- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-690-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28033-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. Z.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-690-498/2016
Teisėja Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28033-2016-8
2016 m. gruodžio 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Z. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), ir nuteistas – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė 1/3 mažinta ir paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė atliktina pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas šioje byloje nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. Z. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 3 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo – (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą R. T. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam abipusio apatinio žandikaulio lūžimą ir tuo nesunkiai sutrikdydamas R. T. sveikatą. Kėdainių rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog išnagrinėjus bylą nustatytą, jog kaltinamojo iš chuliganiškų paskatų panaudoto fizinio smurto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką L. Z. padarė veikdamas tyčia. Nuosprendyje pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad nors kaltinime nurodytas ir teismo nuosprendžiu nustatytas kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis skiriasi, smurtinių veiksmų kiekis įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai pagal BK 138 straipsnį neturi, nes elgiantis chuliganiškai, be jokios priežasties kaltinamojo panaudotas ir objektyviai nustatytas vienas smurtinis veiksmas nukentėjusiajam sukėlė tokias pasekmes, kurios kaltinamojo veiką leidžia kvalifikuoti tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.Skirdamas L. Z. bausmę pirmos instancijos teismas įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus, sprendė, kad kaltinamasis išvadų nedaro, paleistas atlikęs bausmę 2016 m. gegužės 18 d. vėl teisiamas už 2016 m. birželio 3 d. padarytą smurtinį nusikaltimą, todėl kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė.Nuteistasis L. Z. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies į 138 straipsnio 1 dalį. Prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą, skiriant įpareigojamus gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti agresiją mažinančius kursus, dirbti arba mokytis. Skunde L. Z. nurodo, kad, kad jam nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistojo nuomone Kėdainių rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka parodymų duotų teismo posėdžio metu, taip pat neatitinka eksperto išvadų. Nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo parodymus dėl suduotų smūgių, nurodo, kad nuo vieno smūgio nukentėjusysis negalėjo patirti tokių sužalojimų. Nuteistasis teigia, kad R. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuteistasis jam grasino, tačiau teisme tai pats paneigė. L. Z. nuomone, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis jam jokių pretenzijų nereiškė, jam atleido. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino kad padarė nusikalstamą veiką, turi problemų su alkoholio vartojimu. Nurodo, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija buvo pakeista pasinaudojant aplinkybe, kad jis neprisiminė jokių aplinkybių.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistojo L. Z. gynėją advokatę Rasą Kalkauskienę, kurie prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, kuris prašė skundą atmesti. L. Z. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pripažindamas L. Z. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies, 8 punkte, apylinkės teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, o nuteistojo veiką tinkamai kvalifikavęs, paskyrė teisingą bausmę ir priėmė teisėtą bei įrodymais pagrįstą nuosprendį.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Byloje nustatyta, kad L. Z. 2016 m. birželio 3 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo – (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą R. T. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam abipusio apatinio žandikaulio lūžimą ir tuo nesunkiai sutrikdydamas R. T. sveikatą.Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Z. kaltu prisipažino, nors dėl neblaivumo įvykio beveik neatsimena. Skunde nurodo, kad teismas nevertino tai, kad nukentėjusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme skiriasi, taip pat nesutampa su eksperto išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje atsižvelgė į nukentėjusiojo skirtingus parodymus, į eksperto išvadą, į kaltinamojo paaiškinimus dėl suduotų smūgių kiekio ir pažymėjo, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisimena vieną jam kaltinamojo suduotą smūgį. Kaltinamasis atliktų smurtinių veiksmų turinio tvirtino neprisimenantis. Teismo medicinos specialisto išvadoje minimas sužalojimą sukėlęs galimai ir vienas trauminis poveikis. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes ir nusprendė kaltinamajam inkriminuoti tik vieną smurtinį veiksmą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada, kad R. T. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas atliekant tik vieną smurtinį veiksmą.Nuteistasis L. Z. prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 138 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą nuteistojo L. Z. veikos kvalifikavimo klausimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, konstatuoja, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad L. Z. nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas iš chuliganiškų paskatų.BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013).Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą dėl L. Z. nusikalstamo elgesio motyvo – chuliganiškų paskatų, nustatė, kad L. Z. R. T. anksčiau nepažinojo, įvykio dieną matėsi pirmą kartą, neturėjo jokių asmeninių tarpusavio santykių, anksčiau jokių konfliktų tarp jų nekilo. Taigi jokių asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių tarp nuteistojo L. Z. ir nukentėjusiojo R. T. nebuvo užsimezgę. Nuteistasis nurodė, kad išgėręs būna agresyvus, todėl galėjo sumušti nukentėjusįjį. R. T. nurodė, kad L. Z. matė pirmą kartą, su juo nesipyko, kartu išgėrė, ėjo pirkti cigarečių ir alaus, o grįžus, laiptinėje, šis jam be jokios dingsties sudavė smūgį dėl kurio nukentėjusysis prarado sąmonę ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis nurodytų aplinkybių neneigia. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. Z. viešoje vietoje (laiptinėje), be jokios dingsties sumušė nukentėjusįjį, t. y. nesunkiai sutrikdė R. T. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad L. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nėra jokio pagrindo nuteistojo veiką perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip to prašo L. Z..
Dėl bausmės.
Už nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą L. Z. nuteistas – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam sumažinta 1/3 ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, taikyti BK 75 straipsnį ir taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, sprendžia, kad švelninti paskirtą bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pagrindo nėra. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas L. Z. bausmę, atsižvelgė į įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas vienas smurtinis nusikaltimas) bei pavojingumą (nusikaltimas apysunkis), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), taip pat į nuteistojo asmenybę – L. Z. praeityje ne kartą teistas, šis teistumas jam jau šeštasis. Anksčiau apeliantas taip pat baustas už panašaus pobūdžio smurtinius nusikaltimus, teistumai neišnykę. Apeliantas ne kartą baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Per visą savo suaugusiojo gyvenimą dirbo tik vieną mėnesį (VSDFV duomenys), iki sulaikymo nedirbo, sveikas. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. Z. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jo gyvenimo būdu. Apylinkės teismas skirdamas L. Z. bausmę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. Z. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl švelninti L. Z. paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, teismas turi vadovautis ir bendraisiais bausmės tikslais (BK 41 straipsnio 2 dalis), be to, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimą L. Z. nėra pagrindo, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad L. Z. ne kartą teistas, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, prieš dvi savaites išėjęs iš pataisos namų, jo daromi nusikaltimai smurtiniai. L. Z. nedirba, nesimoko, nesistengia pasitaisyti, vartoja alkoholį, todėl paminėtos aplinkybes nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskyrus L. Z. realios laisvės atėmimo bausmės. Kolegijos nuomone, L. Z. pataisos procesas gali vykti tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad priklausomybės nuo alkoholio vartojimo ir agresijos valdymo problemas, nuteistasis turės galimybę spręsti bausmę atliekant pataisos namuose, dalyvaujant atitinkamose socialinės reabilitacijos programose. Taip pat pataisos įstaigoje nuteistieji turi galimybes dirbti ir mokytis. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, todėl keisti ar naikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
Nuteistojo L. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.