Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato, atstovui – Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniajam specialistui Donatui Vėlavičiui,

V. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio P. kaime, Pakruojo rajone, neįgalaus, darbingumas 50 XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX%, dirbančio (duomenys neskelbtini), vedusio, vidurinio išsilavinimo, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. V. 2014 m. birželio 23 d., 8 val. 05 min., P. mieste, P. g. 9, parduotuvės „D.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į dviračių stove stovėjusį dviratį (priklausantį I. N.) ir jį apgadino. Nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie tai policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais V. A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 ir 231 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato, atstovas – Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas Donatas Vėlavičius paaiškino, kad palaiko surašytą protokolą dėl abiejų straipsnių, pažeidus Kelių eismo taisyklių 106 ir 234 punktus, nes iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių akivaizdžiai matyti, kad yra apgadintas nukentėjusiosios I. N. dviračio priekinis ratas bei galinio rato skarda. Tiksliau, dviračio priekinis ratas, kuris yra stove, yra įlenktas, o galinio rato skarda palinkusi. Mano, kad V. A. V. kaltė yra įrodyta Administracinio teisės pažeidimo protokolu, aiški iš eismo įvykio vietos schemos, foto lentelių, liudytojų duotų parodymų, nes visi liudytojai parodė, kad matė dviračio ratą apgadintą, vieni jį vadino „aštunke“, kiti „buktuotu“ ar sulenktu, todėl prašo teismo patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. birželio 23 d. ryte su bendradarbiu užsuko į parduotuvę „D.“, parduotuvė yra adresu J. P. g. 9, P. mieste. Savo automobilį VOLVO V70 stūmėsi atgal, stabdant išgirdo, kad lyg subarškėjo įrankiai, nes tiek automobilio salone, tiek bagažinėje buvo įrankių. Išlipo pažiūrėti. Žiūri, kad yra parvirtęs dviratis. Pažiūrėjo, nieko tokio nepastebėjo, todėl dviratį pastatė. Mašina nebuvo apgadinta. Jeigu būtų dviratį kliudęs automobilio galu, tai būtų apgadinta dviračio galinė dalis. Dviratis buvo apvirtęs ant kito dviračio šonu. Kadangi jokių apgadinimų nepastebėjo, išvažiavo į darbą. Kad kažkas subarškėjo, pajuto, baigdamas atbulinį manevrą. Tuo metu ruošėsi išvažiuoti iš aikštelės. Pripažįsta, kad galėjo, važiuodamas atbuline eiga, kliudyti dviratį, esantį stove, o gal tas dviratis ir taip buvo apvirtęs, nežino. Buvo išlipęs iš automobilio, nes draugas pasakė, kad kažkas subarškėjo, stabdant automobilį. Kai apžiūrėjo dviratį, jam pasirodė, kad viskas tvarkoje. Ant mašinos irgi nepastebėjo įbrėžimų. Žiūrėjo daugiau į mašinos galą ir dviračio galą. Galėjo atsitrenkti į dviračio galą. Kontaktas su dviračiu galėjo įvykti tik stabdant. Priekinis dviračio ratas buvo stove, tai jo sugadinimo nepastebėjo, gal koks įlinkimas buvo apačioje, nepažiūrėjo. Mašina apdrausta ir civilinės atsakomybės draudimu, ir K. J. būtų pastebėjęs, kad yra apgadinimai, būtų paskambinęs į draudimą, policiją iškvietęs, ėjęs ieškoti dviračio savininko į parduotuvę. Dviračio galiniam ratui nieko nebuvo padaryta. Įrankių bagažinėje nebetvarkė. Dviračio priekinis ratas buvo stove, bet galinė dviračio dalis buvo pavirtusi ant kito dviračio, jis dviratį patraukė, pataisė, pastatydamas tiesiau. Nėjo į parduotuvę klausti, kieno tas dviratis galėtų būti. Dėl eismo įvykio tą pačią dieną į jį niekas nesikreipė, gavo laišką. Labai gailisi, kad neišsiaiškino visų aplinkybių ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos.

