- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-11
- Bylos Nr.
- 1-86-348/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 26-1-00441-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis, Eugenijus Senovaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vaidai Pupšytei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui ir Vitoldui Guliavičiui, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui ir Edgarui Jautakiui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1d. 129 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Ž. 2008-03-22 apie 18.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas nužudyti M. V., tyčia įrėmė ir šovė nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą kūno vietą - kairės krūtinės ląstos pusę „D“ kategorijos šaunamuoju ginklu – 6 mm. kalibro revolveriu, tuo padarė M. V. kiauryminę šautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje su kraujosruva kairio plaučio srityje, kairio plaučio sužalojimą su kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje su svetimkūniu kairėje krūtinės ląstos sienoje ir kairio plaučio srityje, t.y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, tuo pasikėsino nužudyti M. V., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiajam buvo suteikta skubi ir kvalifikuota medicininė pagalba, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.
Kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008-03-22 apie 12 val. pas jį į namus atėjo draugas M. V.. Jie kalbėjosi, gėrė alkoholį. Po kurio laiko. pas jį atėjo E. C.. Jie toliau gėrė alkoholį trise, kalbėjosi. Jis gėrė tik vyną, o M. su E. gėrė degtinę. Kažkuris iš svečių paprašė parodyti revolverį. Jis atidarė būgną ir išėmė, kaip jam pasirodė, visus šovinius. Laikydamas revolverį rankoje, pirštu bandė nuleisti muštuką, tačiau pirštas nusprūdo ir muštukas sudavė į kapsulę ir įvyko šūvis. Tada jis suprato, kad būgne buvo likęs šovinys. Kadangi revolveris buvo nukreiptas į nukentėjusiojo M. V. pusę, todėl netyčia jį sužalojo. Į M. V. netyčia iššovė iš nedidelio atstumo. Po šūvio M. V. atsirėmė į fotelį ir sudejavo, o E. pabėgo iš buto. Revolveris po šūvio jam iškrito iš rankų, nes jį ištiko šokas. Neigia, kad revolveriu vedžiojo E. ties galva. Iš karto po to paskambino 112 ir kvietė policijos pareigūnus. Po šūvio M. V. jautėsi gerai, jis kraujo nematė. M. pyko, kad jis iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, M. V. pasakė, kad pranešimas melagingas ir kad A. Ž. pajuokavo. Tada policijos pareigūnai jį įspėjo, kad jei dar kartą taip pasielgs, tai bus nubaustas pinigine bauda. Išvykus policijos pareigūnams, jis paskambino savo patėviui M. J.. Jis su patėviu įkalbinėjo nukentėjusįjį vykti į KMUK, tačiau šis atsisakė ir išėjo į kiemą. Apie 20 val. M. V. paskambino M. J. ir pasakė, kad jaučiasi prastai, todėl M. J. išvežė jį į KMUK. M. V. pats nenorėjo pranešti policijos pareigūnams apie įvykį, nes bijojo mamos. Nukentėjusiajam gulint ligoninėje, jis lankė M., tačiau lankymo metu su juo įžūliai nekalbėjo, negrasino susidorojimu ir neprašė pasirašyti ant lapo.Po to buvo susutikęs su Mykolo motina, kurį jį pavadino nusikaltėliu, grasino, kad pasodins. Po šio įvykio jis su nukentėjusiuoju nebendrauja. Po įvykio revolverį paėmė jo patėvis M. J., sulaužė ir išmetė. Jis tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo, jį sužalojo netyčia. Kurioje parduotuvėje pirko revolverį, jis nepamena. Šovinius pirko įvairiuose parduotuvėse. Jis turėjo ir dujinį pistoletą. Dujinį pistoletą ir revolverį įsigijo saugumo tikslais.