- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- AN2-38-360/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00116-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- H. O.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto H. O. (dabar – M.) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu H. O. (po santuokos sudarymo – M.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį galutine subendrinta nuobauda – 1500 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 metams 6 mėnesiams už tai, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. 12.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, jį sustabdžius, vengė pasitikrinti blaivumą, be to, tikrinimo metu nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros akto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas H. O. (M.) prašo nutarimą panaikinti. Nurodo, kad Lietuvoje gyvena 4 mėnesius, jį persekioja ir jam grasina policijos pareigūnai, pažeidžiamos jo, kaip užsieniečio teisės. Teisę vairuoti turi 40 metų ir neturi jokių nuobaudų. Įvykio dieną su R. M. grįžo iš turgaus, sustoję prie jos namų (duomenys neskelbtini) kalbėjosi. Apeliantas teigia, jog jam jau savaitę skaudėjo dantį, ant kurio buvo uždėtas kompresas, todėl galėjo sklisti alkoholio kvapas, o pats buvo blaivus, 29 metus nevartoja alkoholio. Pūsti į alkotesterį jam niekas nesiūlė, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policininkė laiko prietaisą už nugaros ir nueina. Jis šiek tiek kalba rusiškai, lietuviškai nemoka, o pareigūnai kalbėjo tik lietuviškai. Dokumentus turėjo R. M., dokumentai galiojo, tai patvirtina pažyma iš Regitros. Jo vairuotojo pažymėjimas yra pavogtas, o Palangos policija pareiškimo nepriėmė, nes jis pats Lietuvoje neregistruotas. Nors policija užsimena apie liudininkę, tačiau jos nėra, nes paskambinus duotu numeriu, atsiliepia Klaipėdoje gyvenanti ir dirbanti moteris.
Apeliantas taip pat nurodo, kad buvo atimti jo daiktai, jis uždarytas į kamerą, kaip nusikaltėlis, ten praleido 2 val., privertė pasirašyti protokolą, kitaip ketino neišleisti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas prašo palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
H. O. (M.) administracinėn atsakomybėn patrauktas už vengimą pasitikrinti blaivumą bei privalomų turėti dokumentų (vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo) nepateikimą. Apeliantas savo kaltę kategoriškai neigia, pažymi, jog buvo blaivus, įvykio metu jis tiesiog kalbėjosi su R. M. ir nesuprato, ko pareigūnai iš jo norėjo, galiojantys dokumentai buvo pas R. M., o jo paties vairuotojo pažymėjimas buvo pavogtas. Nors H. O. (M.) nepripažįsta padaręs inkriminuotus nusižengimus, tačiau jo gynybinę versiją paneigia byloje surinktų ir apylinkės teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareigūnai gavo pranešimą apie galbūt neblaivų vairuotoją, paminėta automobilio markė bei numeris (b. l. 28-30), todėl pareigūnai, reaguodami į pranešimą, pradėjo ieškoti šios transporto priemonės ir ją, vairuojamą H. O. (M.), rado. Patrulių E. G. ir M. R. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad sankryžoje jie pastebėjo minėtą automobilį. Šiuos pareigūnų teiginius visiškai patvirtina ir teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas iš jų tarnybinio automobilio. Apeliantas neneigia, jog vaizdo įraše užfiksuotas ne kas kitas, o būtent jis. Taigi bylos duomenų visuma visiškai patvirtina, jog prieš pat pareigūnų sustabdymą, H. O. (M.) vairavo transporto priemonę Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl turėjo vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus – pateikti reikalingus dokumentus bei pasitikrinti blaivumą, juolab, jog pats apeliantas pripažįsta, kad nuo jo, dėl kompreso naudojimo, galėjo sklisti alkoholio kvapas, kas tik patvirtina, jog pareigūnai turėjo realų pagrindą manyti, kad ką tik transporto priemonę vairavęs asmuo gali būti neblaivus ir reikalauti pasitikrinti blaivumą.
