Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-206/2012

Teisėja Regina Gudienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01223-2011-7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. sausio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.

Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš L. S. nukentėjusiojo naudai priteista 750 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteista už tai, kad ji sugadino svetimą turtą, o būtent:

2011-03-27, apie 20.15 val., L. S. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, būdama neblaivi, dėl kilusio asmeninio konflikto su D. K. kelis kartus spyrė į jo automobilį „Volvo S40“, v.n. (duomenys neskelbtini) bei apgadino 250 Lt vertės variklio dangtį, 250 Lt vertės kairės pusės priekinį automobilio sparną ir 250 Lt vertės kairės pusės priekines dureles, taip tyčia sugadindama bendros 750 Lt vertės svetimą turtą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendis skundžiamas dėl veikos kvalifikavimo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, paskirtos bausmės dydžio. Likusi nuosprendžio dalis neskundžiama.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog L. S. buvo kaltinama tuo, kad 2011-03-27, apie 20 val. 15 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje - kieme namo Nr. 54, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties išplūdo necenzūriniais žodžiais D. K., spyrė į jo vairuojamo automobilio „Volvo S40”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio D. K., variklio dangtį, kairės pusės priekinį sparną, kairės pusės galines dureles, bei galinį sparną, tokiu būdu juos įlenkdama ir padarydama D. K. 1000 Lt turtinę žalą, po ko išplūdo prie laiptinės durų stovėjusią O. P. necenzūriniais žodžiais, sugriebė jai už drabužių, plaukų, sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu O. P. į nugarą, spyrė šiai ne mažiau dviejų kartų į kojas, sukeldama O. P. fizinį skausmą, ir taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t.y. buvo kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Prokuratūros įsitikinimu, teismas neteisingai nusikalstamą L. S. veiką kvalifikavo ne kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o kaip nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., - svetimo turto sugadinimą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Daugiabučio namo kiemas yra vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms. Taigi, veika padaryta viešoje vietoje, kaip nustatyta pagal nukentėjusiojo, liudytojų, bei kaltinamosios parodymus, konfliktas nebuvo momentinis, tęsėsi kurį laiką, buvo keliamas triukšmas. Nukentėjusysis, liudytoja O. P. parodė, kad kilus konfliktui pasirodė daugiau žmonių, gyventojai išėjo į balkonus, dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų kilo didelis triukšmas, kaltinamoji buvo akivaizdžiai neblaivi, agresyviai elgėsi, šaukė, grasino. Nukentėjusysis teigia, kad jam buvo gėda dėl to, kas vyksta. L. S. veiksmai, spardant nukentėjusiojo automobilį, keikiantis, šaukiant, per prievartą neleidžiant eiti, po to, jau prie laiptinės durų suduodant smūgius liudytojai O. P., kuri su nukentėjusio padarytu administracinės teisės pažeidimo vairuojant padarymu tiesiogiai nėra susijusi (nors O. P. pasinaudojusi savo teise dėl šių veiksmų pretenzijų ir nereiškė, iš kaltinimo ši aplinkybė pašalinta, tačiau faktinių įvykio aplinkybių tai nepaneigia), yra akivaizdžiai neteisėti, neleistini, agresyvūs, moralės požiūriu nepriimtini ir šokiruojantys, jais akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Liudytojos I. P. bei kaltinamosios parodymai nurodytų faktinių aplinkybių taip pat nepaneigė.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatyta, jog jokių asmeninių konfliktų tarp L. S. ir nukentėjusiojo D. K. praeityje nėra buvę, įvykio metu jie matėsi pirmą kartą. Prieš L. S. pradedant savo neteisėtus veiksmus jie nekonfliktavo, nekalbėjo. L. S., būdama neblaivi, suklydusi dėl aplinkybių, pribėgo ir pradėjo anksčiau minėtus neteisėtus veiksmus. Įvykio metu nukentėjusysis užsirakino automobilyje, siekdamas išvengti kaltinamosios smurto bei vengdamas didesnio konflikto. Kaip nustatyta, L. S. pribėgusi prie automobilio, greitai suprato, jog klydo dėl to, kad nukentėjusysis partrenkė jos vaikus, tačiau ir toliau intensyviai, agresyviai tęsė anksčiau minėtus nusikalstamus veiksmus, konfliktas ir triukšmas nenutrūko. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, šie L. S. veiksmai nebuvo asmeninio konflikto pasekmė bei neturi aiškios pateisinamos motyvacijos, nukentėjusiojo padarytas administracinės teisės pažeidimas nepateisina tokio tolesnio kaltinamosios elgesio. Veiksmai buvo nukreipti prieš nukentėjusįjį ir jo turtą, matyti, kad kaltinamoji nekonkretizavo savo veiksmų rezultato, tačiau bendrais bruožais turėjo ir galėjo numatyti, kad tokie jos veiksmai nusikalstami ir jais bus sutrikdyta viešoji tvarka.

