- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2-773-1141/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- N. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Advokatai
- Marius Kuzminovas
- Kategorijos
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei N. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. G. (A. G.) (toliau – ir ieškovas) 2023 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės N. G. (toliau – ir atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje, Gardino miesto, Lenino rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. lapkričio 27 d. rezoliucija.
2. Ieškovas paaiškino, kad 2023 m. birželio mėnesį atsakovė išvyko iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir negrįžo. Ieškovo žiniomis, atsakovė susirado kitą vyrą. Bendravimas tarp ieškovo ir atsakovės vyksta tik telefonu, atsakovė atsisako grįžti pas ieškovą taip pat atsakovė atsisako nutraukti santuoką bendru sutarimu. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, transporto priemonių, savo vardu registruotų akcijų ir (ar) kitų vertybinių popierių, piniginių lėšų, turtinių teisių bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neįgijo, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi. Ieškovas taip pat nurodė, kad nepilnamečių vaikų kartu neturi. Ieškovas nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų „G.“ pavardę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ir trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“ atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovas nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji išėjo iš namų. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo, taip pat nurodė, kad bendrų kreditorių neturi, atsakovė turi tik vieną asmeninį vartojimo kreditą, kuris buvo paimtas santuokos metu, apie kurį ieškovas nežinojo. Atsakovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „G.“, ne „G.“. Atsakovė paaiškino, kad turi vieną (duomenys neskelbtini) gimusį nepilnametį vaiką iš kitų santykių (iki santuokos su ieškovu). Pasak atsakovės, ieškovas ją su vaiku atsivežė į kitą šalį, vedė, tačiau galiausiai kaip vyras neprisiėmė už juos atsakomybės, todėl dėl santuokos iširimo yra atsakingi abu. Atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
6. Įrodinėdamas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovas nurodė, kad atsakovė 2023 m. birželio mėnesį išvyko iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir negrįžo. Atsakovė, įrodinėdama ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, davusi teisme priesaiką sakyti tiesą, nurodė, kad ieškovas, atsivežęs ją su vaiku iš kitos valstybės, galiausiai neprisiėmė kaip vyras už šeimą atsakomybės, mėgo išgerti, nesurado bendros kalbos su atsakovės sūnumi, 2022 m. pabaigoje, prieš naujus metus ieškovas išvarė ją su vaiku iš namų, 2023 m. gegužės 23 d. sutarė, kad dar kartą pabandys gyventi kartu, tačiau tai pavyko tik iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio, dabar ji su vaiku nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) už 400 Eur. Ieškovas, kaip minėta, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovo atstovas šių atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
7. Atsižvelgdamas į ieškovo ieškinio argumentus ir į atsakovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismas ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama pavardė – „G.“.
8. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi (šią aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridėtas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro raštas „Dėl duomenų pateikimo“). Prie ieškinio pridėtas VĮ „Regitra“ 2023 m. spalio 27 d. išrašas dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos turimais duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų, nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovo vardu duomenų bazėje įrašų apie turtą nerasta. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio nekilnojamojo turto neturi ir automobilių registruotų jos vardu nėra.
9. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė bendrų kreditorių neturi, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė turi vieną vartojimo kreditą AB „Swedbank“, kurio mokėjimo terminas baigsis 2024 m. rugpjūčio 7 d. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad jos paimtas vartojimo kreditas būtų jos asmeninė prievolė (teismo posėdžio garso įrašo 29 min.). Kaip minėta, trečiasis asmuo (AB „Swedbank“) nepateikė atsiliepimo ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad dėl šio atsakovės prašymo trečiasis asmuo neprieštarauja. Atitinkamai teismas pripažįsta, kad įsipareigojimai pagal minėtą sutartį su AB „Swedbank“ po santuokos nutraukimo lieka asmeniniais atsakovės įsipareigojimais.
10. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovas 2023 m. lapkričio 23 d. už ieškinį sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio. Be to, advokatui Mariui Kuzminovui 2023 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 300 Eur už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas tenkina ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovės pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 204,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Baltarusijos pilietės N. G. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo N. G. palikti pavardę – G..
Pripažinti, kad įsipareigojimai pagal N. G. su akcine bendrove „Swedbank“ sudarytą kredito sutartį yra asmeniniai N. G. įsipareigojimai.
Priteisti ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės N. G. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) 204,50 Eur (du šimtus keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką Lietuvos Respublikoje įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.