- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-128/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,DFDS LISCO“
- Atsakovas
- valstybės įmonei ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Advokatai
- Paulius Markovas, Alfonsas Kišonas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,DFDS LISCO“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-416-538/2006 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,DFDS LISCO“ (buvusios akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“) ieškinį atsakovui valstybės įmonei ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,DFDS LISCO“ (buvusi AB ,,Lisco Baltic Service“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo prie krantinės Nr. 151 nuomos uždaro konkurso pripažinimo negaliojančiu. Vėliau ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, tai yra prašė pripažinti, kad žemės sklypo prie krantinės Nr. 151 nuomos uždaras konkursas dėl atsakovo kaltės ir veiksmų buvo organizuojamas ir vykdomas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, bei prašė priteisti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negautas pajamas – 16 520 000 Lt.
Nurodė, kad atsakovas minėto uždaro nuomos konkurso sąlygose nurodė, kad pagrindinis kriterijus laimėtojui nustatyti bus konkurso dalyvių siūlomas žemės nuomos mokesčio dydis. Ieškovo nuomone, tokios sąlygos pažeidžia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-49 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygų 15.7.1, 19.6 bei 40 punktų reikalavimus, nes iš konkurso sąlygų laimėtojui buvo pašalintas antras kriterijus – numatomas perkrauti krovinių kiekis. Ieškovas nurodė, kad apie šį pažeidimą iš karto pranešė atsakovui, tačiau šis į tai nereagavo. Komisijai vertinant konkursinius pasiūlymus paaiškėjo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo AB ,,Klaipėdos jūrų krovos kompanija“ pasiūlė vienodas žemės sklypo nuomos kainas, tačiau ieškovas pasiūlė perkrauti daugiau krovinių nei trečiasis asmuo. Nepaisant to, konkurso komisija laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį, remdamasi tuo, kad jis anksčiau nei ieškovas pateikė konkursinį pasiūlymą. Ieškovo nuomone, jei būtų vertinamas ne tik siūlomas nuompinigių dydis, bet ir siūlomų perkrauti krovinių kiekis, ieškovas būtų laimėjęs konkursą. Be to, ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens konkursinis pasiūlymas apskritai negalėjo būti priimtas, nes pateikti dokumentai buvo nesusiūti ir nesunumeruoti. Ieškovas prašė priteisti 16 520 000 Lt negautų pajamų dėl to, kad dėl atsakovo padarytų pažeidimų jis nelaimėjo teisės penkiasdešimt metų nuomoti uosto žemę ir gauti nurodytas pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. vasario 18 d. sprendimu buvo ieškinį dėl nuostolių priteisimo atmetęs, o procesą pagal ieškinio dalį dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais nutraukęs, o Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. birželio 13 d. nutartimi buvo šį teismo sprendimą iš esmės palikęs nepakeistą, sumažindamas atsakovui priteistas advokato atstovavimo išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 23 d. nutartimi minėtus teismų sprendimą bei nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be kita ko nurodė, kad ,,Susisiekimo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakyme Nr. 3-49 (toliau Įsakymas) nurodyti privalomi ir papildomi reikalavimai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad Uosto direkcija siūlo konkurso sąlygas, o susisiekimo ministras jas tvirtina. Tai reiškia, kad Uosto direkcija aktyviai dalyvauja nustatant sąlygas, o ne pavaldumo pagrindu vykdo ministro įsakymus. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, turi pasisakyti dėl konkurso komisijos teisės nustatyti konkurso sąlygas: ar komisija, skelbdama konkretų konkursą, privalo nurodyti visas Įsakyme išvardytas privalomas sąlygas, ar gali jas nurodyti pasirinktinai, atsižvelgdama į sąlygų aktualumą konkrečiam konkursui. Priklausomai nuo konkurso komisijos teisės nustatyti konkurso sąlygas turinio, spręstina, ar apsiribojimas viena privaloma konkurso sąlyga – minimaliu žemės nuomos mokesčio dydžiu yra protingai apdairus, ekonomiškai pagrįstas. Vertinant konkurso komisijos veiksmus, atsižvelgtina į analogiškuose konkursuose jų dalyviams keltas sąlygas. Tai reikšminga aiškinant, ar atsakovas pažeidė uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, nustatant jo kaltę dėl tokio pažeidimo (CK 6.248 straipsnis). Konkurso sąlygos uždaro konkurso dalyviams buvo žinomos, t. y. buvo žinoma, kad jų pasiūlymai bus vertinami pagal uosto žemės nuomos mokesčio dydį per metus. Abu dalyviai prašė jų pasiūlymus konkursui vertinti pagal krovinių krovos mastą. Atsakovas raštu motyvuotai atsakė į tokius pasiūlymus. Teismai, konstatuodami atsakovo veiksmų neteisėtumą, nevertino šių aplinkybių. Civilinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui, kad būtų išnagrinėti ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo laikantis CK 6.246 – 6.249 straipsnių reikalavimų, t. y. turi būti nustatinėjama: atsakovo veiksmų, kuriuos būtina įvertinti pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas, lemiančias konkurso komisijai suteiktas teises, teisėtumas; veiksmų neteisėtumo atveju – nuostolių ieškovui atsiradimas, patikrintas konkretus nuostolių dydis; atsakovo kaltė dėl padaryto pažeidimo; priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltų veiksmų ir ieškovui galimų atsiradusių nuostolių.“
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Šį sprendimą teismas grindė tokiais motyvais:
Pirma, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad uosto žemės sklypo nuomos uždaras konkursas buvo organizuotas ir vykdomas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Tokią išvadą teismas motyvavo nurodydamas, jog minėtu Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos uosto žemės nuomos konkurso sąlygos negali būti vertinamos kaip rekomendacinio pobūdžio ir yra privalomos atsakovui organizuojant, skelbiant bei vykdant konkursą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygų 1, 2 p.). Teismas sprendė, kad konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti nustatomi vadovaujantis Įsakymu patvirtintų konkurso sąlygų 41 straipsnio nuostatomis, nes šioje konkurso sąlygoje nėra numatyta kitokios alternatyvos ar uosto direkcijos teisės pasirinkti vieną iš vertinimo kriterijų. Taip pat teismas konstatavo, jog vien tik minimalaus žemės nuomos mokesčio dydžio vertinimas nėra ekonomiškai pagrįstas, nes gaunamos pajamos iš žemės nuomos mokesčio yra mažesnės nei pajamos, gaunamos atsižvelgiant į krovos darbų mastus. Teismas sprendė, kad atsakovas, nurodydamas tik vieną konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijų, pažeidė Įsakymu patvirtintų uosto žemės nuomos konkurso sąlygų 41 punkto nuostatas bei pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, todėl konstatavo buvus atsakovo neteisėtus veiksmus parengiant uosto žemės sklypo nuomos konkurso sąlygas (CK 6.246 str. 1 d.). Kartu teismas konstatavo, jog nesant ieškovo reikalavimo, nei konkurso sąlygos, nei rezultatai negali būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, todėl atsakovas pagrįstai vertino konkurso dalyvių pasiūlymus pagal konkurso sąlygose nurodytus kriterijus ir pagrįstai laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį, kuris pasiūlė tokią pat kainą, kaip ir ieškovas, tačiau anksčiau įsiregistravo konkurso dalyviu.