Teismas nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir dėl L. S. motyvo atlikti nusikalstamus veiksmus. Baimė dėl vaiko saugumo iš tiesų nėra menkavertė priežastis, tačiau šiuo atveju, įvertinus jau paminėtas aplinkybes, akivaizdu, jog tokia baimė prarado realų pagrindą jau pačioje konflikto pradžioje, ir ja negali būti objektyviai pateisinami tolesni L. S. veiksmai, pasirenkant ne tolerantišką, civilizuotą kylančių konfliktų sprendimo būdą, o pavojingus, įžūlius, neleistinus, agresyvus ir nemoralius veiksmus, trikdančius visuomenės rimtį ir pažeidžiančius viešąją tvarką.

Apeliaciniame skunde pažymima tai, jog teismo paskirtos bausmės L. S. rūšis parinkta tinkamai ir šioje dalyje neskundžiama, tačiau atsižvelgiant į paskirtos bausmės dydį - per švelni. Nustatyta viena L. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti bei viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl bausmė turi būti artima jos vidurkiui. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad L. S. augina mažametį vaiką, tačiau taip pat ir į tai, kad ji niekur nedirba, nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, tų pačių mažamečių vaikų akivaizdoje. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, toks žymus bausmės mažinimas nėra pagrįstas.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma bei skundžiamu nuosprendžiu, pritaria prokuratūros skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nusikalstamą L. S. veiką kvalifikavo ne kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o kaip nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., - svetimo turto sugadinimą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

Pažymėtina tai, jog L. S. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Iš karto po įvykio 2011-03-27 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK viršininkui rašytame paaiškinime L. S. nurodė, jog 2011-03-27 apie 20.30 val. išėjus iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės, jos dukra ir draugės sūnus nubėgo pagal namą, tolyn nuo jų. Tuo metu per pėsčiųjų taką, kuris yra prie minėto gyvenamojo namo, važiavo mašina ir ji pamatė kaip nugriuvo vaikai, bet nežino dėl ko. Po šio įvykio tarp jos ir automobilio vairuotojo kilo konfliktas, konflikto metu jie apsižodžiavo ir iškvietė policiją (b.l. 32).

2011-03-28 vykusios apklausos metu L. S. nurodė, jog 2011-03-27 vakare ji kartu su savo mažamete dukra S. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo svečiuose pas draugę I. P. (duomenys neskelbtini). Apie 20.15 val. ji susiruošė namo, jos draugė su savo mažamečiais vaikais: 6 metų berniuku ir 1,5 metų mergaite, išlydėjo ją į kiemą. Ji buvo išgėrusi tris butelius alaus. Kiek buvo išgėrusi jos draugė, ji nežino. Kai išėjo į kiemą, vaikai, t.y. jos dukra ir draugės sūnus nubėgo į priekį šaligatviu. Toje vietoje važinėti automobiliams negalima tačiau ten žmonės dažnai priparkuoja savo automobilius. Kai vaikai nubėgo į priekį, ji pamatė kaip iš priekio ant šaligatvio užvažiavo automobilis ir jos dukra nukrito ant laiptų, nes ten kur užvažiavo automobilis, vietos praeiti nebebuvo. Ji pamatė, kad automobilis kliudė jos mažametę dukrą. Tai ji matė maždaug 10-15 metrų atstumu. Ji labai susijaudino, susinervino ir priėjusi prie automobilio, kurio markės ir modelio ji neįsidėmėjo, pradėjo šaukti ant vairuotojo ir keletą kartų spyrė į automobilį. Kiek kartų ji iš viso spyrė, dėl didelio susijaudinimo neprisimena, du kartus tikrai spyrė į priekinę automobilio dalį iš vairuotojo pusės. Ji spyrė tik į priekinę automobilio dalį, į galinę ji nespyrė, todėl nepripažįsta, kad įlenkė galines dureles ir galinį sparną. Po to, vairuotojui išlipus iš automobilio, tarp jų kilo konfliktas. Ji pradėjo priekaištauti, kad jis partrenkė jos vaiką, o vairuotojas šaukė, kad ji spardo jo automobilį. Keletą kartų įspyrusi, ji iš karto paėmė ant rankų nukritusią mergaitę. Ji apžiūrėjo vaiką, bet jokių sužalojimų, jokių mėlynių ant kūno nebuvo, todėl greitosios pagalbos atsisakė. Galbūt ji suklydo dėl to, kad automobilis kliudė vaiką, gal jai taip tik pasirodė, nes ir vaikas nesiskundė, kad jį automobilis kliudė. Policiją kvietė tiek ji, tiek vairuotojas (b.l. 37-38).