Nukentėjusioji I. N. parodė, kad tai buvo prieš Jonines. Atvažiavo į darbą parduotuvėje „D.“ su dviračiu. Dviratį pasistatė paskutinėje vietoje dviračių stove prie parduotuvės. Dirba antrame parduotuvės aukšte. Po 2-3 minučių atėjo pardavėja ir pasakė, kad jos dviratis sugadintas, o mašina nuvažiavo. Išėjusi pamatė, kad dviratis yra stove. Priėjusi arčiau, pamatė, kad ratas sulankstytas, kaip ir aštuoniukė iš jo padaryta, o ant sienos yra likę žymės nuo jos dviračio padangos. Mano, kad dviratis buvo kliudytas, važiuojant atbuline eiga, net žymė liko ant sienos. Tarpas nuo dviračio iki sienos yra nedidelis. Mano, kad buvo kliudytas dviračio galinis ratas, padanga, pastumiant dviratį į priekį. Paskutinio rato skarda buvo su nedideliais grublėtais įbrėžimais. Žala jai yra atlyginta, pretenzijų nebeturi. Kai apžiūrinėjo savo dviratį, išeidami iš parduotuvės, jauni pirkėjai pasakė, kad vairuotojas užkliudė dviratį, pakėlė jį ir nuvažiavo. Kai išėjo, atrodo, kad stove daugiau dviračių nebuvo.

Liudytoja M. N. parodė, kad dirba parduotuvėje „D.“. Matė, kaip mašina automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės važiavo atbulomis, atsitrenkė į dviratį, dviratis nukrito, vairuotojas išlipo iš automobilio, pakėlė dviratį ir išvyko. Ji užsirašė to automobilio numerį. Dirba skyriuje pro kurio langą matosi dviračių stovas. Tuo metu, atrodo, stovėjo du dviračiai. Ji pastebėjo, kad tas dviratis pašoko. Galvoja, kad dviratis pašoko nuo smūgio. Dviratis atsitrenkė į sieną, nes matė, kad liko rato žymės ant sienos. Pašokęs, dviratis nukrito. Kai atsitrenkė, mašinos vairuotojas pavažiavo į priekį ir sustojo. Dviračio jis neapžiūrinėjo, tik pastatė lyg sveiką ir išvyko. Pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad dviračio priekinis ratas yra „buktuotas“. Nuėjo pas I. N., nunešė užrašytą automobilio numerį. Automobilis gana smarkiai važiavo atbulomis. Per langą matė dviračio priekinį ratą. Dviračių stovas nėra prie pat sienos. Dviratis buvo visiškai iškritęs iš stovo. Dviratis gulėjo ant žemės. Nuo smūgio dviratis pašoko, buvo išstumtas iš stovo ir nugriuvo. Ratas stove neliko, tai matė per langą. Kai dviratis nukrito, vairuotojas išlipo iš mašinos ir priėjo. Kai vairuotojas dviratį įstatė į stovą, ji pamatė, kad ratas tikrai „buktuotas“. Sugadinimų nepamatė, kol dviračio žmogus nepastatė į stovą.

Liudytojas V. Š. parodė, kad tą dieną važiavo su V. V. į darbą. Parduotuvėje „D.“ sustojo apsipirkti. Stumiantis automobiliu atbulomis, kažkas tarkštelėjo. Buvo į automobilį prisidėję įrankių, medžiagų. V. sustojo, išlipo pažiūrėti, sakė, kad turbūt įrankiai pradėjo kristi. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo. Jam V. V. sakė, kad dviratis buvo pargriuvęs. Jis pakėlė dviratį. Nieko pasakyti dėl dviračio negali. Kaip V. pakėlė dviratį, nematė. Nuo ko galėjo būti pargriuvęs dviratis, nežino. Stabdant išgirdo tarkštelėjimą. Vairuotojas buvo atidaręs bagažinę, norėdamas pažiūrėti, kas barška. Po įvykio apgadinimų ant V. V. automobilio nematė, kad V. V. buvo atidaręs automobilio bagažinę, gali ir klysti.

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirbu Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliu. Šių metų birželio mėnesį, galbūt apie 8-9 valandą, buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „D.“ yra apgadintas dviratis ir automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Nuvažiavo į įvykio vietą, pardavėja paaiškino, kad matė, kaip automobilis VOLVO, važiuodamas atbuline eiga, kliudė dviratį, pastatytą prie parduotuvės sienos esančiame laikiklyje, pavažiavęs į priekį apie du metrus, sustojo, vairuotojas išlipo, pakėlė dviratį, pastatė jį į vietą, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Įvykio vietoje fotografavo, surinko medžiagą, apklausė dviračio savininkę. Dviračio savininkė dirba toje parduotuvėje, o įvykį matė kita pardavėja, kuri dirbo toje vietoje, kur dviračiai sustatyti visai po langais. Buvo apgadintas ratas ir dviračio apsauga nuo purvo. Dviračiu nebegalima važiuoti. Vienas ratas tikrai buvo sulenktas. Dviratį apžiūrėjo iš visų pusių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė: Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas jos atstovaujamajam yra surašytas dėl dviejų padarytų pažeidimų – dėl nukentėjusiajai priklausančio dviračio apgadinimo, ir dėl to, kad jis, nepranešęs policijos pareigūnui, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaltę dėl šitų dviejų pažeidimų jos atstovaujamasis pripažįsta iš dalies – jis pripažįsta, kad iš tikrųjų, važiuodamas atbuline eiga, galėjo kliudyti nukentėjusiosios dviratį, jį apgadinti, tačiau tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės jis neturėjo. Mano, kad turėtų būti nubaustas tik dėl vieno pažeidimo, dėl kito jis turėtų būti išteisintas ir administracinė byla dėl šio pažeidimo turėtų būti nutraukta. Pagal suformuotą teismų praktiką, byloje turi būti surinkta neginčijami kaltės įrodymai ir turi būti įrodyta svarbiausias dalykas – asmens tyčia, kad jis tikrai suvokė, suprato, kad padarė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės. Dabartinėje situacijoje yra akivaizdu, kad tikslo, kad kažkaip išvengs, pabėgs, pasislėps, išvengs atsakomybės, neturėjo ir negalėjo turėti. Kas liečia dviračio sugadinimą, ar tikrai jis buvo toks akivaizdus ir atsakomybėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo matyti šį apgadinimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akivaizdaus apgadinimo nepamatė, atsitrenkimo jis nepalaikė eismo įvykiu, dėl kurio reikėtų pildyti deklaraciją, ieškoti nukentėjusių asmenų ar, jų neradus, kviesti policijos pareigūnus. Mano, kad pagal byloje surinktus duomenis nėra įrodytas pagrindinis ir svarbiausias pažeidimo sudėties elementas, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia. Nesant šio elemento, negali būti net kalbos, kad žmogus padarė šį pažeidimą, todėl prašo teismo dėl šio pažeidimo administracinės bylos teiseną jos atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti. Visi neaiškumai, abejonės vertinami tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 284 straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos, galiojusios nagrinėjamo įvykio metu, 2 straipsnio 12 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklių 234 punkte (redakcija, galiojusi nagrinėjamo įvykio metu) nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. (duomenys neskelbtini) punkto pagrindinė sąlyga kilti atsakomybei yra kitam asmeniui padaryta žala.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2010, 2AT-4-2011). Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje būna atvejų, kai pripažįstama, jog vairuojantieji transporto priemones ir kliudę kitus objektus nesuvokia sukėlę eismo įvykį (padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimą), nes nepajutę kontakto, o susidūrimas ir dėl jo atsiradę padariniai nežymūs ir pan. Tokiais atvejais konstatuojama, kad asmens veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT 33-2013).

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2014-06-23 automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „D.“, J. P. g. 9, P. mieste ir autoavarijos metu apgadinta transporto priemonė – dviratis, nurodyta manoma važiavimo kryptis (5 b. l.).