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2008-03-22 jam paskambino A. Ž. ir paprašė užeiti. A. Ž. namuose buvo neblaivus. Jie nuėjo į parduotuvę, kur A. Ž. nupirko vyno, kurį vienas išgėrė. Jis alkoholio nevartojo.Po kurio laiko A. Ž. paprašė pakviesti E. C.. Atėjus E. C., kalbėjosi, klausėsi muzikos. Po kurio laiko A. Ž. pradėjo mosikuoti taburete, jis pradėjo jį raminti. Tada A. Ž. kėdę padėjo. Po to, jis iš už diržo išsitraukė 9mm pistoletą ir pradėjo dėlioti apkabą, ginklą užtaisinėti. Jis A. Ž. paprašė baigti taip elgtis, todėl jis pistoletą vėl užsikišo už diržo. Praėjus kelioms minutėms A. Ž. išsitraukė antrą ginklą – 6 mm revolverį iš dėklo, kuris buvo prisegtas prie diržo. Jis žinojo iš A. Ž., kad šio revolverio vamzdžio pertvara yra panaikinta ir jis yra pritaikytas šaudyti koviniais šoviniais. Su revolveriu jis ėjo link jo. Iš jo burnos virto putos, žvilgsnis buvo piktas. Priėjęs prie jo, revolverio vamzdį skersai įrėmė į kairę krūtinės pusę ir iššovė. Po šūvio jis atsilošė ant lovos. Gulint ant lovos , matė, kad A. Ž. pro E. C. galvą pravedė revolverio vamzdį. Kas vyko toliau jis nežino, nes prarado sąmonę. Po kurio laiko pajuto, kad E. C. jam daro dirbtinį kvėpavimą, po kurio jis atgavo sąmonę. Jam atgavus sąmonę, E. C. iš buto išbėgo. Praėjus kažkokiam tai laiko tarpui, kurio jis įvardinti negali, į butą atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė, kad yra A. Ž. patėvis. Jis aiškino, kad yra iškviesta policija ir prašė policininkams nesakyti, kad A. Ž. bute jį peršovė. Aiškino, kad turi pažįstamų medikų, žadėjo atlyginti padarytą žalą. Kadangi po patirto sužalojimo jis buvo šoko būsenoje, jis neprisimena ką aiškino policijos pareigūnams. Taip pat jis nepamena vieną ar du kartus policijos pareigūnai buvo atvykę. Ar jis buvo išėjęs iš A. Ž. buto taip pat nepamena. Tačiau prisimena, kad į KMUK jį pristatė A. Ž. patėvis. KMUK policijos pareigūnams iš karto jis nenurodė tikrųjų sužalojimo aplinkybių, nes nenorėjo pakenkti draugui. Be to, taip elgtis prašė A. Ž. patėvis. Po įvykio A. Ž. jo atžvilgiu pradėjo elgtis įžūliai. Atvykęs su savo tėvu grasino susidorojimu, žemino jį bei jo mamą. Reikalavo pasirašyti ant kažkokio lapo, tačiau jis nepasirašė.
Nukentėjusysis parodė, kad nei jis, nei E. C. alkoholio nevartojo. Dėl patirto sužalojimo gulėjo ligoninėje, jam buvo padarytos dvi operacijos, liko gilus randas nugaros ir krūtinės srityje, dėl ko jis nejaukiai ir nesmagiai jaučiasi. Po sužalojimo pablogėjo sveikata, jis jautė fizines ir dvasines kančias, sveikatos sutrikdymas turėjo įtakos mokslui. Šiuo metu irgi bus operuojamas dėl pastovaus vidinio kraujavimo. Po narkozių pablogėjo atmintis. Jis buvo pažemintas, todėl neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti 100000Lt. Įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jo marškiniai 350 Lt. vertės, vaistai ir pagerintas maistas kainavo 238,44Lt. Už turtinę žalą prašo priteisti 585,44Lt.
Liudytoja R. V. parodė, kad 2008-03-22 dieną ji buvo namuose. Jos sūnus M. V. išėjo iš namų į kiemą apie 16 val. Sakė einąs į kiemą pas draugus. Ji sūnui skambino apie 18val. ir klausė kada jis grįš. Jis atsakė, kad už valandos, apie sužalojimą nieko neužsiminė. Apie 21.00 val. jai paskambino sūnaus draugas T. Ž. ir pasakė, M. V. peršautas ir guli KMUK. Iš T. Ž. ji nesužinojo kas peršovė jos sūnų. Jos sūnus jai apie tai taip pat nieko nepasakojo, todėl apie įvykio aplinkybes ji nieko nežino. Į klinikas M. V. atvežė draugo A. Ž. patėvis. Sūnui buvo padarytos dvi operacijos. Liudytoja parodė, kad jai iš aplinkinių žinoma, kad A. Ž. mėgo ginklus, gerdavo alkoholį, apgaudinėjo jos sūnų, naudojosi jo patiklumu. Dėl sužalojimo sūnus neteko sveikatos, buvo atliktos operacijos, darytos narkozės, pablogėjo atmintis, kas turėjo neigiamos įtakos mokslui, nes negali studijuoti aukštojoje mokykloje. Artimiausiu metu bus atlikta dar viena operacija, nes nenustoja vidinis kraujavimas.
Liudytojas E. C. parodė, kad 2008-03-22 apie 18 val. jis nuėjo pas draugą A. Ž.. Pas A. Ž. bute buvo M. V., kuris yra jo geras draugas. Iš pažiūros matėsi, kad A. Ž. yra neblaivus. Iš pradžių A. Ž. mosikavo taburete. Po to A. Ž. iš ginklo dėklo, kurį buvo užsidėjęs ant diržo, išsiėmė revolverį bei pradėjo jį užtaisinėti, su juo elgtis neatsargiai. M. V. paprašė revolverį įsidėti į dėklą ir jis tai padarė. Praėjus maždaug kelioms minutėms A. Ž. vėl išsitraukė revolverį, pradėjo juo mosikuoti, iškrito šoviniai. Jis surinko išbyrėjusius šovinius ir sudėjo juos į revolverį. Iškrito daugiau nei du šoviniai. Po to priėjo prie M. V.. Tuo metu jis išgirdo šūvį. M. V. susmuko, atsilošė į sofos atlošą.. Kaltinamasis stovėjo priešais nukentėjusįjį. Tada A. Ž. ginklą pravedė pro E. C. galvą ir atsitraukė. Jis puolė prie M. V. bei kelis kartus spustelėjo jam krūtinės ląstą. Jam pasirodė, kad M. V. sustojo širdis. Po krūtinės paspaudimo M. V. atgavo sąmonę. Pamatęs, kad draugui pagerėjo, jis iš buto išbėgo, nes pagalvojo, kad A. Ž. gali šauti ir į jį. Dėl kokios priežasties A. Ž. šovė, jis paaiškinti negali. Mano, kad greičiausiai tam įtakos turėjo alkoholis. A. Ž. namuose jokio konflikto nebuvo , nei jis, nei nukentėjęs alkoholio nevartojo. Po įvykio kaltinamasis jam priekaištauja, kad jis įskundė, užgaulioja, vadina negražiais žodžiais.
Liudytojas R. Ž. parodė, kad A. Ž. yra jo sūnus iš pirmos santuokos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2008 m. kovo mėn., tikslesnės dienos neprisimena, vakare jam paskambino sūnus ir pasakė, kad atsitiko nelaimė ir liepė atvažiuoti į namus. Ten nuvykus sūnus pasakė, kad netyčia peršovė draugą M.. Iš ko peršovė jis nežino, nes nepasidomėjo. Maždaug po penkių minučių atėjo vaikinas. Jis suprato, kad tai M.. Jis pasakė, kad pablogėjo jo savijauta. Jis kartu su M. J. įkalbinėjo M. vykti į KMUK. Į KMUK M. nuvežė vienas M. J.. Po kelių dienų jis buvo nuvykęs į KMUK pasidomėti Mykolo sveikata. Ten jis M. pasiūlė pagalbą, susijusią su jo gydymu. M. pasakė, kad kol kas jam nieko nereikia. Daugiau jis pas M. nuvykęs nebuvo, jam negrasino, jo nežemino bei neprašė jo, kad jis kažką rašytų ant popieriaus lapo. Kada buvo pakviestas į butą, matė, kad sūnus ir M. buvo neblaivūs.
Liudytojas M. J. parodė, kad 2008-03-22 apie 18 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino posūnis A. Ž. ir pasakė, kad atsitiko nelaimė, jis peršovė žmogų. Jis iš karto atvyko į namus, kuriuose buvo A. Ž. ir jam nepažįstamas vaikinas. A. Ž. pasakė, kad jis minėtą vaikiną peršovė, o pastarasis jam parodė peršautą vietą, ties kairia krūtinės dalimi. Minėtoje vietoje buvo apie 0,4 cm skersmens žaizdelė, kuri nekraujavo. Jis vaikiną įkalbinėjo vykti į KMUK, tačiau jis tai daryti kategoriškai atsisakė motyvuodamas tuo, kad nieko rimto nenutiko bei, kad jis nenori pakenkti A. Ž.. Matėsi, kad A. Ž. ir vaikinas yra neblaivūs, nes jų judesiai buvo nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas, ant stalo buvo neišgerti buteliai nuo degtinės ir vyno. Nepavykus vaikino įkalbėti vykti į KMUK jis išėjo. Prieš išeidamas nukentėjusiajam pasakė, kad jeigu jam pablogės, tai skambintų jam.. Apie 19.30 val. jam paskambino nukentėjęs. Jis pasakė, kad jam pablogėjo ir paprašė nuvežti pas medikus. Vaikinas pats atėjo pas jį į namus, po ko jis vaikiną nuvežė į KMUK. Nuvežęs vaikiną, jis grįžo namo ir paėmė revolverį, iš kurio pasak A. Ž. jis peršovė vaikiną. Po to, jis nuvažiavęs prie Kauno hidroelektrinės minėtą revolverį sudaužė į dalis bei išmetė į vandenį. Taip pasielgė, nes buvo šoko būsenoje. Dėl minėtos priežasties jis nepagalvojo, kad revolverį reikia pateikti policijos pareigūnams. Kiek revolverio būgne buvo šovinių jis neatkreipė dėmesio. Taip pat parodė, kad sužalotam vaikinui pinigų nesiūlė ir jo neįkalbinėjau, kad jis nesakytų policijos pareigūnams, jog jį peršovė A. Ž.. Įvykio metu bute daugiau ginklų nematė. Sudaužyto revolverio dokumentų bute jis nėra matęs.
Liudytojas T. Ž. parodė, kad 2008 m. kovo mėn., tikslesnės dienos neprisimena, vakare, jam paskambino draugas M. V. ir pasakė, kad jį veža į KMUK, tačiau dėl kokio sužalojimo nepaaiškino. Nukentėjęs jo paprašė atvykti į KMUK, nes norėjo, kad jis vėliau jį parvežtų namo. Jis nuvyko į priėmimo skyrių, tačiau ten M. V. nerado. Dėl minėtos priežasties jis paskambino M. V. ir pamatė, kad jo mobiliojo ryšio telefonu laukiamajame atsiliepė kažkoks nepažįstamas vaikinas. Jam priėjus, minėtas vaikinas paaiškino, kad M. V. yra peršautas bei operuojamas. Jis nurodė, kad M. V. jam davė savo mobiliojo ryšio telefoną pasaugoti, kol bus apžiūrimas medikų. Tas vaikinas nenurodė tikslesnių sužalojimo aplinkybių, tačiau minėjo, kad M. V. buvo sužalotas kažkokiame parke. Taip pat jis minėjo, kad apie tai jam pasakė pats M. V.. Supratęs, kad tai yra rimtas sužalojimas, jis paskambino M. V. mamai, kadangi ją gerai pažinojo ir turėjo jos telefono numerį. Vaikiną su kuriuo kalbėjo jis matė pirmą kartą. Su tuo vaikinu buvo pagyvenęs vyriškis. Po to jis nuvyko pas R. V., kurią nuvežė į KMUK, o pats grįžo namo.
Liudytojas A. R. parodė, kad jis ikiteisminiame tyrime atliko nukentėjusiojo M. V. parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu buvo fotografuojama ir rašomas liudytojo (nukentėjusio) parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Parodymų patikrinimo metu M. V. parodė kokiu būdu į jį šovė A. Ž.. Tuo metu jis neužfiksavo kokį tiksliai atstumą parodė M. V. nuo ginklo vamzdžio galo iki manekeno. Tačiau jis prisimena, kad atstumas buvo nedidelis, gali būti, kad nukentėjusysis buvo netgi įrėmęs pirštą į manekeną. Nukentėjusiojo piršto galas atitiko ginklo vamzdžio galą.
