Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Bužavienei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimas į pareiškimą teismui nepateiktas, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, negautas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad 1997 m. balandžio 12 d. mirė H. K., įrašas Nr. 124 apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 1997 m. balandžio 15 d (mirties liudijimas AA Nr. 347062; b. l. 4), kuris buvo pareiškėjo tėvas (b. l. 8). Palikėjas mirė būdamas našliu, vienintelis sūnus ir pirmos eilės įpėdinis yra pareiškėjas.

Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 02-03-6866 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 46-7097 H. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtos žemės sklypo dalį - 0,66 ha, suteikiant natūra su kitais bendraturčiais 2,85 ha žemės sklypo dalį – 0,41 ha, (duomenys neskelbtini). (b. l. 24-26). Pareiškėjas nurodė, kad apie tėvo turėtą turtą nieko nežinojo, nes palikėjo mirties dieną pavedimo turto nebuvo, nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos praėjus daugiau kaip dvejiems metams po jo mirties. Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad iki mirties tėvas sunkiai sirgo, dėl ligos jis negalėjo kalbėti ir judėti, todėl apie savo teises į turėtą žemę palikėjas pareiškėjui negalėjo pasakyti. Po tėvo mirties pareiškėjas jokio pranešimo apie atkurtas nuosavybės teises į žemę iš žemėtvarkos skyriaus nebuvo gavęs, todėl apie paveldimą turtą jam nebuvo žinoma iki tol, kol negavo iš Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro 2016-07-05 raštą apie paveldimą turtą.

Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais, notarės V. P. 2016-07-05 raštu Nr. S-115 (b. l. 5) bei 2016-02-11 pareiškimu (b. l. 27) nustatyta, kad L. B. ir S. B., kurie yra minėto 2,85 ha žemės sklypo bendraturčiai, 2016 m. vasario 11 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu perimti H. K. žemės sklypo dalį valstybės valdymui, nes H. K. yra seniai miręs, jo turto ilgą laiką niekas nepaveldi, dėl ko jiems iškyla sunkumai dėl savo sklypo dalies naudojimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaudama valstybę, įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 5.62 str. 1 d. 3 p.) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio H. K. turėtą turtą. Notarė V. P., nustačiusi, kad palikėjas turėjo sūnų (pareiškėją), kuris turi nepilnamečių vaikų, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų, kaip galimų įpėdinių interesus, 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. S-115 informavo pareiškėją apie atsiradusį palikimą. Kaip nurodė pareiškėjas, jis apie atsiradusį palikimą sužinojo tik gavęs minėtą notaro raštą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgdama į tai, kad paveldimas turtas atsirado po palikėjo mirties ir dėl to, kad įpėdinis apie atsiradusį palikimą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo informuotas.

Palikimo atsiradimo momentu galiojusio LR CK (1964 m. redakcija) 588 straipsnis bei šiuo metu galiojančio LR CK 5.57 straipsnis reglamentuoja, kad įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju palikimo atsiradimo momentu palikėjui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į paveldimą turtą, t. y. paveldimo turto nebuvo, todėl pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą neturėjo teisinio pagrindo, nes kito materialaus paveldimo turto taip pat nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti po palikėjo H. K. mirties yra praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

Teismo nustatytos aplinkybės yra įrodytos pareiškėjo bei suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, į valstybę atstovaujančios institucijos sutikimą, teismui konstatavus, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., CK 5.57 str., jis yra atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Pareiškėjui V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. balandžio 17 d. atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą pagal įstatymą po tėvo H. K. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1997 m. balandžio 12 d., mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.