- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- eI3-985-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02612-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionien, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Paulius Bružas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. R. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2022 m. kovo 15 d. sprendimą (toliau – ir 2022 m. kovo 15 d. sprendimas) bei NŽT 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą (toliau – ir 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas) bei perduoti klausimą dėl žemės valdos formavimo ir privatizavimo procedūrų nagrinėti iš naujo
Pareiškėja nurodo, jog ji kreipėsi į atsakovą prašydama privatizuoti 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini) Paberžės gen. plane) suformuotas ir suteiktas, pagal Vilniaus rajono Paberžės apylinkės tarybų liaudies deputatų 1990 m. vasario 15 d. sprendimą, dėl A. R.skiriamo 0,25 ha žemės sklypo individualaus gyvenamo namo ir ūkinių pastatų statybai (toliau – ir Žemės sklypas). 1993 m. liepos 29 d. už šį sklypą buvo sumokėta paskaičiuota įmoka, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Po A. R.mirties (duomenys neskelbtini), jo visas turtines teises, o tame tarpe ir teisę privatizuoti žemės valdos sklypą, už kurį buvo sumokėta įmoka, paveldėjo jo žmona V. R.. Tikslu privatizuoti minėtą žemės sklypą, buvo parengtas žemės sklypo planas. Derinant projektą 2021 m. gruodžio 1 d. buvo parengtas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-93923-(10.9E) (toliau – ir Aktas), o jame nurodyti trūkumai. Pateiktoje Paberžės gyvenvietės generalinio plano ištraukoje formuojamo sklypo vietoje sprendinių nėra.
Pareiškėja nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pateikė skundą NŽT, kuris 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.
Pareiškėja akcentuoja, jog Žemės sklypas suformuotas ir suteiktas pagal Vilniaus rajono Paberžės apylinkės tarybų liaudies deputatų 1990 m. vasario 15 d. sprendimą, Žemės sklype nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, už Žemės sklypą sumokėtos įmokos - 1993 m liepos 29 d. „Taupomojo banko pranešimas“. Pareiškėjos įsitikinimu, šie dokumentai suteikia teisę formuoti žemės valdos projektą ir parduoti Žemės sklypą.
Teigia, jog priešingai nei nurodo atsakovas, teritorijų planavimo dokumentas šiuo atveju yra suteikto žemės sklypo planas - pagal teisės aktų nuostatas žemės valdos projektas. Tai, kad Žemės sklypas suteikimo metu nebuvo įtrauktas į tos vietovės generalinį planą pagal aukščiau minėto nutarimo nuostatas - nėra kliūtis šį sklypą parduoti, nes jo vieta yra aiški. Sklypo vietą identifikuoja ir pradėtų statyti statinių pagal Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Architektūros skyriaus 1990 m. liepos 19 d. išduotą leidimą Nr. 230 liekanos.
Akcentuoja, kad V. R. nėra įgijusi jokio kito žemės sklypo iš valstybės, be to, šiuos duomenis privalėjo patikrinti skundą nagrinėjęs atsakovas. Todėl pareiškėjai akivaizdu, kad pinigai buvo mokami už Žemės sklypą, priešingu atveju, institucija nagrinėjusi skundą turėtų nurodyti, už kokį gi sklypą buvo sumokėta šita įmoka.
Pareiškėja pažymi, jog taip pat visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ji turėjo pateikti „sprendimą leisti pirkti žemės sklypą“. Tokio sprendimo būtinumas nėra nurodytas teisės aktų reikalavimuose, o sprendimas suteikti žemės sklypą - Vilniaus rajono Paberžės apylinkės tarybų liaudies deputatų 1990 m. vasario 15 d. sprendimas atsakovui buvo pateiktas.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, jog IĮ „Matavimų TRasa“ matininkas T. K.2021 m. lapkričio 29 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis žemės sklypo - Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei parengtą kadastro duomenų bylą. Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, patikrino šią kadastro duomenų bylą, ir 2021 m. gruodžio 1 d. užpildė Aktą, kuriuo konstatavo, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta neteisingai, nes pažeistos Taisyklių 6 punkto nuostatos; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės planas sudarytas teisingai, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota neteisingai, nes pažeistos Nuostatų 64 punkto nuostatos (nepateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima formuoti žemės sklypą, pateiktoje Paberžės gyvenvietės generalinio plano ištraukoje formuojamo žemės sklypo vietoje sprendinių nėra). Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ duomenimis, IĮ „Matavimų TRasa“ matininkas T. K.kelis kartus (2019 m. spalio 16 d., 2020 m. liepos 2 d.) teikė minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą tikrinimui, tačiau 2019 m. spalio 22 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 48KAM-94874 buvo nustatyti analogiški trūkumai, o 2020 m. liepos 9 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 48KAM- 29883, be kita ko, buvo nustatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta neteisingai, pažeista Nuostatų 56 punkto nuostata, kadangi atlikus patikrą vietovėje nustatyta, kad yra pastatų pamatai arba griuvėsiai, todėl neteisingai nurodytas pastatų stovis; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengtą, sukomplektuota neteisingai, pažeista Nuostatų 64 punkto nuostata, kadangi nepateikti pastatų registravimo arba už sklypą sumokėtų įmokų patvirtinantys dokumentai, kurių pagrindu galima formuoti žemės sklypą. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 9 d. Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktu, be kita ko, buvo nustatyta, kad riboženkliai įtvirtinti vietovėje pagal Žemės sklypo ribų ženklinimo taisykles, patvirtintas NŽT generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo ir riboženklių standartų patvirtinimo“ (toliau – ir Ženklinimo taisyklės), neteisingai, pažeista Ženklinimo taisyklių 3 punkto nuostata, nes dalis riboženklių vietovėje nerasta; faktinės žemės naudmenos ir situacijos elementai vietovėje kartografuoti neteisingai, pažeistos Taisyklių 33, 34 punktų, Nuostatų 32.1.3 punkto nuostatos, nes netiksliai nustatytos naudmenos, neteisingai nurodytas statinių stovis.
Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas toje vietoje, kuri nurodyta IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtame žemės sklypo plane, nėra pažymėtas generaliniame plane (arba suplanuotas kitame teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte), o pareiškėja siekia privatizuoti žemės sklypą pagal šį IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtą žemės sklypo planą, kuris neatitinka Taisyklių 6 ir Nuostatų 64 punktų reikalavimų, todėl Vilniaus rajono skyrius ginčijamu Aktu Nr. KAM-93923 pagrįstai nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti šį žemės sklypo planą, o 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir 2022 m. gegužės 18 d. pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. skundus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl NŽT priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, jog IĮ „Matavimų TRasa“ matininkas T. K.2021 m. lapkričio 29 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis žemės sklypo - Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei parengtą kadastro duomenų bylą.
Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. gruodžio 1 d. užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-93923-(10.9 E.), kuriame pažymėjo, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta neteisingai, nes pažeistas Taisyklių 6 punktas - pateikti dokumentai nesuteikia teisės atlikti žemės sklypo suformavimo procedūrą, nepateikta pastatų registravimo arba už sklypą sumokėtų įmokų patvirtinantys dokumentai Akto 3.1 papunktis); žemės sklypo plotas nustatytas teisingai (Akto 3.2 papunktis); žemės sklypo planas sudarytas teisingai (Akto 3.3 papunktis); žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas teisingai (Akto 3.4 papunktis); žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai (Akto 3.5 papunktis); žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota neteisingai, kadangi pažeistas Nuostatų 64 punktas - nepateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima formuoti žemės sklypą, pateiktoje Paberžės gyvenvietės generalinio plano ištraukoje formuojamo žemės sklypo vietoje sprendinių nėra. Taip pat Akte nurodyta, jog atliekant patikrą 2020 m. liepos 9 d. buvo nustatyta, kad pastatų nėra, yra tik pamatai arba griuvėsiai.
2022 m. vasario 11 d. pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė skundą „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. KAM-93923-(10.9E)“, kuriuo prašė panaikinti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-93923-(10.9E) ir tęsti žemės valdos formavimo ir privatizavimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. kovo 15 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundo netenkino. Minėtame sprendime, be kita ko, nurodė, kad kadastro duomenų byloje pateikti dokumentai nesuteikia teisės atlikti žemės sklypo formavimo procedūros, kadangi Paberžės gyvenvietės generalinio plano ištraukoje žemės sklypo vietoje sprendinių, nenurodytas galimas namų valdos formavimas; pateiktas įmokų kvitas nenurodo už kokį žemės sklypą buvo sumokėta, be to, žemės sklypo vietoje registruotų pastatų nėra, yra tik pamatai arba griuvėsiai.
2022 m. balandžio 7 d. pareiškėja NŽT pateikė skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-03-15 sprendimo“, kuriuo prašė panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą bei panaikinti Aktą ir tęsti žemės valdos formavimo ir privatizavimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka.