Liudytojas A. B. parodė, kad jis kaip patrulis kartu su kolega M. J. įvykio dieną dirbo Petrašiūnų ir Palemono mikrorajonuose. Kažkurio metu gavo nurodymą iš VPK budėtojo vykti į Kalantos gatvę 99-4 dėl buitinio konflikto ir triukšmo. Buto duris atidarė du neblaivūs jaunuoliai. Tai, kad jie neblaivūs, jis nustatė iš sklindančio nuo jaunuolių alkoholio kvapo, nekoordinuotų judesių. Jie paaiškino, kad kažką švenčia. Kadangi jis gavo informaciją, kad galėjo būti šaudoma, todėl apžiūrėjo butą, bet jokių šaudymo pėdsakų nerado, parako kvapo nesijautė. Jaunuoliai buvo ramūs, pažadėjo pritildyti muzikos garsą, todėl nieko neįprasto nenustatę, jie išvyko. Daugiau tądien tame bute nesilankė.
Liudytojas M. J. davė analogiškus parodymus.
Atlikus M. V. teismo medicininį tyrimą, gauta 2008-04-21 specialisto išvada Nr. G1817/08(02), kurioje nurodyta, jog M. V. konstatuota kiauryminė šautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su kraujosruva kairio plaučio srityje, kairio plaučio sužalojimu su kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, su svetimkūniu kairėje krūtinės ląstos sienoje ir kairiojo plaučio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2008-03-22. Sužalojimas padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo į kairę krūtinės ląstos pusę. Kiauryminė šautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su kraujosruva kairio plaučio srityje, kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje su kairio plaučio sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 22).
Atlikus papildomą M. V. teismo medicininį tyrimą gauta 2009-02-13 specialisto išvada Nr. G537/09(02), kurioje nurodyta, kad M. V. konstatuota kiauryminė šautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su kraujosruva kairio plaučio srityje, kairio plaučio sužalojimu su kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, su svetimkūniu kairėje krūtinės ląstos sienoje ir kairiojo plaučio srityje. Sužalojimai galėjo būt padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse, kairiuoju šonu atsisukus į šaunamąjį ginklą, užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2008-03-22. Kiauryminė šautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su kraujosruva kairio plaučio srityje, kraujo susikaupimu kairėje krūtinės ertmėje su kairio plaučio sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šio atveju buvo pavojus nukentėjusiojo gyvybei. Laiku nesuteikus skubios ir kvalifikuotos pagalbos nukentėjusysis M. V. galėjo mirti (t. 1, b.l. 25).
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2008-05-22 specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-944 nurodyta, kad tirti pateikta pramoninės gamybos 6 mm kalibro „FLOBERT“ tipo žiedinio įskėlimo šovinio kulka yra buvusio D kategorijos ginklams skirto šaudmens sudedamoji dalis. Tokiomis kulkomis užtaisyti šoviniai skirti daugelio modelių 6 mm kalibro revolveriams (šaudantiems „FLOBERT“ tipo šoviniais) (t. 1, b.l. 30-31).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-12-12 specialisto išvadoje Nr. 11-3304 (08) nurodyta, kad ant tirti pateiktų marškinių priekinio paviršiaus kairėje pusėje esanti kiaurymė yra šautinis pažeidimas, kurio aplinkoje yra artimo šūvio pėdsakai – intensyvi ir vidutinio intensyvumo homogeninė švino metalizacija. Šauta buvo iš artimo – mažesnio negu 10 cm atstumo, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties (t. 1, b. l. 39-40).