Antra, teismas sprendė, kad ieškovo galimi nuostoliai atsirado dėl jo paties veiksmų ir kaltės bei rizikos sau prisiėmimo (CK 6.253 str. 5d.), todėl, nenustatęs priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei ieškovo nurodytų nuostolių atsiradimo, atmetė ieškinį kaip nepagrįstą (CK 6.247 str.). Tokią išvadą teismas motyvavo nurodydamas, kad ieškovas elgėsi neatidžiai ir nesąžiningai neginčydamas atsakovo parengtų konkurso sąlygų, nes jas nuginčijęs galėjo išvengti nurodytų nuostolių. Be to, neginčydamas sąlygų bei pateikdamas savo pasiūlymą ieškovas sutiko su nustatytomis konkurso sąlygoms bei prisiėmė sau riziką dėl galimų nuostolių nelaimėjus konkurso atsiradimo. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovo civilinė atsakomybė negali būti taikoma (CK 6.253 str. 5 d.). Taip pat teismas nurodė, jog negalima daryti neabejotinos išvados, kad ieškovas būtų laimėjęs konkursą tuo atveju, jei konkurso sąlygose būtų nurodyti du minėti vertinimo kriterijai, nes neįmanoma nustatyti, kokį perkrautų krovinių kiekį būtų nurodęs trečiasis asmuo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB ,,DFDS LISCO“ prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui 16 520 000 Lt nuostolių. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomų priteisti nuostolių nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, net po kelių ieškovo raštų, kuriose ieškovas nurodė atsakovo neteisėtus veiksmus, sąmoningai tęsė neteisėtus veiksmus, tai yra tęsė konkursą pagal neteisėtas konkurso sąlygas, todėl prisiėmė visą galimą riziką, kylančią dėl tokių neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsakovas galėjo ir turėjo stabdyti paskelbtą konkursą arba tęsti jį tik pakeitęs sąlygas, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu ieškovas nedelsiant ir motyvuotai reagavo į atsakovo neteistus veiksmu, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai neginčydamas konkurso sąlygų. Be to, ieškinio dėl konkurso sąlygų pateikimas nebūtų sustabdęs konkurso. Ieškovas pakeitė savo ieškinio reikalavimus dėl to, jog atsakovas ir po konkurso rezultatų paskelbimo elgėsi neapdairiai, nes, nors ir žinojo ieškovo poziciją dėl konkurso sąlygų neteisėtumo, nelaukė įstatyme numatyto termino ginčyti konkurso rezultatus pabaigos, o iš karto sudarė žemės nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Teismas taikė CK 6.253 straipsnio penktąją dalį, tačiau netaikė CK 6.248 straipsnio ketvirtosios dalies ir net nepasisakė, kokie esminiai ieškovo kalti veiksmai nulėmė apsisprendimą, jog tarp atsakovo kaltų veiksmų ir ieškovo nuostolių nėra priežastinio ryšio. Ieškovo veiksmai galėjo įtakoti ir įtakojo tik ieškinio reikalavimo dalyką, tačiau nepaneigė faktinių aplinkybių ir nesumažino jų įtakos atsakovo veiksmų neteisėtumui bei nuostolių atsiradimui.
2. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė, jog jis anksčiau pateikė konkursinius pasiūlymus. Teismas rėmėsi atsakovo kviesto liudytojo parodymais, tačiau be jokių argumentų atmetė ieškovo atstovo parodymus dėl tų pačių įvykių. Be to, esminės reikšmės sprendžiant vokų pateikimo laiką gali turėti neatitikimas ant laiko, nurodyto elektroninėje atsakovo sistemoje, bei laiko, užrašyto ant vokų. Nėra pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovas įrodė vokų pateikimo laiko aplinkybę, o tuo pačiu pateisino savo sprendimą konkurso laimėtoju išrinkti trečiąjį asmenį.
