- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- 2-2699-647/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02703-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Z. P.
- Atsakovas
- A. D., O. D., O. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Stasys Lileikis, Svetlana Gužel
- Kategorijos
- 2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovams A. D., O. D., O. K. dėl pirkėjo teisių pagal pirkimo – pardavimo sutartį perkėlimo, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. I. Z. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo perkelti ieškovui Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises pagal 2016-03-22 sudarytą žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį, žemės sklypo kadastrinis adresas Nr. 4107/0400:176 (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus sklypo Nr. 4107-0400-0176, esantis, Bezdonių kaime, Bezdonių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, vietoj O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad Z. P. įgijo nuosavybės teisę į 1/6 dalį O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) parduoto žemės sklypo, priteisti iš ieškovo Z. P. atsakovei O. D. 1500 Eurų (1/6 dalies žemės sklypo kainos, nurodytos 2016-03-22 pirkimo – pardavimo sutartyje).
Ieškovės ieškinyje nurodė, kad jam, ieškovui Z. P., atsakovams A. D. ir O. K. Vilniaus rajono 1-ame notarų biure 2008-10-08 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas paveldėti J. G. turtą. Paminėtu paveldėjimo teisės liudijimu jie visi lygiomis dalimis be kita ko paveldėjo ir 0.1300 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas Nr. 4107/0400:176, unikalus sklypo Nr. 4107-0400-017, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje. 2016 m. birželio 10 d. gavo atsakovų A. D. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Iš ieškinio turinio ir pridėtos 2016-03-22 pirkimo –pardavimo sutarties kopijos, kitų dokumentų, sužinojo, jog atsakovė O. K. 2016-03-22 pirkimo – pardavimo sutartimi jai priklausančią Žemės sklypo dalį perleido atsakovams A. D. ir O. D.. Lietuvos A. T., aiškindamas bendraturčio pirmenybės teisės instituto tikslus, yra pabrėžęs, jog vienintelis ir tiesioginis 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos tikslas yra bendraturčių skaičiaus mažinimas, taip užtikrinant ekonomišką turto valdymą ir laisvą disponavimą juo (Lietuvos A. T. 2007-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007, 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009). Bendraturčio pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos A. T. 2005-03-09 civilinėje byloje 3K-3-165/2005, 2008-11-01 civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Taigi, pirmenybės teisės įsigyti tiek parduodamo daikto dalį bendrojoje nuosavybėje, tiek žemės sklypą jame esančių statinių savininkui(ams) paskirtis – bendraturčių skaičiaus mažinimas, taip turto valdymą, naudojimą ir disponavimą darant lengvesniu ir efektyvesniu, o iš kitos pusės – statinių, esančių parduodamame sklype, savininkų teisių naudotis turtu ir jį valdyti, užtikrinimas. Sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypų savininkų skaičius ne sumažėjo, o liko tokiu pat, kadangi žemės sklypo bendraturte tapo atsakovė O. D., kuri iki tol nebuvo nei žemės sklypo, nei statinių bendraturte, nes jos vyras atsakovas A. D. šį turtą buvo paveldėjęs. Be to, sudarant 2016-03-22 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovė O. K. neįvykdė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje ir LR Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje numatyto imperatyvo informuoti ją apie parduodamą dalį bendrame turte, t. y. žemę, kurioje yra jam priklausantys statiniai. Taigi, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, buvo pažeista sandorio sudarymo procedūra ir mano pirmumo teisė kartu su kitu žemės ir statinių bendraturčiu atsakovu A. D. įsigyti lygiomis dalimis parduodamą daiktą. Ir tik jam atsisakius atsakovės O. K. nurodytomis sąlygomis įsigyti jos parduodamą daiktą (jo dalį), ji būtų turėjusi teisę parduoti turtą savo nuožiūra. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia nustatyti jokių kitų teisės normų pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista kito bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005 ir kt.). CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