Parodymų patikrinimo vietoje (fotografuojant) metu nukentėjusysis M. V. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), bei paaiškino įvykio aplinkybes, t. y. nurodė kaip ir kurioje vietoje jis sėdėjo šūvio metu bei iš kokios padėties ir kokio atstumo į jį iš revolverio šovė A. Ž. (t. 1 b. l. 91-93
Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu A. Ž. parodė, kad 2008-03-22 jis buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu buvo M. V. ir E. C.. Jie visi sėdėjo kambaryje, kuris yra įėjus į butą – koridoriaus kairėje pusėje. Jis sėdėjo ant fotelio 1,8 metro atstumu nuo sienos su vienu langu, ir 2,1 metro atstumu nuo sienos su dviem langais. Priešais jį ant minkšto kampo jam iš dešinės sėdėjo E. C., tiesiai prieš jį sėdėjo nukentėjusysis M. V.. Nukentėjusysis sėdėjo 2 metrų atstumu nuo sienos su vienu langu ir 1 metro atstumu nuo sienos su dviem langais. Tarp fotelio ir minkšto kampo buvo padėta taburetė. Visi sėdėjo pasilenkę į priekį ir žiūrėjo į revolverį, kurį jis demonstravo. A. Ž. buvo įsitikinęs, kad ginklas be šovinių. Jis laikydamas revolverį už rankenos atleidinėjo gaiduką, tačiau pirštas nuo gaiduko nuslydo ir įvyko šūvis. Ginklas tuo metu buvo nukreiptas į M. V. pusę. A. Ž. parodė, kad ginklą jis laikė dešinėje, per alkūnę sulenktoje rankoje. Nuo ginklo vamzdžio galo iki nukentėjusiojo galėjo būti apie 40 centimetrų. Po šūvio ginklas nukrito ant grindų, M. V. atsilošė atgal ir atsirėmęs į minkšto kampo atlošą sudejavo. Iškart po šūvio E. C. pašoko ir nubėgo į koridorių, kur apsiavęs batus išėjo iš buto. A. Ž. iš karto skambino į pagalbos telefonu 112 (t. 1, b. l. 172-175).
Parodymų patikrinimo vietoje (fotografuojant) metu liudytojas E. C. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), bei paaiškino įvykio aplinkybes, t. y. nurodė kaip ir kurioje vietoje sėdėjo M. V. šūvio metu bei iš kokios padėties ir kokio atstumo į jį iš revolverio šovė A. Ž.. Taip pat jis parodė, kaip pro jo galvą revolverį pravedė A. Ž. (t. 1 b. l. 125-127).
Teisiamajame posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas J. V. patvirtino medicininio tyrimo išvadas ir paaiškino, kad kulka į minkštuosius audinius pateko praskrodusį kairiąją krūtinės sieną, kairįjį plautį ir rasta besiskverbianti į pleuros ertmę. Iš praktikos jam žinoma, kad tokio sužalojimo pasekmės dažniausia baigiasi mirtimi.
Specialistas A. U. teisiamajame posėdyje patvirtino duotą išvadą ikiteisminio tyrimo metu.
Surinktų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis A. Ž. pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį M. V.. Tokią išvadą teismas daro remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004m. birželio 18d. nutarimu NR. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“. Nutarimo 6 punkte išaiškinta, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Taigi, svarbiausių savybių apibrėžtos tyčios elementu yra tai, kad kaltininkas turi galimybę iš anksto numatyti savo nusikalstamos veikos pasekmes. Jas numatyti žmogus gali tiesiog iš gyvenimo patirties. Tuo tarpu neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų. Tokiu atveju priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių nėra dėsningas, todėl jis negali būti ir iš anksto numatomas.
Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad į nukentėjusįjį buvo šauta iš artimo - mažesnio 10 cm atstumo, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Tai patvirtina specialisto išvada. Nusikaltimo įrankis – pistoletas yra pavojingas žmogaus gyvybei. Nusikaltimas padarytas mažoje uždaroje patalpoje, kurioje apart kaltinamojo buvo dar du vaikinai ir jų gyvybei grėsė pavojus. Kaltinamasis sunkių pasekmių siekė kryptingai, nes elgėsi įžūliai, parodydamas savo pranašumą. Nukentėjęs ir E. C. ramino kaltinamąjį, nes priešingu atveju būtų sukeltos sunkesnės pasekmės.
