Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Šarkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju teismo įsakymu, kuriame A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994-04-01 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 1) 2013-02-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus bei per 4 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų; 2) 2013-09-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2013-05-08 nuosprendis, pagal BK 182 str. 3 d., 178 str. 2 d., 60 parų arešto bausme, šią bausmę subendrinus su bausme paskirta 2013-05-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 3) 2013-05-21 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d. 20 parų arešto bausme; 4) 2015-10-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015-01-15 apie 18:00 val. būdamas svečiuose pas L. G. namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, šiai išėjus, iš kambaryje buvusios spintos slapta pagrobė L. G. 249 Eurus.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-01-15 apie 11 val. atėjo į svečius pas L., jos pavardės nežino, ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. L. pažįsta, nes bendrauja su jos sugyventiniu G., jo pavardės nežino. Kai pas ją svečiavosi, kartu buvo ir jos sugyventinis G. Jie visi trys sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint, apie 15 val. G. užmigo, jie su L. sėdėjo toliau ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. L. išėjo iš buto į bendrą virtuvę padaryti arbatos. L. gyvena bendrabučio tipo bute. Kai L. išėjo iš buto, jis pamatė, kad G. miega ir į nieką nereaguoja. Tuomet sugalvojo, kad gali iš L. pavogti pinigus, kuriuos ji gavo, kaip pašalpą. Jis žinojo, kur jie sudėti, nes matė, kur ji juos padėjo. Tada nuėjo iki spintos, kur ji laikė pinigus, atsidaręs duris paėmė dėklą, kuriame L. laikė pinigus. Paėmęs dėklą, išėjo iš jos buto. Eidamas toliau, sustojo prie L. namų stovinčio šiukšlių konteinerio, pažiūrėjo, kas yra pavogtame dėkle. Dėkle buvo apie 200 Eur, jis juos įsidėjo į striukės kišenę, o likusius daiktus išmetė į konteinerį. Kas dar buvo tame dėkle, gerai nematė, matė, kad ten buvo pasas ir dar kažkokie popieriai. Jų neapžiūrėjo. Viską, išskyrus pinigus, išmetė į šiukšlių konteinerį. Pavogtus pinigus išleido savo reikmėms, jų jau nebeturi. Padarytą žalą atlygins iki 2016-12-01. Dėl šio poelgio gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti (b. l. 30-31, 34-35).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios L. G. parodymais, kad 2016-01-15 apie 11.30 val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo iš matymo pažįstamas vardu A., pavardės nežino, atsinešė butelį vyno. A. pažįsta iš matymo, nes jis bendravo su jos sugyventiniu G. L. Kai A. buvo pas ją svečiuose, namuose buvo ir sugyventinis G. L. Jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu, kai jis pas ją svečiavosi, apie 12 val. buvo atvažiavusi pašto darbuotoja, kuri atvežė neįgalumo pašalpą – 240 Eur. Pinigus pasiėmė matant A. ir G., juos pasidėjo kambaryje, spintoje, paslėpė po rūbais. Pinigus įdėjo į raudonos spalvos plastikinį permatomą dėklą, kurį padėjo spintoje, po rūbais. Dėklas permatomas, todėl jį laikant rankose matosi, kad ten įdėti pinigai ir pasas. Apie 13.30 val. G. užmigo, o jie toliau su A. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. ji nuėjo į virtuvę padaryti arbatos, A. liko bute, G. miegojo. Po 10 min. grįžo į butą, pamatė, kad A. nėra, o spintos, kurioje buvo padėti dokumentai ir pinigai, durys praviros. Pažiūrėjusi pamatė, kad pavogti jai priklausantys daiktai: jos vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, 249 Eur įvairiomis kupiūromis, po 10 ir 20 Eur nominalo, kiek ir kokių kupiūrų buvo – pasakyti negali, buvo ir monetomis. Taip pat dingo elektros apmokėjimo knygutė, buto nuomos sutartis, vaistų kompensavimo knygutė. Nematė, kaip ir kada Aivaras išėjo. Dėl šios vagystės padaryta 249 Eur turtinė žala. Šiai sumai reiškia civilinį ieškinį, sutinka, kad A. B. veika padarytą žalą atlygintų iki 2016-12-01 (b. l. 2, 6-9).