Atsiliepimas
2. A. O. Krikun atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jai, O. K., priklausė tik 1/3 ginčo žemės sklypo dalis, kuri buvo perleista atsakovams A. D. ir jo sutuoktinei O. D. . Ji ginčo žemės sklype, unikalus Nr. 4107-0004-0176, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių statinių neturėjo. Ginčo sklype yra tik statiniai, t. y. gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, nuosavybės teise priklausantys atsakovui ir ieškovui lygiomis dalimis. Atsakovas A. D. turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamo žemės sklypo, kuriame stovi jam priklausantys statiniai, dalį, kaip žemės sklypo bendraturtis ir statinių bendrasavininkas. Ji pardavė atsakovui A. D. 1/3 žemės sklypo dalį kaip bendraturčiui, todėl nėra pagrindo konstatuoti kito bendraturčio – ieškovo, pirmumo teisių įsigyti parduodamą turtą pažeidimo, nes tais atvejais, kai yra keli bendraturčiai, įstatyme nenurodyta, kuriam iš jų suteikiama pirmenybės teisė pirkti bendroje nuosavybėje esančią turto dalį, tai pardavėjo pasirinkimo teisė. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija dėl pirkėjo teisių perkėlimo, jei pažeidžiama jo pirmenybės teisė įsigyti daiktą pabrėžė, kad pirmenybės turėtojui priklauso ne perleistas turtas, bet teisė jį įsigyti pirmiau už kitus (2007m. sausio 3 d. nutartis byloje K.V. v. A.Z.B.., L.S. agroserviso įmonė, A.S., bylos Nr. 3K-3-134/2007). Šios bylos atveju, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalį bendraturčiai tarpusavyje yra lygūs ir neturi jokios pirmenybės teisės vienas prieš kitą, ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu neturėjo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypo dalį pirmiau už atsakovą A. D., todėl ieškovo teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Perleidžiant nuosavybės teisę į 1/3 žemės sklypo dalį, ji laikėsi visų įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl ieškovo teiginys, kad 2016-03-22 žemės sklypo, unikalus Nr. 4107-0004-0176, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms yra nepagrįstas ir neįrodytas.
3. Atsakovai A. D. ir O. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme neribojama pardavėjo (bendraturčio) teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį esančią bendrąja nuosavybe, dėl to nesvarbu, ar parduodamą bendrosios nuosavybės dalį buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems; svarbu tai, kad dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota ne pašaliniam asmeniui, o bendraturčiui. Jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P., A. P. v. S. K, M. P., bylos Nr. 3K-3-451/2009). CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčių pirmumo teisė prieš trečiuosius asmenis, bet nesuteikta jokių privilegijų vienam bendraturčiui prieš kitus. Taip šios nuostatos aiškinamos ir Lietuvos A. T. praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011 ir kt.). 2016-03-22 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi vienam iš bendraturčių - atsakovui A. D., o ne pašaliniam asmeniui, buvo perleistos idealiosios dalys bendrai valdomo žemės sklypo, kadastrinis adresas Nr. 4107/0400:176 (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. 4107-0004-0176, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Bezdonių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog ieškovo, kaip bendraturčio, teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas yra sudaręs santuoka su atsakove O. D., todėl visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, jog būtų nutraukta atsakovų santuoka, atsakovų ginčo sutarties pagrindu įgytas turtas buvo padalintas ir išskirta 1/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4107-0004-0176, iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės į 1/6 ginčo žemės sklypo vietoj O. D., yra nepagrįstas ir netenkintinas.
