- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- 1-1330-1017/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05838-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K., būdama neblaivi, vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: ji 2022 m. vasario 19 d., apie 2.35 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra nustatytas 2,85 promilių neblaivumas.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. K. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veiksmų ir nurodė, kad daugiau niekada nevairuos automobilio išgėrusi. Paaiškino, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2022 m. vasario 18 d. vakare, ji po darbo užvažiavo pas seniai matytas koleges, gyvenančias (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuojant iš ten, ji išgėrė kavą su brendžiu, tačiau negalėjo nurodyti konkretaus išgerto alkoholio kiekio. Tuo metu ji nesijautė apsvaigusi, jautė tik nuovargį. Važiuojant namo, sukant į namų kiemą, dėl lietaus ir slidžios kelio dangos, ji slydo ir automobilis atsitrenkė į ten buvusį kelio ženklą. Sustojus, kaip pareigingas žmogus, išsikvietė policijos pareigūnus, negalvojo, kad jos suvartotas alkoholis galėtų viršyti leistiną normą. Atvykę policijos pareigūnai ją sustabdė. Nurodė, kad vairavo automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji jau apie metus laiko nuomojasi iš UAB „A.“, už mėnesį nuomos mokėdavo 650 Eur. Turi pastovias pajamas, kurios kiekvieną mėnesį skiriasi. Finansinius įsipareigojimus sudaro buto panaudos sutartis, turi įsiskolinimų, kuriuos nuskaičiuoja antstoliai dėl kartu su buvusiu draugu paimto kredito, kuris paimtas jos vardu. Sutinka su automobilio nustatyta verte. Nurodė, kad pati kreipėsi į specialistus dėl alkoholio vartojimo, supranta, kaip žalingai alkoholio vartojimas veikia ją ir aplinkinius, po šio įvykio daugiau nebevartoja alkoholio. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju prašo skirti savo draugę J. F., su ja yra kolegės, pažįsta ją nuo (duomenys neskelbtini) laikų, jai vienai pirmųjų papasakojo apie padarytą nusikalstamą veiką ir ji tokį jos elgesį įvertino neigiamai. Nurodė, kad su galima laiduotoja planuoja daugiau laiko leisti kartu, vaikščioti po mišką, propaguoti sveikesnį gyvenimo būdą, dažniau pasiskambinti (b. l. 156-157).
Apklausta teisiamajame posėdyje kaip galima laiduotoja J. F. paaiškino, kad tą pačią dieną, kai įvyko įvykis, jai paskambino J. K. ir papasakojo apie šį įvykį. Dėl įvykio kaltinamoji jai nurodė, kad pati nesitikėjo, kad išgertas alkoholis turės įtakos gebėjimui vairuoti, susinervinusi ir su ašaromis paaiškino įvyko aplinkybes, dėl to gailėjosi. Nurodė, kad kartu mokėsi ir baigė (duomenys neskelbtini), nuolat palaiko darbinius santykius, dažnai susiskambina ir leidžia laiką kartu. Kiekvieną kartą kalbant nurodo kaltinamajai, jog ji pasielgė kvailai, kad reikėjo išgėrus alkoholio ir jaučiant nuovargį elgtis kitaip – išsikviesti taksi, nepateisina tokio kaltinamosios elgesio. Kalbėjo su kaltinamąja apie alkoholio daromą žalą, turi sukaupusi darbinės patirties, kuri padės suteikti reikiamą pagalbą J. K., stengiasi ją motyvuoti keisti gyvenimo būdą, planuoja kartu dažniau leisti laiką, sportuoti ir vaikščioti didelius atstumus miške. J. F. mano, kad galėtų padėti kaltinamajai išlipti iš duobės ir pasiekti teigiamų pokyčių (b. l. 157-158).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis užfiksuota, kad 2022 m. vasario 19 d., apie 2.29 val. gautas pranešimas, kad pranešėja vairuotoja J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), važiuodama iš darbo atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino. Atvykus policijos pareigūnams buvo nustatyta, kad automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. K. atsitrenkė ir nuvertė kelio ženklą. Patikrinus vairuotoją J. K. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas (b. l. 8).
Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės D. D. 2022 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 19 d., apie 2.35 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja su savo automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio ženklą. Atvykus nurodytu adresu pareiškėja J. K. paaiškino, kad vykdama iš darbo namo atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino. Patikrinus vairuotojos neblaivumą, 2.47 val. buvo nustatytos 2,85 promilės, o 3.11 val. – 2,89 promilės neblaivumo. Vairuotoja buvo sulaikyta (b. l. 14).
Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės E. L. 2022 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 19 d., apie 2.50 val. buvo gautas pranešimas, kad kitam ekipažui yra reikalinga pagalba įforminant medžiagą dėl eismo įvykį padariusio neblaivaus vairuotojo. Atvykus nurodytu adresu, buvo rasta pranešėja J. K., kuri neblaivi vairavo transporto priemonę ir nuvertė kelio ženklą. Buvo nustatyta, kad automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „A.“, J. K. naudojosi šiuo automobiliu nuomos sutarties pagrindu, tačiau pateikti šios sutarties negalėjo. Patikrinus automobilį duomenų bazėse buvo nustatyta, kad automobilis yra išregistruotas. Buvo bandyta susisiekti su automobilio savininkais, tačiau to nepavykus padaryti, transporto priemonę buvo nuspręsta išvežti į saugomą aikštelę, adresu Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. D. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2022 m. vasario 19 d., apie 2.35 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pranešėja su savo automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į ženklą. Atvykus nurodyti adresu pamatė už Toyota automobilio vairo sėdinčią vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai J. K. Priėjusi prie J. K. paklausė, kas atsitiko, pastaroji pasakė, kad nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalimais esantį ženklą, paskambino iš karto į policiją, pranešė apie autoįvykį. Taip pat vairuotoja pasakė, kad važiavo iš darbo namo, kad namai buvo šalia. Paklausus, ar jį gėrė alkoholinius gėrimus, ši atsakė, kad negėrė alkoholinių gėrimų ir yra tiesiog pavargus po darbo, nes dirbo visą parą. Kai J. K. išlipo iš mašinos, iš karto nepasirodė vartojusi alkoholinius gėrimus, tačiau sukėlė įtarimą tai, kad ji iš automobilio išlipo užsidėjusi kaukę ir kai J. K. pradėjo bendrauti, jos kalba buvo nerišli, nuėmus kaukę iš jos pradėjo sklisti alkoholio kvapas. Tada J. K. buvo išaiškintos teisės ir duota pūsti į alkotesterio matuoklį. J. K. sunkiai sekėsi pūsti, sunku buvo susikoncentruoti. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, apie 2.47 val. buvo nustatytas 2,85 promilės girtumas. Antras pūtimas buvo apie 3.11 val., nustatytas 2,89 promilės etilo girtumas. Po J. K. įpūtimų ši vis tiek teigė, kad alkoholinių gėrimų negėrė (b. l. 27).
2022 m. vasario 19 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. K. 2022 m. vasario 19 d., 2.47 val. nustatytas 2,85 promilių neblaivumas; 3.11 val. nustatytas 2,89 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Pridėti patikrinimo kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 33-36).
Kitų objektų apžiūros 2022 m. kovo 15 d. protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų apžiūra, kuriuose užfiksuotas J. K. skambutis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir bendravimas su operatoriumi, kurio metu J. K. nurodo, kad ji automobiliu Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „numušė ženklą“, (duomenys neskelbtini); nurodo dirbusi dvidešimt keturias valandas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-45).
Kitų objektų apžiūros 2022 m. kovo 3 d. protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių pareigūnų pateiktų vaizdo įrašų apžiūra, iš kurios duomenų matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, jie pasiūlė J. K. patikrinti neblaivumą, nors ši pasakė alkoholio nevartojusi; nustačius neblaivumą „du aštuoniasdešimt“, J. K. paaiškino, jog važiavo iš (duomenys neskelbtini), iš darbo namo, atidirbusi dvidešimt keturias valandas, antrą kartą nustatytos 2,89 promilės (b. l. 40-41).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota 2022 m. vasario 19 d. atlikta automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, atlikta (duomenys neskelbtini). Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 16-24).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – „B.“, valdytojas – UAB „A.“ (b. l. 57-58).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, vyriausiųjų patrulių D. D. ir E. L. tarnybiniais pranešimais, liudytojos D. D. parodymais, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis, kitais bylos dokumentais) nustatyta, kad kaltinamoji J. K. 2022 m. vasario 19 d., apie 2.35 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo nuomota automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. K. paaiškino, jog ji po darbo buvo nuvykusi į svečius ir ten būdama išgėrė į kavą įpilto brendžio, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti tikslaus suvartoto alkoholio kiekio. Taigi kaltinamoji suvokė, jog yra neblaivi ir negali vairuoti automobilio iš karto po to, kai vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir suprasdama tai, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją draugės (kolegės) J. F. atsakomybėn (b. l. 145-146).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji J. K. yra neteista. Taigi ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad nors kaltinamoji galimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu galėjo būti apgadintas kelio ženklas, dėl šių veiksmų kaltinamosios atžvilgiu buvo priimtas sprendimas administracinio nusižengimo byloje, tad teismo vertinimu, įvykdyta nusikalstama veika tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, ji yra neteista, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jos atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones, ji yra bausta administracine tvarka, visi baustumai yra susiję su KET pažeidimų padarymu – dėl leistino greičio viršijimo (b. l. 85-87). Nors kaltinamoji yra praeityje bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau teismo vertinimu, dauguma aplinkybių leidžia kaltinamąją charakterizuoti teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirbanti ir užimanti atsakingas pareigas darbe, įvykus įvykiui, pati iškvietė pareigūnus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino savo kaltę, taip pat kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad J. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios draugę J. F.
Bylos duomenimis, kaltinamosios draugė (kolegė) J. F. yra neteista, bausta administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirbanti (duomenys neskelbtini), su kaltinamąją J. K. palaikanti tiek darbinius, tiek asmeninius santykius, kartu nuolat leidžia laisvalaikį, apklausiama teisme nurodė mananti, kad jos sukaupta darbinė patirtis padės jai tinkamai motyvuoti kaltinamąją siekti teigiamų pokyčių gyvenime. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad J. F. yra sukaupusi nemažai gyvenimiškos patirties, gali būti autoritetas kaltinamajai, kadangi jas sieja glaudus tarpusavio ryšys ir tai sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltinamosios elgesiui.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji J. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 1 metams be užstato, perduodant ją pagal laidavimą J. F., o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamoji J. K., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas sunkus – 2,85 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių, elgėsi pavojingai, kartu su bausme ja taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamoji iki šiol neteista, administracine tvarka per pastaruosius 3 metus kelis kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie yra susiję su leistino greičio viršijimu, paskirtas baudas yra linkusi sumokėti, už automobilio vairavimą esant neblaiviam nebausta, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 21 d. (b. l. 77-78). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatytą neblaivumo laipsnį, paskirtas laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti jį nėra pagrindo. Kaltinamajai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo žinomos aplinkybės, kad jos tėvai, kuriems reikalinga pagalba, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė jos nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. Taip pat nešalina įvykdyto nusikaltimo pavojingumo ir tai, kad kaltinamoji prieš įvykį dirbo visą parą. Jeigu kaltinamoji jautėsi ypatingai pavargusi, pagal Kelių eismo taisykles ji negalėjo vairuoti, net ir būdama blaivi.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Konfiskuojant ne transporto priemonę, o išieškant jos vertę atitinkamą pinigų sumą yra užtikrinamos prevencinės priemonės, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašių nusikalstamų veiksmų ir, kad nebūtų bandoma naudotis kitiems asmenims priklausomoms transporto priemonėms, taip siekiant išvengti turto konfiskavimo. Tokiu atveju turi būti svarstomas konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia įvertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecijos teisę spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama nuomojamą automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, sudaro 20 180 Eur su PVM (b. l. 59). Transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, kuri priklauso ne kaltinamajai, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Byloje nėra ginčo dėl automobilio vertės, tačiau kaltinamosios gynėjas prašo konfiskuoti dalį, o ne visą šio automobilio vertės sumą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamosios įvykdyta nusikalstama veika buvo pakankamai didelio pavojingumo – vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus – 2,85 promilių neblaivumas, Vilniuje, t. y. mieste, važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. pakankamai didelį, maždaug 12 km atstumą, nakties metu, savaitgalį, kuomet net ir naktį eismas būna pakankamai intensyvus, šiais savo veiksmais sukeldama realų pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamąją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – neteista, bausta tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviai nebausta, nagrinėjamas įvykis atsitiktinis, brandaus amžiaus, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, pabaigė privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, rūpinasi tėvais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Įvertintina ir jos turtinė padėtis – gaunamas darbo užmokestis apytiksliai sudaro vidutiniškai 2 185 Eur (13 108,70/6; b. l. 142), iš kurio kaltinamoji kas mėnesį sumoka 500-600 Eur antstoliui dėl 15 310,57 Eur priverstinio išieškojimo (b. l. 142-144), kas du mėnesius moka po 3 440 Eur už butą pagal panaudos sutartį (1 720 Eur per mėnesį). Kaltinamoji bei jos gynėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios išlaidas būstui (dėl galimai sudarytos panaudos sutarties), tačiau patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis (b. l. 161), nustatyta, kad kaltinamoji neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto; bylos duomenimis, ji gyvena viena. Taigi neabejotinai kaltinamoji turi išlaidų dėl buto, kuriame šiuo metu gyvena, nuomos ar panaudos mokesčio, taip pat einamųjų išlaidų kasdieniam gyvenimui. Bylos duomenimis, kaltinamoji santaupų, kito turto ar kito pajamų šaltinio neturi. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju visos automobilio vertės turto konfiskavimas iš kaltinamosios neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajai tai būtų per didelė finansinė našta. Dėl to nagrinėjamoje byloje yra pagrindo iš kaltinamosios valstybės naudai konfiskuoti dalį automobilio vertės, kurios suma sudaro sumą, artimą 1/3 dalį šio automobilio vertės, t. y. konfiskuotina 7 000 Eur suma. Šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga kaltinamosios asmenybei ir jos padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti. Kaltinamoji įpareigotina šią sumą sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl kitų klausimų
J. K. 2022 m. vasario 21 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 79-80) ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas (b. l. 77-78), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. K. atėmimą; be to, jai išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su Body kamerų vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 2 d.).
Kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 21 d.;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų).
J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 21 d.
Voką, kuriame yra kompaktinis diskas su Body kamerų vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Įpareigoti J. K. per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: a) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius; b) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; c) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; d) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; e) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; f) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodant „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti procesinio dokumento (nuosprendžio), kuriuo paskirtas turto konfiskavimas numerį); laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti J. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.