Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei M. B. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikaliu daikto numeriu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

4. Byloje kilo ginčas dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės D. M. nuosavybe.

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė M. B. yra R. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo pagal testamentą įpėdinė. Ieškovė, įrodinėdama, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise, nurodo, kad ieškovės tėvas D. K. 1995 m. gruodžio 14 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 5915, padovanojo ieškovei 86,96 kv. m. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ieškovė pardavė 1996 m. sausio 19 d. buto pardavimo sutartimi ir už parduotą butą gavo 88 000 Lt, ir tą pačią dieną, t. y. 1996 m. sausio 19 d. notarinės sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarės D. J., registro Nr. 647, pagrindu ieškovė už 66 000 Lt įsigijo 65,74 kv. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 1969 m. liepos 16 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 22 straipsnį turtas, priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Ieškovės teigimu, laikytina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš asmeninių D. M. lėšų, kadangi 66 000 Lt suma, sumokėta už perkamą butą buvo gauta pardavus ieškovei dovanotą, t. y. asmeninį ieškovės turtą. Nors butas buvo įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų, viešame registre nurodyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei, tačiau nėra nurodyta, jog šis butas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

6. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyvendinimą. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo dalyko dėl santuokoje įgyto turto turto pripažinimo asmenine nuosavybe specifika, neleidžia tvirtinti šalių taikos sutarties sąlygų, kuriomis ieškovė ir atsakovė sutaria pripažinti, kad butas su rūsiu, esanis (duomenys neskelbtini), unikaliu daikto numeriu (duomenys neskelbtini), yra asmenine ieškovės D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, kadangi tokio pobūdžio faktas, kuriuo pasisakoma dėl santuokos metu sutuoktinių ar vieno jų vardu įgyto turto režimo, turėtų būti nustatomas teismo sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį detalus juridinių faktų, registruojamų nekilnojamųjų daiktų registro įrašais, sąrašas nustatomas Registro nuostatuose. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų 2025 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1R-201 (toliau – ir Nuostatai) 15.3 punktu, Informacinėje sistemoje registruojamas juridinis faktas asmeninė nuosavybė ir tvarkomi tokie duomenys kaip teismo sprendimai (Nuostatų 21.4.2 punktas).

9. Visgi įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl atsakovės procesinės pozicijos ieškovės reikalavimo atžvilgiu, t. y. ieškinio pripažinimo, taip pat dėl su bylos nagrinėjimu susijusių savo procesinių teisių įgyvendinimo, t. y. nagrinėjamu atveju dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsisakymo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi šalys iš esmės išreiškė pozicijas dėl tarp šalių kilusio materialinio pobūdžio ginčo visapusiško išsprendimo, atsakovė, pasirašydama taikos sutartį iš esmės laikoma pripažinusia ieškinį, byla nagrinėjama iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi atsakovė pripažino ieškinį, teismo sprendimo motyvai pateikiami sutrumpinti (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sutinka ir neprieštarauja ieškovės pozicijai dėl buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovės D. M. asmenine nuosavybe. Iš teismui kartu su ieškiniu pateiktų 1995 m. gruodžio 14 d. sutarties registro Nr. 5915, 1996 m. sausio 19 d. buto pardavimo sutarties, registro Nr. 10-210, ir 1996 m. sausio 19 d. sutarties, registro Nr. 647, nustatyta, kad ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavusi įsigijo ginčo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

11. 1969 m. liepos 16 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnis numatė, jog turtas, priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

14. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė už lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės priklausantį nekilnojamąjį turtą 1996 m. sausio 19 d. notarinės sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarės D. J., registro Nr. 647, pagrindu butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės D. M. nuosavybė.

15. Atsakovė su ieškiniu sutiko, prieštaravimų nereiškė, taikos sutartimi ieškinį iš esmės pripažino.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju šalys taikos sutarties 2 punkte sutarė, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, jeigu tokios būtų, lieka jų išlaidomis ir nėra atlyginamos nei vienai iš šalių, taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas teismo sprendimu nesprendžiamas.

18. Ieškovei D. M. grąžintina 375,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026-01-02 mokėjimo nurodymu Nr. 196 per (duomenys neskelbtini) (500 Eur × 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

19. Taikos sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad ieškovė padengia teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jei tokios būtų susidariusios. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir sudaro 4,71 Eur sumą. Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto vėlesniais) nustatytos 8,00 Eur minimalios sumos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis. 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti asmenine ieškovės D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Grąžinti ieškovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2026-01-02 mokėjimo nurodymu Nr. 196 per (duomenys neskelbtini), mokėjimo užduoties kodas ZP06007, išaiškinant, jog žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.