Iš foto lentelėje esančių nuotraukų matyti, kad prie parduotuvės esančiame dviračių stove stovinčio dviračio sulenktas priekinis ratas, o priešais šį dviratį ant parduotuvės pastato sienos matyti dviračio rato padangos protektoriaus žymės (6-8 b. l.).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti 1992 m. pagaminto dviračio techniniai defektai: sulankstytas priekinis dviračio ratas, įlenkta galinė rato apsauga (12 b. l.).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos, teismas daro išvadą, kad V. A. V. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Nors apklaustas teisme V. A. V. neigė dalyvavęs eismo įvykyje ir tuo labiau pabėgęs iš eismo įvykio vietos, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis pažeidė KET, o šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės - dviračio sugadinimą ir jo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Byloje aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas kito asmens – I. N. turtas - dviratis. Tai reiškia, kad eismo įvykis iš buvo, ir jį sukėlė ne kas kitas, o V. A. V., tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. A. V. teisme tik padarė prielaidą, kad važiuodamas atbulas automobiliu, galėjo atsitrenti į dviratį. Iš jo paaiškinimo matyti, kad jis išgirto bildesį (o tai reiškia, kad pajuto kontaktą), išlipęs pažiūrėti, pamatė, kad yra parvirtęs dviratis, priekinis dviračio ratas buvo stove, jokio dviračio apgadinimo nepastebėjo, todėl dviratį pastatė įstovą ir nuvažiavo. Šie V. A. V. parodymai yra paneigti liudytojos M. N. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, o ji parodė, kad nuo smūgio dviratis pašoko, buvo išstumtas iš stovo ir nugriuvo. Dviratis buvo visiškai iškritęs iš stovo. Dviratis gulėjo ant žemės. Ratas stove neliko. Kai atsitrenkė, mašinos vairuotojas pavažiavo į priekį ir sustojo, dviračio jis neapžiūrinėjo, tik pastatė. Šie liudytojos parodymai atitinka ir neprieštarauja policijos pareigūnų užfiksuotoms eismo įvykio aplinkybėms: autoavarijos schemoje (5 b. l.), foto lentelėje (6-8 b. l.) ir transporto priemonės techninės apžiūros akte (12 b. l.). Tai, kad V. A. V. dviračio apgadinimo nepastebėjo, nesuprato savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, nesuvokė savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, paneigia ir ta aplinkybė, kad, kaip matyti iš V. A. V. paaiškinimo (9 b. l.), jam 2014-06-25 nuvykus į parduotuvę ir pardavėjai paklausus ar ne jis nuvertė dviratį, jis sekančia dieną, nes tą dieną dviračio savininkės parduotuvėje nebuvo, dviračio savininkei I. N. atlygino padarytą žalą ir jos atsiprašė, nors policijos pareigūnų dėl šio autoįvykio jis buvo apklaustas tik 2014 m. liepos 7 d., kaip teismo posėdžio metu jis pats teigė – „gavus laišką“. Šios aplinkybės įrodo, kad V. A. V. suvokė, kad automobiliu važiuodamas atbulas atsitrenkė, nes kontaktą pajuto, pakeldamas ir įstatydamas dviratį į stovą matė dviračio apgadinimus, nes kaip matyti ir foto lentelės – dviračio priekinio rato sulenkimas gana žymus ir jo nepastebėti normalių gebėjimų asmeniui yra neįmanoma, ir suvokė, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei norėjo taip elgtis.

V. A. V. argumentas, kad jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, nebuvo girtas ir pan., t. y. neturėjo jokio tikslo neteisėtai pasišalinti, atmestinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013). Tai savaime nepaneigia teismo išvadų dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant V. A. V. veiksmus teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdamas jis pasišalino.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, į kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Priimdamas sprendimą, teismas pažymi, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms, o tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą.

Formaliai V. A. V. padarė vieną iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – supratęs, kad eismo įvykio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Teismas laiko, kad skiriant nuobaudą šioje situacijoje yra būtina atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusiajai padaryta nežymi žala, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, pažeidėjas atsiprašė nukentėjusiosios, pati nukentėjusioji pretenzijų V. A. V. nebeturi. Be to, pažymėtina, kad V. A. V. anksčiau tik du kartus yra baustas už KET taisyklių pažeidimus ir šios nuobaudos senai nebegalioja, taigi nėra piktybiškas KET pažeidėjas, savanoriškai atlygino žalą nukentėjusiajai, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), gyvenamosios vietos seniūnijos ir abiejų darboviečių charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas (LITEKO duomenys), yra neįgalus, turintis 50 procentų darbingumą. Be to, teisė vairuoti jam yra reikalinga nuvykimui į darbą bei asmeniniams ir šeimos poreikiams. Pateikti duomenys apibūdina V. A. V., kaip teigiamą asmenybę. Todėl, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nesant pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, aukščiau išdėstytos aplinkybės yra pripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Be to, teismas mano, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai - nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei siekti prevencinių tikslų, - bus įgyvendinti ir pasiekti paskiriant mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už ATPK 130 str. 1 d. padarytą pažeidimą, todėl V. A. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirtina 100 Lt bauda, o už administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirtina 1000,00 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. V. A. V. galutinė nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 130 str. 1 d.) ribose, t.y. 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

V. A. V. surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jo padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nes jis vienu metu padarė du administracinius teisės pažeidimus, todėl abu pažeidimai nagrinėtini teisme bei jam skirtina nuobauda ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (nenumatytą ATPK 224 str.), sudarantį idealiąją sutaptį su jo padarytu pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ATPK 33 str. 2 d., 224 str.).

Nutarimo vykdymas pavestinas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teisėja

nutaria:

V. A. V. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 (vieno šimto) litų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nuobaudas subendrinti Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir V. A. V.paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.