakovą, siekiant apsaugoti atsakovo interesus. Ieškovė įvykdė atsakovo prievolę sumokėti jam paskirtą administracinę baudą, todėl jai perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Ieškovei įvykdžius prievolę už atsakovą, atsirado nauja, regresinė prievolė, t. y. atsakovo prievolė sumokėti ieškovei už jį sumokėtą sumą.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovė Kauno apygardos teismui pateikė įrodymus apie tai, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – komisija) su prašymu priteisti iš atsakovo ieškovei 16 784,52 Lt nuostolius. Komisija 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-2954 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl žalos – už atsakovą sumokėtos administracinės baudos – išieškojimo, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, o reikalavimas dėl materialinės žalos – lėšų, panaudotų apmokėti už priverstinį transporto priemonės saugojimą – išieškojimo – praleidus procedūrinį terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija sprendime taip pat konstatavo, kad ieškovei sumokėjus baudą už atsakovą, tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, neteisingai sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas ir tokio pobūdžio reikalavimas turi būti nagrinėjamas išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.