- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-838-380/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04321-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- J. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. 2013 m. spalio 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. spalio 3 d., 19.48 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 108 km/h greičiu, t. y. viršijo 58 km/h greitį. Šia veikla J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. J. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d., administracinę nuobaudą – 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėn.
Šalies argumentai
J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Prašo taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šį terminą sutrumpinti bei paskirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje. Apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, labai dėl to gailisi ir nesiekia išvengti atsakomybės. Administracine tvarka baustas seniai ir baustumas išnykęs, be to, tai buvo nedideli pažeidimai. J. J. yra vedęs, turi 3 mėn. amžiaus dukrą, kurią dažnai tenka vežti pas gydytojus, žmona teisių vairuoti transporto priemonę neturi. Žmona S. J. yra motinystės atostogose ir gauna 662,74 Lt motinystės pašalpą. Apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovo pareigose, kur viena iš pagrindinių pareigų yra medžiagų tiekimas ir gaminių pristatymas užsakovams visoje Lietuvoje ir už jos ribų, todėl neturint vairuotojo pažymėjimo, šio darbo negalėtų dirbti.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą. J. J. administracinė nuobauda buvo paskirta tinkamai, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, jo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. J. J. prašo taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šį terminą sutrumpinti bei paskirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra nustatyta tokių aplinkybių.
J. J. padarė šiurkštų, pavojingą administracinį teisės pažeidimą – viršijo leistiną greitį net 58 km/h, tokiu elgesiu sukeldamas realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors J. J. šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, apeliaciniame skunde teigia, kad tai buvo tik nedideli pažeidimai, kurie turėtų būti vertinami, kaip jaunystės klaidos, tačiau jis buvo jau baustas už tokį patį pažeidimą, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, bet iš ankstesnių pažeidimų išvadų nepadarė. Nors J. J. augina 3 mėnesių amžiaus dukrą, kurią dažnai reikia vežti pas gydytojus, žmona teisių vairuoti transporto priemonę neturi, darbui reikalingos teisės vairuoti transporto priemones, visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog J. J. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jo šeimos materialinė padėtis bus sunki, nes teks gyventi iš gaunamos motinystės pašalpos. Tačiau ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui.
Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, J. J. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų. KET 135 punkte nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. J. J. gyvenvietėje važiavo 108 km/h greičiu. Nors jis aiškino, jog 100 km/h greičio neviršijo, tačiau policijos pareigūnas greičio matuokliu SL 700 Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksavo J. J. vairuojamo automobilio greitį 108 km/h. Greičio matuoklio SL 700 Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikate nurodyta, jog matavimo priemonė patikrinta, galioja iki 2013 m. lapkričio 20 d. (b. l. 15). Todėl darytina išvada, kad J. J. vairavo automobilį viršydamas greitį. Teismo posėdžio metu J. J. abejojo greičio matuoklio parodymais. J. J. tik apeliaciniame skunde pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, todėl nėra pagrindo tai vertinti, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šioje byloje nėra jokių išimtinių sąlygų, kurios leistų teigti, jog J. J. skirta nuobauda, atitinkanti ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą vidurkį, prieštarauja teisingumo principui ar ATPK įtvirtintiems administracinės nuobaudos keliamiems tikslams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. J. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.