2022 m. gegužės 18 d. NŽT raštu Nr. 1SS-728-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti. Minėtame rašte nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įvardyti valstybinės žemės sklypai, kurie asmenims parduodami be aukciono, o šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 7 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus <...>. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Pardavimo ir nuomos taisyklės), 2.3 papunktyje reglamentuota, kad pagal Pardavimo ir nuomos taisykles asmenys gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Sprendime taip pat nurodė, kad Pardavimo ir nuomos taisyklių 12 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti kitos paskirties žemės sklypus, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia: 1) prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį) <...>; 2) žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių); 3) fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją <...>; 4) naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Sprendime pažymėjo, jog pareiškėja, norėdama įsigyti A. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) tuometės Vilniaus rajono Paberžės apylinkės tarybos 1990 m. vasario 15 d. sprendimu (toliau - 1990 m. vasario 15 d. sprendimas) galbūt suteiktą naują žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, NŽT Vilniaus rajono skyriui turi pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, 1990 m. vasario 15 d. sprendimą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame Žemės sklypas buvo suprojektuotas bei pagal jame nustatytas ribas parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, taip pat asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bei, kadangi žemės sklypas galimai suteiktas ne V. R., bet A. R., - notaro išduotą liudijimą apie paminėtos turtinės teisės paveldėjimą. Taip pat sprendimu informavo dėl pareiškėjos 1993 m. liepos 29 d. įmokėtų įmokų (Taupomojo banko pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. 1673) bei paaiškino, kad Vilniaus rajono skyrius neturi tuometės Vilniaus rajono valdybos (arba įgaliotinio Vilniaus rajonui) priimto sprendimo (potvarkio), kuriuo buvo leista pirkti A. R. Paberžės apylinkės LDT Vykdomojo Komiteto 1990 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 11 suteiktą žemės sklypą, todėl nėra galimybės vertinti, ar pareiškėjos prašomą parduoti žemės sklypą buvo leista pirkti, taip pat ar pagal pateiktą pranešimą įmokos buvo įmokėtos už parduodamą iš valstybės Žemės sklypą ar už kitą žemę. Sprendime nurodė teisės aktus reglamentuojančius žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką bei įvertino kadastro duomenų byloje pateiktus dokumentus, kurių pagrindu padarė išvadą, žemės sklypo vieta nėra aiški. Sprendime pažymėjo, kad Rašte Nr. 4237 Vilniaus rajono skyrius 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 48SD-7185-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, adresuotu kadastrinius matavimus atlikusių IĮ „Matavimų TRasa“ matininkams, prašė pateikti suderintą su Vilniaus rajono savivaldybe Paberžės gyvenvietės generalinio plano ištrauką, kurioje būtų nurodytas žemės sklypas, tačiau ištrauka nebuvo gauta bei paminėjo, kad 1990 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo žemė buvo suteikta naudotis, Vilniaus rajono skyriui taip pat nėra pateiktas. Dėl šių dokumentų, taip pat dėl Vilniaus rajono valdybos potvarkio, kuriuo žemės sklypą leista pirkti, pateikimo pasiūlė kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją arba į Vilniaus regioninį valstybės archyvą. Ginčijamame sprendime taip pat nurodė, kad žemės sklypas toje vietoje, kuri nurodyta IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtame žemės sklypo plane, nėra pažymėtas generaliniame plane (arba suplanuotas kitame teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte), todėl nusprendė, kad Vilniaus rajono skyrius pagrįstai informavo, kad žemės sklypo kadastro duomenų byloje pateikti dokumentai nesuteikė teisės atlikti žemės sklypo formavimo procedūros, taip pat, kad pateiktoje Paberžės gyvenvietės generalinio plano ištraukoje žemės sklypo vietoje sprendinių nėra, nenurodytas galimas namų valdos formavimas, todėl teisinio pagrindo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. kovo 15 d. sprendimą, neturi.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės).
Nuostatų 64 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojami dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai, t. y. žemės sklypo planas;
žemės sklypo kadastro duomenų forma (skaitmenine ir spausdintine formomis); žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį; geodezinių matavimų schema - laisvai pasirinkto mastelio, nurodant linijų ilgį ir kampus, išskyrus atvejus, kai matuota GPS prietaisais; statinių planai (skaitmenine ir spausdintine formomis);
statinių kadastro duomenų formos (skaitmenine ir spausdintine formomis); pastatų fotonuotraukos (skaitmenine ir spausdintine formomis); statinių verčių nustatymo žiniaraščiai (skaitmenine ir spausdintine formomis); dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindu kadastre įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, išskyrus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus; kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas; kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.
Nuostatų 65 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui.
Nuostatų 68 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus.
Nuostatų 69 punkte nustatyta, kad vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo.
Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: Nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko; žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; žemės valdos projektų kopijos; žemės sklypų abrisų, kopijos; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau - ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai; Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys - valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; Žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenys; erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.
Taigi, iš aukščiau minėto teisinio reglamentavimo, matyti, jog matininkų parengti žemės sklypo planai turi atitikti Taisyklių ir Nuostatų reikalavimus. Žemės sklypas toje vietoje, kuri nurodyta IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtame žemės sklypo plane, nėra pažymėtas generaliniame plane. IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtas ginčo žemės sklypo planas neatitinka Taisyklių 6 ir Nuostatų 64 punktų reikalavimų, todėl Aktu buvo nustatytos aplinkybės, trukdančios suderinti Žemės sklypo planą.
Teismas sutinka su atsakovais, jog pareiškėjos pateiktas įmokos kvitas neįrodo, jog mokėta yra būtent už ginčo Žemės sklypą, be to, atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius neturi pareigos tikrinti už kokius žemės sklypus yra atliekamos įmokos.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiami Sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. R. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.