Teismas, spręsdamas kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą, atsižvelgė į nenuoseklius kaltinamojo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. aiškino, kad pats nukentėjusysis iš jo rankų griebė revolverį bei traukė į save ir ginklas iššovė. Vėliau aiškino, kad pirminius parodymus davė neteisingus, norėdamas save apginti, tada jau aiškino, kad iš tikrųjų ginklas iššovė tada, kai jis pats nuleidinėjo muštuką. Papildomos apklausos metu parodė, kad sėdėdamas fotelyje, jis iššovė į nukentėjusįjį maždaug iš 40 cm atstumo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad sėdėdamas fotelyje rodė nukentėjusiajam ir C. ginklą. Spausdamas gaiduką, bandė nuleisti muštuką. Šis netyčia išsprūdo ir ginklas iššovė. Tokius nenuoseklius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip būdą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir siekimą suklaidinti teismą. Duodamas skirtingus parodymus, kaltinamasis nenori atskleisti nusikaltimo motyvų ir tikslų, yra nenuoširdus. Tuo tarpu nukentėjusiojo ir liudytojo E. C. parodymai iš esmės yra nuoseklūs bei atitinka kitą objektyvią bylos medžiagą. Nukentėjęs M. V. ir liudytojas E. C. nuosekliai aiškino, kad iš pradžių A. Ž. kėde prieš juos mosikavo, elgėsi įžūliai. Po to A. Ž. ištraukė pistoletą ir pradėjo jį užtaisinėti. Po to A. Ž. išsitraukė revolverį ir ėjo link nukentėjusiojo. Priėjęs prie nukentėjusiojo pistoletą įrėmė į krūtinę ir iššovė. Po to kaltinamasis priėjo prie E. C., ginklą pravedė pro E. C. galvą. Savo parodymus nukentėjęs ir liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi, nukentėjusiojo ir liudytojo E. C. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis veikė kryptingai, turėdamas išankstinę tyčią nužudyti nukentėjusįjį, nes buvo piktas, elgėsi įžūliai, priekabiavo, buvo kelis kartus raminamas, kol pasiekė savo tikslą. Netgi po šūvio į M. V., kaltinamasis nenusiramino, pistoletu pravedė pro E. C. galvą, tuo parodydamas savo viršenybę ir pranašumą bei paklusnumą jam. Nepriklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio, kaltinamasis turėjo valdyti savo emocijas ir veiksmus ir jo girtumas nepašalina baudžiamosios atsakomybės. A. Ž. versiją apie tai, kad jis iššovė netyčia, tai yra, kad ginklas iššovė jam nuleidinėjant muštuką kaip prieštaraujanti objektyviems bylos duomenims atmetama.
Teismas daro išvadą, kad iš šaunamojo ginklo, kad ir nedidelės galios šovus į žmogų padaromi sužalojimai, nuo kurių žmogus dažniausia miršta. Tai patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs medicinos ekspertas J. Vėlyvis. Žmogaus krūtinės ląsta yra gyvybiškai svarbi ir viena iš labiausiai pažeidžiamų kūno dalių, kadangi tai sudaro plaučių, širdies plotą. Pažeidžiamumą ir gyvybinę šios srities svarbą patvirtina ir byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, todėl A. Ž. suvokė, kad įrėmęs nukentėjusiajam į šią vietą šaunamąjį ginklą ir iššovęs, jis daro veiką, keliančią pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei. Ir tik skubių liudytojo E. C. pirmosios medicinos pagalbos – dirbtinio kvėpavimo bei savalaikės , kvalifikuotos medicinos pagalbos dėka, buvo išvengta dėsningai išplaukiančių tokio pobūdžio veikos pasekmių – nukentėjusiojo mirties. Šaudamas į krūtinės plotą, kaltinamasis neabejotinai suvokė keliantis pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir numatė galimas kilti pasekmes, kadangi pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika ne tik neišvengiamumo, bet ir galimumo suvokimas, o tai atitinkamai rodo jo buvusios tyčios kryptingumą. Taigi, kaltinamajam darančiam tokią veiką yra žinoma priežastinio ryšio dėl padarytos veikos vystimosi dėsningumai. A. Ž. numatė kaip vystysis priežastinis ryšys ir, kad tokia jo veika gali sukelti gyvybės atėmimą. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, teismas nustatė, kad kaltinamasis veikė suvokdamas, jog nukentėjusiajam gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Esant tokiom aplinkybėm kaltinamojo A. Ž. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1d. 129 str. 1d.
Nukentėjęs – civilinis ieškovas M. V. pareiškė 100000Lt. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už neturtinę žalą ir 711,83Lt. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už turtinę žalą. Parodė, kad ryšium su padarytu sužalojimu neteko sveikatos, buvo padaryta operacija, dūsta, blogai jaučiasi, todėl laukia dar vienos operacijos. Jaučia fizinį skausmą , išsivystė depresija, pasikeitė gyvenimo būdas, pastoviai jaučia baimę, nepasitiki savimi, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl sužalojimo susitrukdė mokslas, negalėjo studijuoti aukštojoje mokykloje. Dvasinius ir fizinius išgyvenimus, pažeminimą, sveikatos netekimą vertina 100000 Lt. Toks nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas iš dalies. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjęs buvo sunkiai sužalotas, jis jauno amžiaus, todėl sveikatos netekimas turi didelės įtakos jo tolimesniam gyvenimui: darbui, mokymuisi, bendravimui ir kt. Neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, padarytą sunkų sužalojimą, pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį (neturi jokio turto), taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus nukentėjusiojo civilinis ieškinys mažinamas iki 60000Lt. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo 711,83 Lt. sumoje pagrįstas bylos dokumentais, todėl minusavus atlygintą dalį – 400Lt. turi būti priteistas 311,83 Lt. sumoje.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 8497Lt. civilinį ieškinį už nukentėjusiojo M. V. gydymą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl laikomas pagrįstu ir teisėtu. Byloje yra žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, iš kurios matyti, kad A. Ž. 2010-02-02 įsipareigojo žalą per 50 mėnesių PSDF biudžetui solidariai atlyginti nuo 2010-02-02, įmokėdamas kiekvieną mėnesį po 169,94Lt. LR CPK 296 str. nenumatyti pagrindai tokiu pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtu. Sutartis, sudaryta tarp Valstybinės ligonių kasos ir A. Ž. – tai sprendimo vykdymo išdėstymas. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa nuo civilinio ieškinio priteisimo neatsisakė. Tokiu būdu, iš kalto asmens turi būti priteista jo neteisėtais veiksmais padaryta žala, o jos vykdymas išdėstytas kaip numatyta sutartyje.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Kaminskis prašo priteisti už nukentėjusiajam M. V. suteiktą teisinę pagalbą 1000Lt. Advokato darbo apmokėjimo pagrindai numatyti LR BPK 106 str. 2d. Pagal įstatymą proceso išlaidos turi būti priteistos iš kalto asmens.
Daiktiniai įrodymai kaip menkaverčiai turi būti sunaikinti ( LR BPK 94 str. 1d.4p.).
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. : į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. Ž. padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimas pasibaigė pasikėsinimo stadijoje. Sunkių pasekmių išvengta dėl laiku suteiktos kvalifikuotos medicinos pagalbos.
A. Ž. neteistas, mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Atlygino dalį žalos nukentėjusiajam. Sudarė su Valstybine ligonių kasa sutartį dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, dalį žalos atlygino pagal nustatytą grafiką.
Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad atlygino dalį žalos ( LR BK 59 str. 2d.).
Įvertinęs lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės santykį, kiekvienos aplinkybės reikšmę, kaltinamojo asmenybę bei tai, kad nusikaltimas pasibaigė pasikėsinimo stadijoje, teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. str.
nusprendė:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1d.129 str.1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 (septyneriems ) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.
Priteisti iš nuteistojo A. Ž. nukentėjusiajam M. V. 60000Lt. už neturtinę žalą ir 311,83 Lt. už turtinę žalą.
Priteisti iš nuteistojo A. Ž. 1000 Lt. valstybei už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą, pinigus įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“.
Priteisti iš A. Ž. Valstybinei ligonių kasai 8497Lt. už nukentėjusiojo M. V. gydymą, išdėstant vykdymą pagal 2010-02-02 sutartį, tai yra įpareigojant A. Ž. PSDF biudžetui solidariai atlyginti žalą per 50 mėnesių nuo 2010m.vasario 02d. kiekvieną mėnesį įmokant į išieškotojo atsiskaitomąją kasą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 169,94 Lt.
Daiktinius įrodymus: nukentėjusiojo M. V. juodos spalvos marškinius ir kulką nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius ( LR BPK 94 str. 1d.4p.).
Nuosprendis per 20dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.