Liudytojo G. L. parodymais, kad gyvena kartu su L. (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrabučio tipo name. 2016-01-15 jis, būdamas mieste, susitiko iš matymo pažįstamą A. Buvo seniai nesimatę, todėl pakvietė į svečius, atėjo į (duomenys neskelbtini). Namuose buvo sugyventinė, visi trys vartojo vyną. Begeriant atėjo laiškininkas ir atnešė L. pensiją, garsiai pasakė, kiek atnešė eurų. Jis gerai nepamena, bet tai buvo apie 200 Eur. Pinigus padėjo į spintą, esančią kambaryje, prie kurios tuo metu sėdėjo A. Jie toliau gėrė alkoholinius gėrimus, nuo išgerto alkoholio jis apsvaigo ir užmigo. Pabudo nuo triukšmo, jau gerokai po pietų. L. garsiai šaukė, kad jai dingo pinigai, ieškojo jų. A. tuo metu pas juos jau nebuvo. Iš L. sužinojo, kad po netikėto A. išėjimo dingo jos pinigai, jie suprato, kad pinigus galėjo pavogti tik A. L. G. kreipėsi į policiją (b. l. 21-22).

2016-01-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti L. G. parodymai, jog 2016-01-15 apie 11.30 val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo pažįstamas vardu A. Jam leido pasilikti kambaryje, o pati nuėjo padaryti arbatos. Grįžusi po 10 min. pastebėjo, kad A. nėra, o atsidariusi spintelę joje pasigedo paso ir 249 Eur, kuriuos gavo kaip neįgalumo pašalpą. Protokole fiksuoti duomenys, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrabučio tipo daugiabučiame name. Aprašytas bendras buto vaizdas, durų laužimo žymių nefiksuota (b. l. 2-3, 4).

2016-01-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji L. G. iš 6 pateiktų nuotraukų atpažino vyrą, kuris yra pažymėtas nuotraukoje Nr. 3, t. y. tas pats asmuo, kuris 2016-01-15 pavogė jai priklausančius daiktus ir pinigus. Asmenį atpažino pagal jo kaktą, nosį, kitus bendrus veido bruožus. Nuotraukoje Nr. 3 nufotografuotas A. B. (b. l. 14-15, 16).

2016-01-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame A. B. parodė įvykio vietą, paaiškino, kad iš buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pavogė pinigus, pasą ir kitus dokumentus (b. l. 38-39, 40-46).

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pagrobė jam svetimą turtą, nukentėjusiajai L. G. priklausantį turtą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog turtas - pinigai, kurį jis pagrobė, jam nepriklauso ir ji neturi teisės be savininko žinios minėtu turtu (pinigais) naudotis. Tai reiškia, kad jis suprato savo veikos pavojingą pobūdį, dėl to kilsiančius padarinius, kurių norėjo bei pasiekė, nes svetimą turtą pagrobė. Todėl įvertinus dar ir tai, kad pagrobto turto vertė (249 Eurai) yra daugiau nei 5 MGL (1 MGL lygus 37,66 Eur), tačiau neviršija 250 MGL vertės, konstatuotina, kad kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas – svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 str. 1 d.

Tačiau fizinio asmens dokumentas, šiuo atveju kaltinime kaip kartu su pinigais pagrobtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, išduotas L. G. vardu, nėra nusikaltimo – vagystės, už kurią baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 178 str., dalykas. Už fizinio ar juridinio asmens dokumento pagrobimą baudžiamoji atsakomybė yra nustatyta BK 302 straipsnyje, tačiau tokios nusikalstamos veikos padarymu kaltinamasis nėra kaltinamas. Todėl minėta aplinkybė apie pagrobtą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą L. G. vardu, iš kaltinimo pagal BK 178 str. 1 d. A. B. šalintina.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. B. pripažinti kaltu, padarius BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.

A. B. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 124-125), įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą (b.l. b. l. 30-31, 34-35) .Atsižvelgiant į tai ir esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas 4 kartus, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis (b. l. 63-70), baustas administracine tvarka (b. l. 105-108). Dėl to teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – arešto bausmę.

Tačiau teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlytos arešto bausmės dydis nepagrįstai prašomas paskirti didesnis nei pagal įstatymą galimas šios bausmės rūšies už nusikaltimo padarymą vidurkis. Pagal BK 49 str. 3 d. už nusikaltimo padarymą galima skirti nuo 15 iki 90 parų arešto bausmę. Įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas jau minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis neturėtų būti didesnis nei įstatyme numatyto arešto bausmės už nusikaltimo padarymą galimo nustatyti dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad toks arešto bausmės dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. G. A. B. nusikalstama veika buvo padaryta 249 Eur turtinė žala dėl pagrobtų pinigų, todėl ieškinys dėl atitinkamo dydžio padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodytas ir turi būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. 30 parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. faktinio sulaikymo vykdant arešto bausmę dienos.

Civilinės ieškovės L. G. ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš A. B. 249 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.