Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „DJ PV“ ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „DJ PV“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB “Tavix“. Minėta nutartimi teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog UAB „DJ PV“ 2015 m. gegužės 28 d. įmonės vadovu buvo įregistruotas atsakovas D. J.. Nustatyta, jog finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos nuo 2013 metų. Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro balanso matyti, jog 2012 m. įmonė turėjo turto už 10000,00 Eur. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovui buvo skirta bauda už dokumentų neperdavimą. Duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, byloje nėra. (CPK 178 straipsnis).

Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas D. J., ėjęs įmonės vadovo pareigas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria teismas įpareigojo atsakovą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tokiu būdu atlikdamas neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vėliau nevykdžius teismo nutartyje nurodytų įpareigojimų, t.y. tinkamai nepateikus duomenų apie įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bei tinkamai nepateikus įmonės dokumentų, neperdavus įmonės turto, bankroto administratorius negali nustatyti BUAB „DJ PV“ turto ir įsipareigojimų struktūros, turto kiekio ir vertės, kurį būtų galima naudoti kreditorinių reikalavimų tenkinimui, atsiskaitymui su bankroto administratoriumi, nustatyti nemokumo atsiradimo priežasčių. Atsakovas nėra perdavęs 2012 m. Įmonės balanse įrašyto turto, nėra pateikęs administratoriui rašytinių paaiškinimų apie turto buvimo vietą ir dėl kokių priežasčių jis nebuvo naudojamas įmonės skoloms dengti. Atsakovas nėra pateikęs faktinių duomenų ar rašytinių dokumentų, patvirtinančių, jog 2012 m. Įmonės balanse nurodytas turtas (10 000,00 Eur) buvo panaudotas Įmonės materialiniams ar kitokiems interesams tenkinti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų išaugo įmonės įsipareigojimai, todėl ieškovei atsakovo padaryta žala laikytinas neperduoto įmonės turto dydis, kuris sudaro 10000,00 Eur sumą. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 10 000,00 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 225,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,72 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,72 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB "DJ PV", į. k. 302831701, naudai.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.