Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei J. L., ieškovės atstovui - advokatui Raimondui Sedlevičiui, atsakovui A. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir bendro turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog ieškovė su atsakovu susitaikyti nesutinka, nes kartu nebegyvena jau penkerius metus. Šiuo metu ieškovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje (nuo 2007 m. vasario mėn.), o atsakovo - Klaipėdoje. Santykiai šeimoje pašlijo dėl atsakovo netinkamo elgesio. Pažymėjo, kad tikėjosi sukurti darnią bei tvirtą šeimą, susilaukti vaikų, tačiau atsakovo poreikiai buvo kitokie, jis net vaikų nenorėjo. Šiuo metu atsakovas gyvena ieškovei ir jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute. Po paskutinio neištikimybės atvejo, bandė su atsakovu kalbėtis apie santuokos nutraukimą. Tačiau atsakovas pradėjo grasinti, todėl ji ilgą laiką bijojo kreiptis į teismą, o geruoju atsakovas išsiskirti nesutiko. Gyvenimas santuokoje su atsakovu, nuolatiniame strese ir įtampoje turėjo tiesioginės įtakos ieškovės sveikatai. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo - sutuoktinio kaltės ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo iš dalies sutiko. Yra įsitikinęs, kad šeima yra iširusi ne vien dėl jo kaltės. Susitaikyti nesutinka, nes mano, jog praėjo nemažas laiko tarpas gyvenant atskirai, todėl jo su atsakove niekas nebesieja. Paaiškino, kad su ieškove bandė tartis santuoką nutraukti geruoju, bet ieškovė pasirinko kitokį kelią – kreiptis į advokatą ir į teismą. Ieškovė, kaip sutuoktinė, per mažai dėmesio skyrė jam. Dažniausiai viena nuspręsdavo ir savaitgaliais išvažiuodavo pas savo tėvus. Tuo tarpu jis labiau būtų linkęs likti su ja namuose ar kitaip leisti laiką, bet ji nekreipė į tai dėmesio ir palikdavo atsakovą vieną. Sutiko, kad po santuokos nutraukimo gamybinės patalpos atitektų jam, o jis ieškovei išmokėtų kompensaciją. Nurodė, kad kreditorių ir nepilnamečių vaikų neturi. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turtą padalinti taip, kaip ieškovė nurodė ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovė J. L. ir atsakovas A. L. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai pagrindžia, kad santuokoje pagal pirkimo - pardavimo sutartį 2003-11-19 bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję (13100 Lt vidutinės rinkos vertės) negyvenamas patalpas – gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 16, 17, 24); ieškovė pagal pirkimo – pardavimo sutartį 1995-10-23 asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 20); ieškovė pagal 2003-01-15 pirkimo – pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise įsigijo negyvenamąsias patalpas - gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 21); ieškovė pagal 2003-06-16 pirkimo – pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 22, 23). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 18, 19). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM duomenimis, per 2011 m. ieškovei išmokėta 30480,75 Lt.

Ieškovės teiginius dėl sveikatos būklės pagrindžia byloje pateiktieji rašytiniai įrodymai: 2004-04-07 ieškovei diagnozuota situacinė depresija (b.l. 10). 2005-10-26 VšĮ Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninėje ieškovei atlikta dešinės krūties sektorinė rezekcija (b.l. 12). 2006-11-06 atsakovei diagnozuota fibroma kairėje rankoje, kuri 2006-12-01 pašalinta chirurginiu būdu (b.l. 13). 2010-12-02 VšĮ Vilniaus Centro poliklinikoje ieškovei diagnozuotas atsinaujinęs auglys krūtinėje (b.l. 14, 15).

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai J. L. ir A. L. nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio nuo 2007 metų žiemos. Abu pripažįsta, kad šeima faktiškai iširusi. Aplinkybė, kad J. L. išvyko gyventi į Vilnių viena, be sutuoktinio, leidžia daryti išvada, kad ieškovė nesistengė santuokos išsaugoti. Byloje taip pat nėra įrodymu, kad ieškovės sveikata pašlijo būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Ieškovė nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovo kaltei, o atsakovas, - kad stengiasi išsaugoti santuoką, todėl išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, galima teigti, kad faktiškai šeima jau yra iširusi prieš penkerius metus, nes šalys bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dalis, jog santuoka nutraukiama esant kito sutuoktinio kaltei, atmestina, nes nustatyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokiu būdu, ieškinio reikalavimai iš dalies tenkintini: nutrauktina santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 straipsniai). Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė – J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Bendrų vaikų ir kreditorių šalys neturi.

Dalijant sutuoktinių turtą, yra paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi, atsižvelgiant į šiuos principus bei šalims sutinkant santuokos metu įgyto turto padalinimo būdui, gamybinės patalpos priteistinos atsakovui nuosavybės teise, o ieškovei priteistina iš atsakovo, už jam atitenkančią didesnę turto dalį, 6550 Lt piniginė kompensacija. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad kito dalintino turto, prievolių prieš trečiuosius asmenis ir kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi, o dėl santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų ginčo nėra, kadangi bendrąja jungtine nuosavybe įgytus šeimos daiktus, skirtus namų ūkio poreikiams tenkinti, šalys pasidalijo geruoju, todėl dėl šio turto jokių reikalavimų vienas kitam neturi (b.l.51-54).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovei pagal pirkimo – pardavimo sutartį 1995-10-23 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20); pagal 2003-01-15 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso negyvenamosios patalpos - gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 21); pagal 2003-06-16 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 22, 23). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vardu įregistruotas turtas įgytas iki 2003-07-19 santuokos įregistravimo su atsakovu ( b. l. 9), todėl šis turtas tarp šalių nedalintinas bei toliau lieka asmenine ieškovės nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės sumokėjo 139,00 Lt + 197 Lt – už turto padalinimą dydžio žyminį mokestį + 1305 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso patyrė 1641 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo priteistina pusė (1641 : 2 = 820, 50 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės bylinėjimosi išlaidų nepagrindė, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – J.;

priteisti atsakovui A. L. negyvenamas (gamybines) patalpas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), turinčias 46,02 kv. m. bendro ploto, kurių vidutinė rinkos vertė 13100 Lt;

priteisti iš A. L. 6550 Lt (šeši tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt Lt ir 00 ct) piniginę kompensaciją J. L.;

priteisti iš A. L. 820,50 Lt (aštuoni šimtai dvidešimt Lt ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų J. L.;

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.