- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-55-498/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- E. I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimas taikyti nuteistajam E. I. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis E. I., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2006-09-22 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį – 11 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2005-07-27, bausmės pabaiga – 2016-07-27. Anksčiau neteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 93-854 nutarė nuteistajam E. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 8 mėnesių 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtino Komisijos nutarimą Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam E. I..
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė (toliau – prokurorė) skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netvirtinti 2014 m. lapkričio 18 d. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje priimto nutarimo Nr. 93-854 taikyti nuteistajam E. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir lygtinio paleidimo E. I. netaikyti.
Skunde prokurorė nurodo, kad E. I. atlieka bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, t.y. už nužudymą. Teismas, tvirtindamas lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, neatsižvelgė į nuteistojo elgesį, padarytus pažeidimus bei nuteistojo asmenybės bruožus. Tai pat teismas, tvirtindamas lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, neatsižvelgė į paties asmens požiūrį, kuris turėtų atsiskleisti tam tikru elgesiu, t.y. bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas už tai, kad iš kito nuteistojo reikalavo paslaugų - akivaizdu, kad toks elgesys nėra paremtas išsamia savianalize, suvokiant apie savo paties padarytos veikos pavojingumą, bei jos padarinius. Prokurorė skunde nurodo, kad ypatingai, reikia atsižvelgti į tai, jog jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra negrįžtamos, t.y. buvo atimta kito žmogaus (jauno žmogaus) gyvybė.
Prokurorė skunde rašo, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui: mąstymas, elgesys (nepasimokymas iš ankstesnės neigiamos patirties, prognostinių įgūdžių stoka), gyvenimo stilius, alkoholio vartojimas (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Asmuo ne visuomet pasirinkdavo tinkamas elgesio strategijas, neapgalvodavo savo veiksmų pasekmių, vertina greitą veikimą, kaip savimi pasitikinčio, ryžtingo žmogaus požymį. Skunde prokurorė teigia, kad įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, visuomenės interesus bei bausmės paskirtį, manytina, kad nuteistojo atliktos bausmės dalis dar negali būti laikoma adekvačia jo padarytos nusikalstamos veikos proporcingumui. Skunde prokurorė daro išvadą, kad E. I. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatitiks Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje 2 dalyje numatytų bausmės tikslų bei nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu jis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, taip pat jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, Psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundo argumentus ir patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo procesiniu sprendimu patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. I. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, tiek Komisija, tiek teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančius duomenis bei kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog E. I. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
E. I. atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra įvykdęs Komisijos rekomendacijas. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis drausmine tvarka baustas 5 kartus, net 26 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose dirba ir turi labai aukštą motyvaciją darbui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis yra padengęs civilinio ieškinio dalį yra jį toliau dengia iš gaunamo atlyginimo, pataisos namuose mokėsi ir baigė dvylika klasių. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertinti nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, jo būsimą gyvenamąją, galimybes įsidarbinti. Iš byloje pateiktų psichologinės tarnybos ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. I. santykius su artimaisiais apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais, paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis turės pastovią gyvenamąją vietą, bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, manytina, nebus kliūčių jo tolesnei priežiūrai. E. I. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (21 balas pagal OASys metodiką), pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra žemesnė už vidutinę.
Prokurorės skundo argumentai, kad E. I., bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės yra negrįžtamos nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir netvirtinti Komisijos nutarimo. Nuosprendžiu skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos sunkumą, todėl nusikaltimo sunkumas, šiuo atveju nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, neturėtų būti lemiamas veiksnys, kurio pagrindu būtų galima netaikyti lygtinio paleidimo. Vertinant akivaizdžiai teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam ir konstatuojant jog nuteistajam paleidimas su intensyvia priežiūra reiškia nepertraukiamą nuteistojo stebėjimą, maksimalią elgesio kontrolę visuomenėje - aukštesniojo teismo nuomone, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra jau šiuo metu padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 straipsnis).
Prokurorės skundo teiginys, kad atliktos bausmės dalis dar negali būti laikoma adekvačia jo padarytos nusikalstamos veikos proporcingumui prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 daliai, kurioje įstatymo leidėjas nustato minimalią laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalį. Be to sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Šiais motyvais aukštesnis teismas atmeta prokurorės skundo teiginį, kad E. I. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatitiks LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.
Apygardos teismas pažymi, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, itin teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį E. I. ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.
Be to, pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas E. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą sprendimą, todėl prokurorės skundas atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.