2011-07-08 vykusios apklausos metu L. S. be aukščiau nurodytų aplinkybių nurodė, jog ji pripažįsta, kad galėjo suduoti smūgius ir merginai, kuri išlipo iš to automobilio. Kiek kartų ji jai sudavė, neprisimena. Prisimena, kad pora kartų įspyrė (b.l. 41-42).

Teisiamojo posėdžio metu L. S. parodė, jog ji su savo drauge I. P. leidosi laiptais, jų vaikai išbėgo pirmi, ir ji išgirdo savo vaiką rėkiantį. Kaip važiavo mašina ji nematė. Ji matė, kad vairuotojas šaligatviu važiavo, o jos vaikas gulėjo. Jos vaikas nukrito, paskui atsikėlė, vairuotojas nepartrenkė dukros, bet ji išsigando. Vaikai nesitikėjo, kad mašina šaligatviu važiuos. Ji pribėgo ir pradėjo šaukti ant vairuotojo, gal pavartojo ir necenzūrinius žodžius, liepė lipti iš mašinos. Vairuotojas užsirakino automobilyje, todėl ji spyrė du kartus į dureles, pastatė koją ant kapoto. Ji nukentėjusįjį ir jo draugę įžeidinėjo keiksmažodžiais. Nukentėjusiojo draugė ją griebė už plaukų, ji taip pat jai griebė už plaukų. Nukentėjusiojo draugė norėjo eiti namo, o ji neleido kol neatvažiuos policija. Įvykio metu ji buvo išgėrusi du, tris butelius alaus, todėl ir buvo agresyvi. Konfliktas truko apie penkiolika minučių. Paskui pradėjo eiti kaimynai, įvykio vietoje buvo susirinkę apie 15 žmonių, bet įvykio metu nieko nebuvo. Ji taip pat skambino policijai ir pasakė, kad žmogus važiavo šaligatviu, vos nepartrenkė vaiko ir vos nesusimušė. L. S. nesutinka, kad nukentėjusiajam padarė 1000 Lt žalą, jos nuomone, padaryta žala galėtų būti 200 Lt (b.l. 113-115).

Nukentėjusysis D. K. iš karto po įvykio vykusios apklausos metu nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2011-0327 apie 20.15 val. kartu su savo drauge grįžo iš tėviškės. Prie laiptinės privažiavo pėsčiųjų taku, kuris yra prie namo. Važiuojant taku, jis matė šalia tako žaidžiančius vaikus. Pravažiavo minėtus vaikus ir sustojo prie savo laiptinės. Tuo metu prie jo automobilio pribėgo neblaivi moteris, kuri pradėjo pulti jį, vartodama necenzūrinius žodžius. Po to minėta moteris koja pradėjo spardyti priekinį bamperį bei variklio dangtį. Kuomet jis paklausė, ką minėta moteris daro, ji pradėjo spardyti į automobilio vairuotojo pusės abu sparnus bei dureles. Po to jis iškvietė policiją. Visa tai matė jo draugė O. P. (b.l. 15).

Nukentėjusysis 2011-03-28 apklausos metu palaikė savo anksčiau duotus parodymus bei papildomai nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo yra automobilių stovėjimo aikštelė ir jis pasuko į šią aikštelę, pravažiuodamas šaligatviu šalia namo. Už šį kelių eismo taisyklių pažeidimą po įvykio buvo nubaustas kelių policijos administracine tvarka, sumokėjo baudą. Kai važiavo šaligatviu tarp pirmos ir antros laiptinės, pamatė šalia namo prie augančių medžių žaidžiančius pritūpusius ant vejos du vaikus. Jis pro juos pravažiavo ir ties antra laiptine pamatė atbėgančią nepažįstamą moterį, kaip vėliau sužinojo, L. S., kuri rėkė. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivi. Jam sustojus, moteris pradėjo mojuoti rankomis, spyrė į automobilio priekinę dalį, o būtent spyrė į priekinį bamperį, pakėlusi koją į viršų, trenkė per variklio dangtį, po to priėjusi prie vairuotojo durelių, kai jis jas pradarė, bandė griebti už jo, bet jis užsidarė ir užsirakino automobilyje. Tuo metu ji necenzūriniais žodžiais plūdo jį, priekaištaudama, kad jis važinėja šaligatviu. Po to spyrė į veidrodėlį, bandė rankomis nuplėšti jį, tačiau jai to padaryti nepavyko. Tuo pat metu spyrė ne mažiau dviejų kartų į priekinį vairuotojo pusės sparną. Po to pradėjo spardyti automobilio priekines ir galines dureles. Spyrė ne mažiau trijų kartų į kiekvienas dureles. Ji pradėjo spjaudyti ant automobilio. Jis, sėdėdamas automobilyje, iškvietė policijos pareigūnus ir išlipo iš automobilio. Ji pasakė, kad iškvies policiją, tuomet jis jai pasakė, kad jau iškvietė, tačiau ji pati taip pat paskambino policijai. Antroji nepažįstama moteris, kaip suprato S. draugė, taip pat atėjo iš priekio, bet nuėjo ir stovėjo prie vaikų, nieko nedarė. Kol laukė policijos, jis pasiūlė savo draugei O. P. eiti su daiktais namo. Draugė išlipo ir nuėjo prie laiptinės, bet prie jos pribėgo L. S. ir griebė draugei už plaukų, keletą kartų spyrė kojomis jai į kojas, bandė suduoti rankomis į veidą, į rankas. Jis tuo metu pribėgo prie L. S. ir patraukė ją nuo savo draugės. Tuo metu ir L. S. draugė pribėgusi bandė raminti savo draugę, bandė atitraukti nuo O.. Kai jis atitraukė L. S. nuo savo draugės, pastaroji ir jam sudavė vieną smūgį į veidą ranka, delno galine dalimi ir spjovė vieną kartą į veidą. Po to, laukiant policijos, L. S. vis tiek šaukė, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, grasino, kad minėtame name nebegyvens, kad automobilis nebestovės, pasamdys narkomanus, kurie jo automobilį sudaužys. Dėl L. S. veiksmų padaryti įlenkimai ir įbrėžimai ant variklio dangčio, vairuotojo pusės sparno ir abiejų vairuotojo pusės durelių. Atvykus pareigūnams, L. S. pradėjo aiškinti, jog jis partrenkė vaikus, nors prieš atvykstant pareigūnams, ji dėl to jam nieko neminėjo, tik priekaištavo, kad jis važiavo šaligatviu. Jis tikrai jokių vaikų nepartrenkė, nes šie buvo ant vejos prie medžių pritūpę. Dėl L. S. jam suduotų smūgių, jis pretenzijų neturi, jam svarbu dėl automobilio apgadinimo padaryta žala. Dėl automobilio apgadinimo jam padaryta 1000 Lt turtinė žala, kadangi būtina lyginti įlenkimus ir perdažyti dureles, variklio dangtį ir sparną. Kiek jam žinoma, įlenkimų tiesinimas ir perdažymas kainuoja ne mažiau 250 Lt už kiekvieną dalį (b.l. 16).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. parodė, jog įvykio dieną su O. sugrįžo iš tėvų. Jis kirto šaligatvį, bet važiavo ant kelio, važiavo pirma pavara. Jis matė du vaikus. Kai kirto šaligatvį, vaikų nebuvo. Vaikai buvo per metrą, kai jis pravažiavo. Pravažiavęs vaikus, jis sustojo ir tada pribėgo L. S.. Ji pirma pribėgo prie mašinos, ne prie vaikų. L. S. rėkė, buvo daug grasinimų, spardė automobilį. L. S. rėkė, kad jis važiavo šaligatviu, apie vaikus nieko neaiškino. Jis užsirakino automobilyje ir iškvietė policiją. Jis sakė O. eiti namo, tačiau L. S. tai to padaryti neleido. L. S. įlenkė dureles, kapotą, sparną, 4 detalės sulankstytos, visos detalės kainuoja po 250 Lt. Dalis įbrėžimų ant mašinos buvo jau anksčiau. Triukšmas buvo, visi į balkonus išlindo, gėda buvo. Įvykis truko nuo pusvalandžio iki valandos. Iš jų pusės nebuvo jokių keiksmažodžių, jis tik patraukė L. S. nuo O.. L. S. įvykio dieną jis matė pirmą kartą (b.l. 116-118).