Vienas iš gynybinių apelianto argumentų yra tai, kad jis teigia nesupratęs, ko iš jo nori pareigūnai, kadangi jis lietuviškai nesupranta, o pastarieji kalbėjo tik lietuviškai. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime išsamiai paaiškinta, kodėl nėra pagrindo manyti, jog H. O. (M.) nesuprato, ko iš jo nori pareigūnai, ir apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo nutarimo argumentams. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriais netikėti nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti bylos duomenys, o koks nors pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi, nebuvo nustatytas, išsamiai aprašomos tikrinimo aplinkybės: paprašius pateikti dokumentus, vairuotojas teigė vairuotojo pažymėjimą pametęs, o automobilio dokumentai esantys pas gale sėdėjusią automobilio savininkę R. M., kuri paaiškino, jog dokumentus paliko namuose, vairuotojas paprašytas pasitikrinti blaivumą, atsisakė (b. l. 9, 10). Nors apeliantas apylinkės teismo posėdyje teigė, jog pareigūnai R. M. išvis nieko neklausė, o alkoholio matuoklio jam niekas nerodė, priešingu atveju jis gal būtų supratęs, ko iš jo norima, tačiau šiuos argumentus visiškai paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad keleivė buvo išlipusi iš automobilio, priėjo prie pareigūnų, su jais bendravo, be to, pareigūnė rankose laikydama alkoholio matuoklį buvo priėjusi prie H. O. (M.) ir prietaisas buvo aiškiai pastebimas apeliantui. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotas vos dieną prieš įvykį (2017 m. rugsėjo 26), registracija laikina, techninė apžiūra neatlikta, draudimas negalioja (b. l. 11), taigi nekyla abejonių, jog tikrinimo metu H. O. (M.) reikiamų dokumentų netgi neturėjo, todėl pareigūnams ir nepateikė. Nors apeliantas teigia, kad jo vairuotojo pažymėjimas buvo pavogtas, tačiau ši aplinkybė apelianto atsakomybės nepašalina, kadangi jis ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikimo, ką jis iš esmės pats pripažįsta. Jei apeliantas savo vairuotojo pažymėjimą yra praradęs, kaip teigia, jis gali imtis priemonių, jog gautų naują dokumentą, tačiau tai nereiškia, jog neturėdamas teisę vairuoti patvirtinančio dokumento gali vairuoti transporto priemones vien tik teisindamasis tuo, kad dokumentas pavogtas, nes Kelių eismo taisyklės besąlygiškai reikalauja tikrinančiam pareigūnui pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, priešingu atveju gresia administracinė atsakomybė. Bylos duomenys patvirtina, jog tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek apylinkės teismo posėdyje dalyvavo vertėjos, todėl nekyla abejonių, jog H. O. (M.), nemokančiam lietuvių kalbos, administracinio nusižengimo teisenos metu buvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis.
Apeliaciniame skunde H. O. (M.) pažymi, jog alkoholio daug metų nevartoja, buvo blaivus, alkoholio kvapas galėjo sklisti nuo kompreso ant danties. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, aplinkybė, ar apeliantas buvo blaivus ar ne, šiuo atveju nebėra esminė, kadangi jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už vengimą tikrintis blaivumą. H. O. (M.) paaiškinimai apie įvykio aplinkybes nėra nuoseklūs, pvz. jis teigia, jog kai pareigūnai prie jo priėjo, jis niekur nevažiavo ir tiesiog kalbėjosi su R. M., tačiau vaizdo įrašas iš pareigūnų automobilio akivaizdžiai patvirtina, jog pareigūnai kurį laiką tiesiog važiavo apeliantui iš paskos ir pastarajam sustojus, iškart prie jo priėjo. Taigi H. O. (M.) paaiškinimai nėra patikimi. Priešingai nei apelianto, pareigūnų tarnybinio pranešimų teiginius atitinka ir kiti bylos duomenys – jau minėtas vaizdo įrašas, administracinio nusižengimo protokolas, kuriame pats H. O. (M.) savo ranka įrašė viską pripažįstantis, kiti rašytiniai bylos duomenys. Nors apeliantas teigia buvęs priverstas pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, kadangi kitaip jo žadėjo nepaleisti, tačiau teismo posėdyje liudytoja apklausta administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu vertėjavusi S. P., nurodė, kad procedūra vyko gražiai, be barnių, priešingai nei ankstesniais kartais, įrašą protokole niekieno neverčiamas padarė pats H. O. (M.), nusiskundimų dėl pareigūnų veiksmų nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantui buvo taikytas administracinis sulaikymas ir jis buvo nuvežtas į komisariatą. Administracinį sulaikymą, kaip administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę numato ANK, kurio 597 straipsnyje išdėstoma, kad be kita ko administracinis sulaikymas taikomas tais atvejais, kai, nesulaikius administracinio nusižengimo padarymo vietoje ar tuoj po jo padarymo užklupto asmens, negali būti nustatyta administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens tapatybė ar sulaikymas yra būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Nagrinėjamu atveju, pagal faktines bylos aplinkybes apeliantas su pažeidimais nesutiko, neturėjo reikalingų dokumentų, taigi buvo taikytas administracinis sulaikymas, surašytas administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 6). Kaip matyti iš administracinio sulaikymo protokolo, H. O. (M.) buvo sulaikytas 2017 m. rugsėjo 27 d. 14 val. 20 min., paleistas 15 val. 40 min., vadinasi jo sulaikymo trukmė buvo neilga, neviršijo ANK 597 straipsnyje nurodytos trukmės. Taigi apylinkės teismo nutarime teisingai pastebėta, kad nėra duomenų, jog policijos pareigūnai administracinio nusižengimo teisenos metu galėjo elgtis netinkamai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad H. O. (M.) padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi H. O. (M.), skundžiamo nutarimo išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto H. O. (M.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.