3. Nepagrįstas teismo teiginys, jog negalima daryti neabejotinos išvados, kad ieškovas būtų laimėjęs konkursą, jei konkurso sąlygose būtų nurodyti du vertinimo kriterijai. Teismas netaikė įrodymų pakankamumo taisyklių, tai yra reikalavo ,,neabejotinos išvados“, tuo tarpu tokia išvada yra negalima dėl to, jog konkursas nebuvo suorganizuotas pagal įstatymų reikalavimus. Teismas analizavo nepagrįstas aplinkybes, jog nėra galimybės nustatyti, kokius konkursinius pasiūlymus būtų pateikę dalyviai, jei sąlygose būtų nurodyti kiti kriterijai. Byloje surinkti įrodymai, kad trečiojo asmens siūlomas perkrauti krovinių kiekis niekada negali viršyti ieškovo siūlomų perkrauti krovinių kiekio, be to, pagal specialisto studiją (t. 4, b. l. 17), paties krovinių operatoriaus valdoma krantinė stimuliuoja krovinių srautą per tokias krantines, nes krovinio operatorius yra užtikrintas krovos galimybėmis toje krantinėje, yra eliminuota bet kokia su trečiaisiais asmenimis susijusi rizika. Ieškovo veikla prie krantinės Nr. 151 įtakoja trečiojo asmens galimų perkrauti krovinių kiekį.
4. Teismas nepasisakė dėl nuostolių dydžio, bet svarbu pažymėti yra tai, jog ieškovo pateikti nuostolių skaičiavimai pasirodė ne tik realūs, bet ir pesimistiniai. Ieškovo pateikti negautų pajamų (pelno) skaičiavimai yra pagrįsti ir teisingi, todėl priteistini iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo minėtą skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovas turėjo vertinti ir siūlomų perkrauti krovinių apimtis, nes konkurso sąlygose toks vertinimas nėra numatytas. Uosto naudotojų žadamų perkrauti krovinių apimtys tiesiogiai neskatina uosto krovinių apimčių didėjimo, o kai kuriais atvejais tai gali būti net žalinga uostui ir sudaryti iškreiptas konkurencijos tarp uosto naudotojų sąlygas. Dėl to atsakovas, skelbdamas ir vykdydamas uosto žemės nuomos konkursus, nustato reikalavimus dėl minimalaus perkrautinų krovinių kiekio, jeigu nuoma skelbiama uosto žemės sklypui, kuriame turi būti vykdomi krovos darbai, tačiau nevertina balais uosto naudotojų pažadų perkrauti daugiau krovinių. Svarbus yra ne pažadėtas, o realiai perkrautas krovinių kiekis. Vertinant žadamus kiekius būtų nusižengta protingumo ir teisėtų lūkesčių principams, nes konkurso dalyviai būtų skatinami teikti nerealius pasiūlymus dėl perkrautinų krovinių kiekio. Atsakovo vykdytų konkursų praktiką iliustruoja pateikta keturių konkursų medžiaga (t. 4, b. l. 33-134), o kaip pavyzdys apie sutartinių įsipareigojimų perkauti tam tikrą krovinių kiekį nevykdymą yra pats apeliantas: jis nevykdo savo įsipareigojimų perkrauti tam tikrą kiekį krovinių, o išnuomotą žemę neteisėtai subnuomos pagrindu perleido AB ,,Klasco“ (t. 2, b. l. 65-76; 72, 3-53). Skelbiant uosto žemės nuomos konkursus yra varžomasi dėl uosto žemės nuomos mokesčio dydžio, o krovinių perkrovimo minimalios apimtys yra nustatomos tik tam, kad uosto žemė būtų naudojama pagal uosto paskirtį, kaip numatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio antrojoje dalyje bei 23 straipsnio antrojoje dalyje.
2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovas, nepakeisdamas konkurso sąlygų pagal apelianto pretenzijas, elgėsi nerūpestingai. Apeliantas, nesinaudodamas CK 1.138 straipsnyje numatytais civilinių teisių teisme gynimo būdais ir dalyvaudamas konkurse bei pateikdamas pasiūlymą, pripažino konkurso sąlygas ir sustiprino atsakovo įsitikinimą, kad jos neprieštarauja teisės aktams bei nepažeidžia konkurso dalyvių teisių.
3. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl CK 6.248 straipsnio ketvirtosios dalies netaikymo, nes teismas pagrįstai pripažino, jog nesant apelianto reikalavimų konkurso sąlygos ir rezultatai negali būti laikomi niekiniais ir negaliojančiais. Apeliantas, neginčydamas konkurso sąlygų, su jomis bei konkurso rezultatais sutinka, todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja atsakovo kaltė dėl galimų apelianto nuostolių. Esant nenuginčytoms konkurso sąlygoms atsakovas negalėjo vykdyti konkurso pagal kitas, apelianto pageidaujamas, sąlygas, nes tokiu atveju būtų pažeistos kito konkurso dalyvio teisės.
4. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl konkursinio pasiūlymo pateikimo laiko. CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių, o ne teismo, pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Byloje yra įrodymai, kad trečiojo asmens pasiūlymai buvo pateikti anksčiau, todėl jis pagrįstai pripažintas nugalėtoju (t. 1, b. l. 75, 76, 184, 185). Apelianto nurodomas liudytojas byloje dalyvavo ne kaip liudytojas, o kaip apelianto įgaliotas asmuo.
5. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis turėjo galimybes laimėti konkursą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neįmanoma nustatyti, kokį perkraunamų krovinių kiekį būtų pasiūlęs trečiasis asmuo, o taip pat apeliantas, jei šis kriterijus būtų reikšmingas nustatant konkurso nugalėtoją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą (CPK 263 str.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reikalauja pripažinti, kad dėl atsakovo VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ kaltės ir neteisėtų veiksmų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo prie krantinės Nr. 151 nuomos uždaras konkursas buvo organizuotas bei vykdomas pažeidžiant imperatyvais įstatymų nuostatas, todėl prašo priteisti iš atsakovo 16 520 000 Lt nuostolių atlyginimą, tai yra negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei būtų paskelbtas konkurso nugalėtoju. Taigi nagrinėjamu atveju yra keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas.
Kaip žinoma, civilinė atsakomybė gali atsirasti esant įstatymo numatytoms sąlygoms: civilinės teisės pažeidimui, tai yra neteisėtiems atsakovo veiksmams (CK 6.246 str.), atsakovo kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų atlikimo (CK 6.248 str.), ieškovo nuostoliams (6.249 str.) bei priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių (CK 6.247 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikšmingiausios yra dvi iš šių civilinės atsakomybės sąlygų, tai yra atsakovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir ieškovo nurodomų nuostolių. Dėl to šioje nutartyje toliau bus pasisakoma dėl kiekvienos iš šių civilinės atsakomybės sąlygų atskirai.
Taigi pirmiausia turi būti nustatyta, ar atsakovas, organizuodamas ginčo konkursą, pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, tai yra ar buvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriems esant konstatuojama atsakovo kaltė dėl žalos (nuostolių) atsiradimo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo buvus atsakovo neteisėtus veiksmus parengiant uosto žemės sklypo nuomos uždaro konkurso sąlygas (CK 6.246 str. 1 d.). Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog atsakovas nustatė tik vieną konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijų – uosto žemės nuomos mokesčio dydį – ir nenurodė kito kriterijaus – perkrauto krovinių kiekio, tuo pažeisdamas anksčiau minėtu Susisekimo ministro įsakymu patvirtintų Uosto žemės nuomos konkurso sąlygų 41 punkto nuostatas bei pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo pat metu, teismas nurodė, jog nors konkurso sąlygų nuginčijimas nėra ieškovo pareiga, tačiau nesant ieškinio reikalavimo pripažinti šias sąlygas neteisėtomis, konkurso teisėtumas nagrinėjamas pagal atsakovo patvirtintas ir paskelbtas sąlygas. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė prieštaringas išvadas ir ieškovo reikalavimą sprendė remdamasis konkurso sąlygomis, kurias pats pripažino neatitinkančias įstatymui.