Liudytoja O. P. ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-29 vykusios apklausos metu parodė, kad 2011-03-27 apie 20.15 val. kartu su draugu D. K. važiavo jam priklausančiu automobiliu Volvo S40 namo, adresu (duomenys neskelbtini). D. K. vairavo automobilį ir pasuko link prie minėto namo esančios automobilių stovėjimo aikštelės, lėtai pravažiuodamas šaligatviu šalia namo. Kai važiavo šaligatviu, ji matė šalia namo ant vejos tarp pirmos ir antros laiptinės žaidžiančius du mažamečius vaikus. Jie pro juos lėtai pravažiavo ir tuo metu ji pamatė priešais atbėgančią nepažįstamą moterį, kaip vėliau sužinojo, L. S., kuri buvo susijaudinusi, rėkė. Akivaizdžiai matėsi, kad ji neblaivi. Jos draugas stabdė automobilį. Sustojus, pribėgusi moteris pradėjo mojuoti rankomis, pakėlė koją ir pastatė ant automobilio variklio dangčio bei pradėjo spardyti į automobilio priekinę dalį, o būtent spardė į priekinį bamperį, po to, priėjusi prie vairuotojo durelių, kai jos draugas bandė išlipti iš automobilio, spjovė, buvo agresyvi, todėl jos draugas nelipo iš automobilio, užsidarė automobilyje. L. S. plūdosi necenzūriniais žodžiais, kad jos vaikus sužalojo, kad jie neturi teisės čia kieme važinėti, gąsdino, kad jiems bus blogai. Po to matė, kad ji buvo užsikabinusi už veidrodėlio, bandė rankomis laikytis ar bandė nuplėšti tą veidrodėlį, tuo pat metu spardydama automobilį – spyrė ne mažiau dviejų kartų į priekinį vairuotojo pusės sparną. Po to pradėjo spardyti automobilio priekines ir galines dureles. Spyrė ne mažiau trijų kartų į kiekvienas dureles. Galinės automobilio dalies ji nespardė. Ji taip pat spjaudė ant automobilio. Jos draugas iškvietė policiją. Kai moteris kiek apsiramino, jos draugas išlipo iš automobilio. Tuo metu buvo priėjusi dar viena nepažįstama moteris, kaip ji suprato L. S. draugė, tačiau ji nieko nedarė, nesikišo ir netgi ramino savo draugę. L. S. taip pat skambino policijai. Kol laukė policijos, ji (O. P.) nusprendė eiti namo, pasiėmė rankines ir ėjo link laiptinės. Jai išlipus, L. S. prišoko prie jos, ji buvo prie laiptinės durų. L. S. pradėjo šaukti, kad ji niekur neis, turi laukti policijos. Ji surinko durų kodą ir tuo metu L. S. ją griebė už drabužių, neleisdama jai eiti, griebė už plaukų. Jai bandant įeiti į laiptinę, L. S. smūgiavo jai ranka į veido sritį, tačiau ji nusisuko, todėl pataikė į nugarą. Smūgiavo ne mažiau trijų kartų kumščiu ir spyrė koja jai į kojas ne mažiau dviejų kartų. Tuo metu pribėgo jos draugas ir atitraukė L. S. nuo jos. L. S. draugė prieš tai taip pat buvo priėjusi prie laiptinės ir bandė raminti ją. L. S. vis tiek šaukė, plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino, kad šiame name jie negyvens, kad automobilis nebestovės. Jokių vaikų jos draugas automobiliu nepartrenkė, kodėl L. S. galėjo pasirodyti, kad jie buvo partrenkti, ji nežino, galbūt dėl jos girtumo (b.l. 25-26).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. P. parodė, jog įvykio dieną jie su draugu įvažiavo į kiemą, šalia stovėjo du vaikai. Kai jie pravažiavo pro vaikus, prie jų pribėgo kaltinamoji. D. K. bandė išlipti iš automobilio, bet L. S. rėkė, keikė juos, pradėjo priekaištauti, kad šaligatviu važiavo, pradėjo spardyti automobilį, spjaudytis. L. S. spyrė į automobilio priekį pora kartų ir į šoną pora kartų. Baisu buvo išlipti, bet po to ji nusprendė eiti namo, prasibrovė pro kaltinamąją, kuri spyrė jai į koją, trenkė į tašes. Ji iki laiptinės bėgte nubėgo. Jos draugas atbėgo į laiptinę jos ginti ir patraukė L. S. nuo jos. Į kojas spyrė tris, keturis kartus. L. S. šaukė, kad jie jos vaikus suvažinėjo. Kai reikėjo L. S. parodyti kur buvo vaikai, pastaroji net negalėjo to padaryti. L. S. sukėlė labai didelį triukšmą. Įvykio metu ant automobilio atsirado įlenkimų. Prieš tai buvo ant automobilio įlenkimų, tačiau ne tose vietose. Prieš tai automobilis buvo patekęs į du autoįvykius (b.l. 118-120).

Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-29 vykusios apklausos metu parodė, jog 2011-03-27 apie 20 val. ji kartu su drauge L. S. buvo pas ją namuose, (duomenys neskelbtini). Ji svečiavosi su savo mažamete 3 ar 4 metų dukra. Jos išgėrinėjo alaus. Apie 20.30 val. ji nusprendė eiti namo, ji nutarė ją palydėti. L. S. su savo dukra ir jos 6 metų sūnumi pirmoji išėjo iš jos buto, leidosi laiptais. Po kelių minučių ir ji su metų ir dešimties mėnesių dukra leidosi laiptais. Išgirdo lauke L. S. šauksmą, automobilio signalą. Išėjusi iš laiptinės, ji pamatė ties antra laiptine nuo gatvės, prie namo ant šaligatvio stovintį automobilį, kurio markės nežino, valstybinio numerio neįsidėmėjo. L. S. tuo metu stovėjo priešais automobilį ir šaukė „stok, tu niekur nevažiuosi, kol neatvažiuos policija”, ji tuo metu buvo uždėjusi koją ant automobilio variklio dangčio. L. S. jai sušuko, kad automobilis vos nenutrenkė vaikų. Jos sūnus M. tuo metu stovėjo prie laiptinės, ties automobiliu, o kur tuo metu buvo L. S. dukra S., ji tuo metu nepastebėjo. Liudytoja matė, kaip vaikinas išlipo iš automobilio, liepė trauktis, L. S. kartojo, kad niekur jis nevažiuos ir jis tuomet spjovė L. S. į veidą, po ko iš karto sėdo į automobilį ir užsirakino. Dėl to L. S. pradėjo kojomis spardyti automobilio šonus iš vairuotojo pusės, vairuotojo dureles, buvo labai susijaudinusi, įniršusi. Kiek tiksliai L. S. kartų spyrė į automobilį, ji neįsidėmėjo, bet ne dagiau trijų kartų. Į galines dureles ji nespardė. Liudytoja tuo metu stovėjo šone 2 metrų atstumu, iš vairuotojo pusės. Vaikinas pradėjo šaukti, kad ji sudaužė jo automobilį. Ir vaikinas, ir L. S. skambino policijai. Maždaug po 20 minučių L. S. apsiramino, vaikinas išlipo iš automobilio, pasiėmė butelį mineralinio atsigerti, pasakė L. S. „atvėsk” ir lyg bandė aplieti ją vandeniu, bet L. S. griebė butelį ir jie apsipylė vandeniu. Mergina buvo automobilyje, išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link laiptinės. L. S. pribėgo prie jos ir pasakė, kad niekur neisi, nes esi liudininkė. Mergina bandė įeiti į laiptinę, todėl L. S. griebė ją už drabužių ir pradėjo traukti. Liudytoja pati bandė L. S. raminti, sakyti, kad tegul mergina eina. Merginai įėjus į laiptinę, liudytoja girdėjo triukšmą, nes L. S. įėjo kartu su mergina. Ar L. S. sudavė kokius nors smūgius merginai, ji nežino, nes nematė, stovėjo lauke. Jų vaikai sužaloti nebuvo, todėl atsisakė bet kokios medikų pagalbos, be to, ji nematė, kad būtų partrenkę vaikus, o vaikai nesiskundė (b.l. 27-29).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. parodė, jog su L. S. jos yra draugės, kaimynės. Įvykio dieną L. S. su savo dukra ir jos sūnumi išėjo į kiemą. Ji paskui išėjo su savo kitu vaiku ir išgirdo, kad L. S. pradėjo rėkti: stok, tu niekur nevažiuosi. Kaip liudytoja suprato, vos nepartrenkė jų vaikų. L. S. pastatė koją ant automobilio kapoto. Nukentėjusysis išlipo iš automobilio, jie su L. S. apsižodžiavo ir jis vėl sėdo į mašiną, o L. S. spyrė. L. S. buvo su minkštais batais. Liudytoja (O. P.) norėjo eiti namo, o L. S. ją laikė ir sakė, kad tu niekur neisi, kol neatvažiuos policija. Ten dar buvo L. S. mama. Tikrai neišlindo visi kaimynai. Ji (I. P.) su vaikais stovėjo toliau, todėl konkrečiai nieko negali pasakyti. Vaikai stovėjo ir verkė, pabaigoje isterija buvo, jie gal išsigando (b.l. 120-121).

Iš alkotesterio kvito matosi, kad 2011-03-27 21.28 val. L. S. buvo nustatytas 1,12 ‰ girtumas (b.l. 31).

Įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį „Volvo S40“, v.n. (duomenys neskelbtini) nustatyti nežymūs įlenkimai ant variklio dangčio, vairuotojo pusės priekinio sparno, vairuotojo pusės galinių durelių bei galinio vairuotojo pusės sparno. Prie apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose užfiksuoti nežymūs bato pado pėdsakai ant automobilio variklio dangčio, priekinio kairės pusės sparno ir vairuotojo durelių (b.l. 4-10).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, jog L. S. veiksmai nesudaro BK 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėties.

Pažymėtina tai, jog pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, jog nagrinėjamas įvykis įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kas neabejotinai laikytina viešąja vieta. Beje šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatyta ir tai, jog L. S. įvykio metu elgėsi įžūliai, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, spardė nukentėjusiojo D. K. automobilį, taip jį apgadindama, be to, panaudojo fizinį smurtą O. P. atžvilgiu, dėl ko pastarajai sukėlė fizinį skausmą. Kaip nustatyta byloje apklaustų L. S., nukentėjusiojo, liudytojų parodymais įvykęs konfliktas nebuvo momentinis, jis tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, konflikto metu L. S. kėlė didelį triukšmą, kas patraukė pašalinių žmonių dėmesį, įvykio vietoje pasirodė daugiau žmonių, daugiabučio namo gyventojai išėjo į balkonus. Be to, konfliktą visą laiką stebėjo L. S. draugė I. P., taip pat pastarųjų mažamečiai vaikai. Iš I. P. parodymų seka, jog šalia jos stovėję vaikai verkė, pabaigoje jiems kilo isterija. Kaip seka iš nukentėjusiojo D. K. parodymų, jam dėl to kas vyko ir kad tai matė pašaliniai asmenys, buvo gėda.

Pažymėtina tai, jog sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog priežastys, nulėmusios neteisėtą L. S. elgesį nebuvo menkavertės. Nors L. S. neteisingai įvertino situaciją ir klaidingai nusprendė, kad nukentėjusysis automobiliu partrenkė jos vaiką, tačiau pats D. K. savo neteisėtu elgesiu sudarė sąlygas tokiai klaidingai išvadai. Kadangi pats D. K. neteisėtu elgesiu iš dalies išprovokavo konfliktą, o priežastys, nulėmusios L. S. pyktį bei netinkamą elgesį – baimė dėl savo vaiko saugumo, nėra menkavertės, teismas padarė išvadą, kad kaltinamosios elgesys konflikto metu negali būti laikomas chuliganišku.

