Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-632-806/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-08
Bylos Nr.
1-632-806/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00232-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-632-806/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00232-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.1.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktą tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2019-01-01 apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 ‰ girtumas), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinei R. B. į veidą, taip savo veiksmais sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine R. B.. Butas, kuriame šiuo metu gyvena priklauso sugyventinei. Su R. gyvena kartu daugiau nei 10 metų ir jų santykiai būna normalūs iki tol, kol abu neprisigeria ir nepradeda konfliktuoti. Vakar, t.y. 2019-01-01 apie 19.00 val. kartu su R. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. R. išgėrusi degtinės ėmė varyti iš namų. Jis jai pasakė, kad jis išeina ir pradėjo dėtis batus. Tuomet ji pradėjo jį tempti už striukės. Jis dėl to labai susinervino ir sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą, nes ji visuomet jį varo iš namų, o kai išeina visuomet prašo sugrįžti. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. ( b.l. 23 )

Nukentėjusioji R. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. P. kartu gyvena apie 11 metų, (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, vaikų neturi. 2019-01-01 apie 19.00 val. kartu girtavo, gerdami 0,5 litro degtinę pavadinimu "Teisinga", po to kilo konfliktas, nes jis iš jos pavogęs pinigus ir ji jam neleido daugiau gerti, tuomet jis atsistojo ir ją pastūmė bei kairės rankos kumščiu trenkė jai vieną smūgį į dešinę akį. V. visą laiką girtauja ir visada namuose kyla konfliktai ir konflikto metu prieš ją smurtauja. Į policiją dėl smurto buvo kreipusis ir anksčiau. Dėl pastarojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, į teismo medikus nesikreips. (b.l. 7-12 )

Tikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad V. P. 2019 m. sausio 1 d. 20.06 val. nustatytas 2,49 ‰ neblaivumas (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis neneigė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieš savo šeimos narį – sugyventinę bei tokiais savo veiksmais sukėlęs jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia detalūs nukentėjusiosios parodymai, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga. Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nustatyti, kad V. P., būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi V. P. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip įvykdytą prieš šeimos narį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro bendrą išvadą, kad V. P. padaryta veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme. (b. l. 36).

Skirdamas bausmę V. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. P. – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant ne didesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant tam tikrus įpareigojimus. Skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu minėtos atsakomybės priemonės, atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankamos ir adekvačios.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b. l. 25). Ji paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka V. P. laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 1 d. 21.31 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 11.10 val. (vieną dieną) (b. l. 18-19). Šis laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę (BK 65, 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 1 d. 21.31 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 11.10 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. P., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė