Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edepol“ atstovams įmonės direktorei A. D. ir advokatui R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolinio vaizdo priemones (vaizdo konferenciją per ZOOM programą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Edepol“ ieškinį atsakovei V. V. dėl 2024 m. rugsėjo 4 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-113-18601/2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas, darbo ginčas išspręstinas iš esmės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. liepos 23 d. UAB „Edepol“ ir V. V. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. P20-011 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė nuo 2020 m. liepos 24 d. pradėjo dirbti pardavėja ieškovei priklausančioje parduotuvėje „08“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 3 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai minimalų valstybės nustatytą darbo užmokestį, papildomą priedą pagal pareiginius nuostatus ir motyvacinę sistemą, atlyginimą išmokant vieną kartą per mėnesį, 10-15 dieną pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Darbo sutarties 8 p. taip pat nurodyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas.

2024 m. rugpjūčio 19 d. V. V. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisiją (toliau – Telšių darbo ginčų komisija), prašydama išieškoti iš UAB „Edepol“ nesumokėtą darbo užmokestį už 2024 m. birželio mėn., bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

Telšių darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-18601/2024 V. V. prašymą tenkino ir nutarė jai išieškoti iš UAB „Edepol“ 1452 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų už 2024 m. birželio mėn. (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), bei 500 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė UAB „Edepol“ dirbo nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2024 m. birželio 28 d. Atsakovė iš darbo buvo atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Tai patvirtina UAB „Edepol“ direktorės 2024 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. P24-022, taip pat ieškovės atstovės paaiškinimai ir atsakovės parodymai.

Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

Ieškovė prašo panaikinti Telšių darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 4 d. priimtą sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-18601/2024 visa apimtimi.

Teismas, nagrinėdamas ieškinį, netikrina darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o iš naujo nagrinėja tą patį ginčą, kurį nagrinėjo darbo ginčų komisija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (išskyrus atvejus, kai sprendimas ar jo dalis įvykdomi skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 231 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis ieškinio reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

Dėl atsiskaitymo su darbuotoja pasibaigus darbo sutarčiai

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nesumokėjo atsakovei 1452 Eur sumą (neatskaičius mokesčius), priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų už 2024 m. birželio mėnesį iki šiol.

Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad darbuotojas įgyja teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas darbo sutarties nutraukimo dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tai, vadovaujantis Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, be kita ko, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar šis darbo užmokestis jam buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Iš byloje pateiktos V. V. asmens kortelės, pažymos apie kasmetinių atostogų likutį, 2024 m. birželio mėnesio atlyginimo lapelio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad ieškovė už 2024 m. birželio mėnesį atsakovei paskaičiavo 924 Eur atlyginimą ir 528 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (12 darbo dienų), viso priskaičiavo 1452 Eur dydžio sumą. Iš šios 1452 Eur sumos buvo išskaičiuota 520,50 Eur suma (193,80 Eur - pajamų mokestis, 101,35 Eur - PSD, 181,79 Eur - VSD, 43,56 Eur - pensijos kaupimas). Atsakovei už 2024 m. birželio mėnesį buvo paskaičiuota iš viso išmokėti 931,50 Eur sumą (atskaičius mokesčius). Ieškovės atstovė direktorė A. D. teismo posėdyje patvirtino, kad nutraukus darbo sutartį, ieškovė su atsakove iki šiol nėra atsiskaičiusi ir liko skolinga atsakovės nurodytą darbo užmokestį už 2024 m. birželio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovės atstovė paaiškino, kad jog tuo metu jau buvo sunki įmonės finansinė padėtis ir ieškovė neturėjo lėšų sumokėti atsakovei darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas.

Teismo vertimu, ši ieškovės nurodyta aplinkybė nepašalina ieškovės (darbdavės) pareigos nustatytu laiku atsiskaityti su iš darbo atleidžiama darbuotoja, todėl darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 1452 Eur sumą (neatskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų išmokų (kompensaciją už nepanaudotas atostogas) yra pagrįstas ir todėl tenkinamas.

Dėl darbdavės pareigos mokėti netesybas

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės netesybas, skaičiuojamas nuo 2024 m. birželio 28 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip už šešis mėnesius.

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Teismas pažymi, kad Telšių darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nutarė išieškoti iš UAB „Edepol“ atsakovei V. V. 500 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Tačiau šis netesybų dydis neatitinka nei DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytam dydžiui, nei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai dėl šio darbo kodekso straipsnio taikymo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas kai yra susiklosčiusios šios aplinkybės: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).

Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti nustatytą netesybų dydį. Nurodė, kad darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti minėtą teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo remtis kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, nes nurodyta praktika buvo formuojama dėl ankstesnio Darbo kodekso (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 141 straipsnio 3 dalies, kuri iš esmės skiriasi nuo DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos taikymo, nes anksčiau galiojusioje teisės normoje konkretus laikotarpis, už kurį priteisiamos netesybos, nebuvo nustatytas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buvo priversta sustabdyti bet kokių savo įsipareigojimų atsakovei vykdymą, įskaitant ir darbo užmokestį, kadangi įmonėje sutriko finansinių srautų judėjimas, todėl laiku su atsakove neatsiskaitė. Nurodė, kad patikrinus kasininkės darbo laikotarpį laikotarpiu nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. birželio mėn., užfiksuota, jog 2023 m. liepos mėn. čekių buvo taisyta už 5 381,09 Eur sumą, 2023 m. rugpjūčio mėn. – už 2 058,03 Eur sumą, 2023 m. rugsėjo mėn. – už 3 213,98 Eur sumą, 2023 m. spalio mėn. – 2 225,61 Eur sumą, 2023 m. lapkričio mėn. - už 1 738,30 Eur sumą, 2023 m. gruodžio mėn. – 3 261,88 Eur sumą, 2024 m. sausio mėn. – 1 550,83 Eur, 2024 m. vasario mėn. - už 1 321,59 Eur sumą, 2024 m. kovo mėn. - už 1 447,59 Eur sumą, 2024 m. balandžio mėn. – už 2 264,27 Eur sumą, 2024 m. gegužės mėn. – už 4 769,77 Eur sumą, 2024 m. birželio mėn. – už 1 459,03 Eur sumą. Teigia, kad šie paskaičiavimai įrodo, kad buvo daromi klaidų taisymai bei kvitų naikinimai. Teismas sprendžia, kad kasos kvitų suvestinės neįrodo, kad atsakovė padarė įmonei žalą ir yra kalta dėl ieškovės vėlavimo su ja atsiskaityti.

Iš Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2025 m. sausio 30 d. priimta nutartis, kuria iškelta UAB ,,Edepol“ bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 8 d. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Tačiau kaip nurodyta anksčiau, teismų praktikoje yra konstatuota, kad darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas spręsti netesybų sumažinimo klausimą. Be to, darbo teisiniuose santykiuose teismas siekia apsaugoti ekonomiškai silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo teises ir teisėtus interesus.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, jog atsakovė buvo atleista 2024 m. birželio 28 d., taigi, jos darbo santykiai su ieškove yra pasibaigę. Ieškovė su atsakove neatsiskaitė iki šiol. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo dienai, uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra daugiau kaip šeši mėnesiai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 924 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad byloje nenustatyta, kad ieškovė su atsakove neatsiskaitė laiku dėl atsakovės kaltės. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos 5 544 Eur (924 Eur/mėn. × 6 mėn. = 5544 Eur) netesybos (neatskaičius mokesčių).

Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Todėl šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 4 d. priimtas sprendimas darbo byloje Nr. APS-113-18601/2024.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės ieškinį atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2024 m. lapkričio 4 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Teismui atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, atsakovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra pagrįstas, nėra pagrindo šias išlaidas mažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinio reikalavimą dėl Telšių darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 4 d. priimto sprendimo darbo byloje Nr. APS-113-18601/2024 panaikinimo palikti nenagrinėtu.

Atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinį dėl atsakovės V. V. reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir kitas išmokas bei netesybas ir darbo ginčą išspręsti iš esmės.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“, juridinio asmens kodas 305119043, 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) darbo užmokesčio už 2024 m. birželio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių); 5 544 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) netesybas už šešių uždelstų mėnesių laikotarpį (neatskaičius mokesčių) ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.