Teisėjų kolegijos vertinumu, aukščiau nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai bei išvados nėra teisingi, padaryti pilnai bei objektyviai neįvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių. Atkreiptinas visų pirma dėmesys į tai, jog L. S. pozicija dėl vaikų kliudymo automobiliu, viso proceso metu nebuvo nuosekli. Įvykio dieną rašytame paaiškinime L. S. nurodė, kad pamatė kaip nugriuvo vaikai, bet nežino dėl ko. 2011-03-28 vykusios apklausos metu, L. S. jau parodė, jog pamatė, kad automobilis kliudė jos mažametę dukrą. Keletą kartų įspyrusi, ji iš karto paėmė ant rankų nukritusią mergaitę. Ji apžiūrėjo vaiką, bet jokių sužalojimų, jokių mėlynių ant kūno nebuvo, todėl greitosios pagalbos atsisakė. Šios apklausos metu L. S. nurodė ir tai, jog galbūt ji suklydo dėl to, kad automobilis kliudė vaiką, gal jai taip tik pasirodė, nes ir vaikas nesiskundė, kad jį automobilis kliudė. Teisiamojo posėdžio metu L. S. vėl pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog ji matė, kad vairuotojas šaligatviu važiavo, o jos vaikas gulėjo. Jos vaikas nukrito, paskui atsikėlė, vairuotojas nepartrenkė dukros, bet ji išsigando. Be to, pažymėtina tai, jog tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo važiavusi draugė O. P. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jie važiuodami šaligatviu matė šalia šaligatvio, ant vejos, prie medžių žaidžiančius pritūpusius du vaikus. Jie pro juos lėtai pravažiavo, vaikų jie nekliudė. Tuo tarpu liudytoja I. P. pačios konflikto pradžios nematė. Iš jos parodymų aišku, kad vaikai sužaloti nebuvo. Ji gi, nematė, kad būtų automobilis partrenkęs vaikus. Vaikai nusiskundimų neišsakė. Taigi, L. S., būdama neblaivi, klaidingai įvertino situaciją, kad nukentėjusysis automobiliu partrenkė vaikus. Nustatytos aplinkybės, jog L. S., pribėgusi prie automobilio, greitai suprato, jog klydo dėl to, kad nukentėjusysis partrenkė vaikus. Nežiūrint į tai, ji nenutraukė savo agresyvių veiksmų, spardė automobilį, plūdo nukentėjusįjį bei jo draugę necenzūriniais žodžiais, O. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nustatyti L. S. veiksmai, nagrinėjamu atveju, pripažintini menkaverte L. S. neteisėto elgesio, kuris akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, priežastimi. L. S. įžūliam elgesiui, demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nėra pateisinamos motyvacijos. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo D. K. padarytas administracinės teisės pažeidimas, - važiavimas šaligatviu, negali būti pateisinimas tokiam L. S. elgesiui. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog L. S. pagal buvimo vietą bei savo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį turėjo ir galėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais ji ne tik kėsinasi į nukentėjusiojo turtą, O. P. sveikatą, bet tuo pačiu ir trikdo viešąją tvarką.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, jog byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad trys iš apgadinimų, nustatytų po įvykio, buvo padaryti būtent L. S. neteisėtais veiksmais – įlenkimai ant variklio dangčio (L. S. buvo užkėlusi koją), priekinio kairės pusės sparno (L. S. pripažino, kad spardė ir yra užfiksuotas nežymus bato pėdsakas) bei priekinių kairės pusės durelių įlenkimas arčiau vairuotojo vietos (L. S. pripažino, kad spardė automobilį toje vietoje). Pakanka įrodymų, kurie leistų susieti nustatytą galinio kairės pusės sparno ir durelių įlenkimą su kaltinamosios veiksmais, nėra. L. S. viso proceso metu neigė spardžiusi į galinę automobilio dalį. Kad L. S. nespardė į galines automobilio dureles patvirtino ir liudytoja I. P.. Liudytoja nurodė, jog L. S. pradėjo kojomis spardyti automobilio šonus iš vairuotojo pusės, vairuotojo dureles. Kiek tiksliai L. S. kartų spyrė į automobilį, ji neįsidėmėjo, bet ne dagiau trijų kartų. Į galines dureles ji nespardė. Svarbu šiuo atveju pažymėti ir tai, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja O. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog automobilis apgadinimų turėjo ir iki aptariamo įvykio. Pats nukentėjusysis parodė, jog dalis įbrėžimų ant mašinos buvo jau anksčiau. Liudytoja O. P. parodė, jog prieš tai buvo ant automobilio įlenkimų, tačiau ne tose vietose. Prieš tai automobilis buvo patekęs į du autoįvykius. Iš prie apžiūros protokolo esančių nuotraukų nežymūs bato pado pėdsakai matosi būtent ant automobilio variklio dangčio, priekinio sparno bei vairuotojo durelių. Įvertinus šias aplinkybes, iš kaltinimo pagrįstai šalintina aplinkybė dėl automobilio kairės pusės galinio sparno bei kairės pusės galinių durelių apgadinimo. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nukentėjusiojo D. K. nurodoma remonto kaina – po 250 Lt už kiekvienos detalės ištiesinimą ir perdažymą, atitinka realią tokių darbų rinkos kainą, todėl konstatuotina, kad L. S. sugadinto svetimo turto vertė yra 750 Lt (trys detalės po 250 Lt).

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatė, jog L. S. 2011-03-27, apie 20 val. 15 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje - kieme namo Nr. 54, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties išplūdo necenzūriniais žodžiais D. K., spyrė į jo vairuojamo automobilio „Volvo S40”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio D. K., variklio dangtį, kairės pusės priekinį sparną, tokiu būdu juos įlenkdama ir padarydama D. K. 750 Lt turtinę žalą, po ko išplūdo prie laiptinės durų stovėjusią O. P. necenzūriniais žodžiais, sugriebė jai už drabužių, plaukų, sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu O. P. į nugarą, spyrė šiai ne mažiau dviejų kartų į kojas, sukeldama O. P. fizinį skausmą, ir taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 dalyje.

Skiriant L. S. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgtina į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta.

Pagrįstai teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė vieną L. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir vieną pastarosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertinant L. S. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog ji yra teisiama pirmą kartą, nors nedirba, tačiau yra registruota Darbo biržoje ir gauna nedarbo draudimo išmoką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, viena augina mažametę dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, L. S. nurodė, jog lyra nėščia ir 2012 m. kovo mėnesį turi gimdyti antrą vaiką. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, L. S. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelniausia – viešųjų darbų, bausmė, BK 46 str. 2 d. numatytose ribose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį.

Pripažinti L. S. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jai viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.