4. Tretysis asmuo notarė D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, kadangi turtas būtent ir buvo parduotas vienam iš turto bendraturčių – A. D., kuriam nuosavybės teisėmis pagal 2008-10-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1-8847, priklausė 1/3 dalis minėto turto. Parduodant turtą vienam iš turto bendraturčių, pardavėjas likusiems turto bendraturčiams apie tokį ketinimą neprivalo pranešti.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad faktinės aplinkybės yra aiškios. Sutarties sudarymas pažeidė ieškovo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. CK 4.79 str. 1 d. įtvirtina bendraturčio pirmumo teisę įsigyti nuosavybės teise. Mažesnis bendraturčių skaičius sudaro galimybes naudoti turtą racionaliau, išvengti nesutarimų. Šiuo atveju bendraturčių skaičius ne sumažėjo, o liko toks pat, kadangi atsakovas žemės sklypą nusipirko kartu su sutuoktine. Atsakovas žemės sklypą galėjo įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Preziumuojama, kad atsakovei O. D. priklauso 1/6 dalis žemės sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįsta. Nurodė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas išlaikant įstatymo nustatytas procedūras. A. O. D. ir A. D. sandorio sudarymo metu ir dabar yra sutuoktiniai, žemės sklypo dalies kitaip nei bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyti negalėjo. Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis atsako solidariai. Ieškovui nėra suteikta teisė nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Įstatymas nereikalauja visiems bendraturčiams pasiūlyti pirkti žemės sklypo dalį.
Tretysis asmuo notarė D. S. į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
6. Nustatyta, kad ieškovas Z. P. ir atsakovai A. D. bei O. K. 2008 m. spalio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (b. l. 11-12) lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. 4107-0400-0176, esantį (duomenys neskelbtini) k., Bezdonių sen., Vilniaus r. sav. 2016 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (b. l. 13-19) atsakovė O. K. pardavė savo žemės sklypo dalį atsakovams A. D. ir O. D. (sutarties 2.1. p.).
7. Ieškovas ieškiniu prašo perkelti jam pirkėjo teises pagal 2016 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį pripažįstant, kad jis įgijo nuosavybės teisę į 1/6 dalį O. K. parduoto žemės sklypo, ir priteisti iš jo atsakovei O. D. 1500,00 Eur (1/6 dalies žemės sklypo kainos, nurodytos pirkimo – pardavimo sutartyje).
8. CK 4.79 str. 1 d. numato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
9. CK 3.87 str. 1 d. numatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Taigi būtina įstatyme įtvirtinta sąlyga CK 4.79 straipsnio nuostatoms dėl bendraturčio pirmenybės teisės taikyti – daiktas turi priklausyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taikant CK 4.79 straipsnį tais atvejais, kai yra ne du, bet daugiau bendraturčių, kyla klausimas, ar visų bendraturčių pirmumo teisės įsigyti parduodamą dalį yra lygiavertės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme neribojama pardavėjo (bendraturčio) teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį esančią bendrąja nuosavybe, dėl to nesvarbu, ar parduodamą bendrosios nuosavybės dalį buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems; svarbu tai, kad dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota ne pašaliniam asmeniui, o bendraturčiui (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009, 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011). Iš esmės tapatus teisės normų aiškinimas nurodomas ir Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1. (Teismų praktika. 2010, 32).
11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, laikytina, jog nagrinėjamu atveju bendraturčiai neturi pirmumo teisės vienas prieš kitą įgyti žemės sklypo dalies pirmiau, todėl ieškovas neturėjo teisės įsigyti žemės sklypo dalies pirmiau už A. D.. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad žemės sklypo pardavimas A. D. pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
12. Vertindamas tai, jog pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta O. K. ir sutuoktinių A. D. bei O. D. teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovai A. D. ir O. D. yra sudarę santuoką, o tai reiškia jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (byloje nėra duomenų apie sudarytas vedybų ar povedybines sutartis). Tai, jog sutartis sudaryta su atsakovais A. D. bei O. D. teismo vertinimu nepažeidžia CK 4.79 str. 1 d. nuostatų. Be to, ginčo žemės sklypo dalis neabejotinai bus valdoma ekonomiškiau, kadangi sutuoktiniai veda bendrą ūkį. Svarbi ir ta aplinkybė, jog turto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybės nagrinėjamu atveju taip pat nėra nustatytos.
13. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pagrindo tenkinti ieškiniui nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra atmestinas.
14. Pagal CPK 93 str. 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nepriteisimos.
15. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 16,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)), 16,42 Eur (šešiolika eurų 42 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.