Kaip minėta, ieškovas reikalavo pripažinti, kad ginčo konkursas dėl atsakovo kaltės ir veiksmų buvo organizuotas bei vykdomas pažeidžiant imperatyvais įstatymų nuostatas, ir priteisti iš atsakovo dėl šio neteisėtų veiksmų negautas pajamas. Taigi nors reikalavimas pripažinti neteisėtomis ginčo konkurso sąlygas tiesiogiai nebuvo pareikštas, tačiau prašymas konstatuoti atsakovo veiksmų organizuojant bei vykdant konkursą neteisėtumą neišvengiamai apima ir klausimą dėl konkurso sąlygų teisėtumo, ką ir išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskyrė reikalavimą pripažinti atsakovo veiksmus organizuojant ir vykdant konkursą neteisėtais bei reikalavimą pripažinti neteisėtomis konkurso sąlygas. Akivaizdu, jog pripažinus atsakovo veiksmus rengiant ginčo konkurso sąlygas neteisėtais, pačios neteisėtai parengtos sąlygos negali būti laikomos teisėtomis, remiantis tuo, kad ieškovas neginčija jų teisėtumo.
Kaip žinia, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas teismo sprendimo motyvų dėl konkurso sąlygų teisėtumo neginčija. Tačiau sutinkamai su CPK 263 straipsnio pirmąja dalimi teismo sprendimas privalo būti teisėtas ir pagrįstas, todėl minėtas teismo motyvų prieštaringumas privalo būti pašalintas apeliacinės instancijos teismo.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo veiksmų organizuojant konkursą, tai yra patvirtinant šio konkurso sąlygas neteisėtumo. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka anksčiau minėtoje 2006 m. sausio 23 d. nutartyje, Susisiekimo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakyme Nr. 3-49 (toliau Įsakymas) nurodyti privalomi ir papildomi reikalavimai nėra imperatyvaus pobūdžio. Tai reiškia, kad Uosto direkcijai palikta teisė aktyviai dalyvauti nustatant sąlygas, o ne pavaldumo pagrindu įvykdyti ministro įsakymus. Kasacinės instancijos teismas nurodė, jog teismas, vertindamas šiuos atsakovo veiksmus, turi pasisakyti dėl konkurso komisijos teisės nustatyti konkurso sąlygas: ar komisija, skelbdama konkretų konkursą, privalo nurodyti visas Įsakyme išvardytas privalomas sąlygas, ar gali jas nurodyti pasirinktinai, atsižvelgdama į sąlygų aktualumą konkrečiam konkursui. Priklausomai nuo konkurso komisijos teisės nustatyti konkurso sąlygas turinio, spręstina, ar apsiribojimas viena privaloma konkurso sąlyga – minimaliu žemės nuomos mokesčio dydžiu yra protingai apdairus, ekonomiškai pagrįstas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, jog vertinant konkurso komisijos veiksmus, atsižvelgtina į analogiškuose konkursuose jų dalyviams keltas sąlygas. Tai reikšminga aiškinant, ar atsakovas pažeidė uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, nustatant jo kaltę dėl tokio pažeidimo (CK 6.248 straipsnis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog buvo konstatuota, kad Įsakymo nurodymų pobūdis nėra imperatyvus, laiko, jog, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, skelbdamas konkretų konkursą, turi teisę spręsti dėl konkurso sąlygų, tai yra gali nustatyti, jog konkurso pasiūlymai bus vertinami pagal vieną iš dviejų kriterijų. Tačiau, toks atsakovo pasirinkimas privalo būti pagrįstas, tai yra turi būti nurodytas būtent tokių nustatomų sąlygų aktualumas, apdairumas, ekonominis pagrįstumas.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti buvus atsakovo neteisėtus veiksmus, nes iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas, nustatydamas tik vieną pasiūlymų vertinimo kriterijų, veikė apdairiai ir tokį savo sprendimą grindė ekonominiu naudingumu. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas jau pirmame atsakyme ieškovui į jo pareikštą pretenziją dėl tokių konkurso sąlygų nustatymo nurodė konkrečius savo motyvus, kuriais grindžiamas ekonominis pagrįstumas vertinti pasiūlymus tik pagal siūlomą nuomos kainą (t. 1, b. l. 39). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog tokį sprendimą jis priėmė remdamasis tuo, kad uosto naudotojų žadamų perkrauti krovinių apimtys tiesiogiai neskatina uosto krovinių apimčių didėjimo, o kai kuriais atvejais tai gali būti net žalinga uostui ir sudaryti iškreiptas konkurencijos tarp uosto naudotojų sąlygas. Dėl to atsakovas, skelbdamas ir vykdydamas uosto žemės nuomos konkursus, nustato reikalavimus tik dėl minimalaus perkrautinų krovinių kiekio, jeigu nuoma skelbiama uosto žemės sklypui, kuriame turi būti vykdomi krovos darbai, tačiau nevertina balais uosto naudotojų pažadų perkrauti daugiau krovinių. Atsakovas teigia, kad svarbus yra ne pažadėtas, o realiai perkrautas krovinių kiekis, o vertinant žadamus kiekius būtų nusižengta protingumo ir teisėtų lūkesčių principams, nes konkurso dalyviai būtų skatinami teikti nerealius pasiūlymus dėl perkrautinų krovinių kiekio. Tokią poziciją atsakovas grindė pateikdamas keturių kitų konkursų medžiagą (t. 4, b. l. 33-134). Atsakovas taip pat nurodė, jog skelbiant uosto žemės nuomos konkursus yra varžomasi dėl uosto žemės nuomos mokesčio dydžio, o krovinių perkrovimo minimalios apimtys yra nustatomos tik tam, kad uosto žemė būtų naudojama pagal uosto paskirtį, kaip numatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio antrojoje dalyje bei 23 straipsnio antrojoje dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti teismui argumentai bei įrodymai, kuriais remdamasis jis grindžia savo poziciją konkurso pasiūlymus vertinti tik pagal vieną kriterijų, patvirtina teiginius, jog toks sprendimas buvo aktualus ginčo konkursui, ekonomiškai pagrįstas, be to, atitiko atsakovo poziciją organizuojant kitus konkursus ir tuo paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu (CPK 185 str.). Tuo tarpu ieškovo į bylą pateikti įrodymai bei apeliacinės instancijos teismui ieškovo atstovų išdėstyti argumentai, susiję su bendrovės veikla gabenant krovinius bei finansiniu pajėgumu, nepaneigia atsakovo sprendimo konkurso pasiūlymus vertinti pagal pasiūlytą nuomos kainą pagrįstumo (CPK 178 str.).
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl vokų su konkurso pasiūlymais pateikimo laiko. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovas, CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių, o ne teismo, pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Byloje yra įrodymai, kad trečiojo asmens pasiūlymai buvo pateikti anksčiau, todėl jis pagrįstai pripažintas nugalėtoju (t. 1, b. l. 75, 76, 184, 185). Ieškovas šios aplinkybės nepaneigė. Priešingai nei teigia atsiliepime atsakovas, šalių ir jų atstovų paaiškinimai taip pat yra laikomi įrodymais (CPK 177 str. 2 d.), tačiau M. J. paaiškinimai teismui, kuriais remiasi apeliantas, neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nei šiuo klausimu padarė teismas.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus atsakovo neteisėtus veiksmus organizuojant bei vykdant ginčo konkursą. Susisiekimo ministro įsakyme nurodyti reikalavimai nėra imperatyvūs, todėl atsakovas turėjo teisę motyvuotai nustatyti, jog konkurso pasiūlymai bus vertinami pagal vieną kriterijų. Toks atsakovo sprendimas buvo motyvuotas, ekonomiškai pagrįstas, o ieškovas priešingai neįrodė (CPK 185, 178 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog minėta išvada dėl atsakovo veiksmų teisėtumo negali būti laikoma apeliantui nepalankesniu sprendimu, nei buvo priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 313 str.), nes blogesniu sprendimu gali būti laikomas tas, kuriuo asmeniui sumažinama teisių arba nustatoma daugiau pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2001). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ši apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pabloginančia apelianto padėtį, nes ja skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas, iš esmės paliekamas nepakeistu. Taigi ieškovo teisių bei pareigų apimties nepasikeičia.
Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, civilinei atsakomybei atsirasti turi būti konstatuotos visos būtinos sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, atsakovo kaltė, ieškovo nuostoliai bei priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti buvus atsakovo neteisėtus veiksmus. Taigi nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Tačiau, atsižvelgdama į tai, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime bei apeliaciniame skunde yra daug dėmesio skiriama priežastinio ryšio klausimui, teisėjų kolegija pažymi, jog ir su šia civilinės atsakomybės sąlyga susiję ieškovo argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos (CPK 185 str.). Kaip buvo minėta, atsakovas teisėtai ir motyvuotai nustatė, jog konkurso pasiūlymai bus vertinami atsižvelgiant į vieną kriterijų – nuomos kainą, ir konkurso nugalėtojas buvo nustatomas pagal tai. Akivaizdu, jog ginčo konkurso dalyviai, turėdami galvoje tokias konkurso sąlygas, atitinkamai paruošė ir savo konkursinius pasiūlymus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti neabejotinos išvados, jog ieškovas būtų laimėjęs konkursą tuo atveju, jei konkurso sąlygose būtų nurodyti du minėti vertinimo kriterijai, nes neįmanoma nustatyti, kokį perkrautų krovinių kiekį būtų nurodęs trečiasis asmuo bei pats apeliantas, jei šis kriterijus būtų reikšmingas nustatant konkurso nugalėtoją.
Teisėjų kolegija laiko būtinu pabrėžti tai, kad nagrinėjant ginčus, kylančius dėl viešo konkurso organizavimo bei vykdymo, esminę reikšmę turi aplinkybė dėl šio proceso skaidrumo, tai yra būtina nustatyti, ar viešąjį konkursą organizuojanti institucija, atlikdama konkurso procedūras ir nustatydama laimėtoją, laikėsi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų, užtikrino sąžiningos konkurencijos laisvę. Kaip buvo minėta, atsakovas abiems šio konkurso dalyviams buvo paskelbęs, jog konkurso metu pasiūlymai bus vertinami pagal vieną kriterijų, byloje nėra duomenų dėl to, kad atsakovas, vertindamas pasiūlymus pagal patvirtintas konkurso sąlygas, pažeidė minėtus principus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas pagrįstai vertino konkurso dalyvių pasiūlymus pagal konkurso sąlygose nurodytus kriterijus ir pagrįstai laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį, kuris pasiūlė tokią pat kainą, kaip ir ieškovas, tačiau anksčiau įsiregistravo konkurso dalyviu.
Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes sąmoningai tęsė neteisėtus veiksmus, tai yra tęsė konkursą pagal neteisėtas konkurso sąlygas. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 23 d. nutartyje, ginčo konkurso sąlygos uždaro konkurso dalyviams buvo žinomos, tai yra buvo žinoma, kad jų pasiūlymai bus vertinami pagal uosto žemės nuomos mokesčio dydį per metus. Taigi nebuvo pažeisti minėti esminiai konkurso skaidrumo bei sąžiningos konkurencijos principai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas elgėsi neapdairiai ar nerūpestingai (CPK 185 str.).
Išnagrinėjusi ieškovo AB ,,DFDS LISCO“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš ieškovo AB ,,DFDS LISCO“ valstybei 12,8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 196). Sutinkamai su CPK 98 straipsniu iš ieškovo atsakovui VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ priteisiama 3 658 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 206, 207).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,DFDS LISCO“ atsakovui valstybės įmonei ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 3 658 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt aštuoni litai) advokato atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,DFDS LISCO“ valstybei 12,8 Lt (dvylika litų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.