Utenos apylinkės teismo nutartis

Byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo

byloje Nr. II-32-373/2011

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 29 d.

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. G., nutarimą priėmusios institucijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovui nedalyvaujant, išnagrinėjusi S. G. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo tyrėjo 2011 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 89N-1143376-11 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustato

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, 2011 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 89N-1143376-11 S. G. pagal LR ATPK 131 str. 5 d. paskirta 35 Lt bauda už tai, kad jis 2011 m. birželio mėn. 8 d., 14.30 val. Utenos r. sav., kelio Utena – Tauragnai – Kirdeikiai 3,00 km važiuodamas dviračiu važiavo važiuojamąja kelio dalimi, kai šalia yra įrengtas dviračių takas, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 65 p.

S. G. paaiškino, kad jis dviračiu, sukdamas į kairę iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį kelią, vedantį link Utenos miesto. Lygiagrečiai pagrindinio kelio, vedančio į Uteną eina dviračių takas. Jis dviračių taku nevažiavo, kadangi toje vietoje, kur įsuko į pagrindinį kelią nėra asfaltuoto įvažiavimo į dviračių taką ir reikia įsukti į jį per žvyruotą kelkraštį. Jis pavažiavo pagrindiniu keliu iki pirmo asfaltuoto įvažiavimo į dviračių taką ir tada įsuko bei dviračių take buvo sustabdytas policijos pareigūno R. Š.. Jis nepripažįsta padaręs pažeidimą.

S. G. padarytas pažeidimas įrodytas kitais byloje surinktais įrodymais.

S. G. pripažįstą, kad dviračiu įsukęs į pagrindinį kelią važiavo juo, o ne lygiagrečiai einančiu dviračių taku iki pirmo asfaltuoto įvažiavimo dviračių taką. Jis nurodė taip važiavęs todėl, kad į dviračių taką sunku įvažiuoti per žvyruotą kelkraštį. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad S. G. dviračiu, sukdamas į kairę, įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir važiavo keliu link Utenos apie 170 metrų, kai lygiagrečiai kelio yra įrengtas dviračių takas. Pravažiavęs minėtą atstumą S. G. įsuko į dviračių taką ir toliau važiavo šiuo taku. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių ir S. G. pateiktų įvykio vietos nuotraukų matyti, kad sankryžoje Utena-Medeniai-Biliakiemis yra įrengtas dviračių takas bei pastatytas jį žymintis kelio ženklas. Asfaltuoto įvažiavimo į dviračių taką toje vietoje, kur į pagrindinį kelią dviračiu įsuko S. G., nėra, tačiau kelias ir dviračių takas yra viename lygyje, juos skiria žvyruotas kelkraštis. Paties S. G. darytose nuotraukose nesimato kelkraštyje jokių kliūčių, trukdančių įvažiuoti į dviračių taką.

Pagal esamą situaciją S. G. privalėjo važiuoti dviračių taku, o ne kelio važiuojamąja dalimi (KET 65 p.). Esant įrengtam dviračių takui, važiuoti važiuojamąja dalimi draudžiama (KET 71.1 p.). Prie dviračių tako yra įrengtas nukreipiamasis kelio ženklas Nr.413, reiškiantis, kad kai takas eina išilgai kelio važiuojamosios dalies, dviračių vairuotojai privalo naudotis tik juo.

Pagal aptartą eismo situaciją ir KET reikalavimus S. G. dviračiu įsukęs į pagrindinį kelią privalėjo jį kirtęs įsukti į dviračių taką ir važiuoti juo. Šio reikalavimo jis nesilaikė ir apie 170 m. važiavo kelio važiuojamąja dalimi esant lygiagrečiai įrengtam dviračių takui, paženklintam nukreipiamuoju kelio ženklu „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.

Tokiu būdu jis pažeidė KET 65 p. ir kelio ženklo Nr. 413 reikalavimus. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nenustatytos jokios objektyvios priežastys, kurios pateisintų S. G. padarytą pažeidimą.

Aptarti įrodymai patvirtina S. G. kaltę ir jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 131 str. 5 d. sudėtį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo įgalioti policijos pareigūnai. Įrodymai dėl šio teisės pažeidimo surinkti laikantis LR ATPK 256 str. reikalavimų.

Skiriant S. G. LR ATPK 131 str. 5 d. numatytą baudą, artimą sankcijos vidurkiui, buvo laikytasi LR ATPK 20 str., 30 str. ir 30² str. nuostatų ir atsižvelgta į teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybę, teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą ir reikšmingumą.

Esant šioms aplinkybėms nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p. ).

S. G. skunde nurodė reikalavimą priteisti iš policijos komisariato 3700 Lt moralinės žalos.

LR ATPK normos nereglamentuoja moralinės žalos atlyginimo klausimo, todėl šis prašymas nespręstinas. Pažymėtina, kad S. G. dėl moralinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria

S. G. skundo netenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo tyrėjo 2011 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 89N-1143376-11 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.