Tauragės apylinkės teismo nutartis, e2-6971-1178/2025

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-07
Bylos Nr.: e2-6971-1178/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-02205-2025-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Jasmontienė
Suinteresuotas asmuo: K. V., Ž. K.
Pareiškėjas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai: Vygantas Skladaitis, Petras Remeika

Civilinė byla Nr. e2-6971-1178/2025Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02205-2025-3Procesinio sprendimo kategorija Nr. 3.4.6.20 (S)

TAURAGĖS apylinkės teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 7 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant pareiškėjo įgaliotam asmeniui E. T. (nuotoliniu būdu),

suinteresuotam asmeniui K. V. ir jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui (nuotoliniu būdu),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys K. V., Ž. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti vaiką D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), iš motinos K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir tėvo Ž. K., (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), kadangi vaiko motinos šeimoje galimai smurtaujama prieš vaiką, netinkamai rūpinamasi vaiko sveikata ir higiena, o vaiko tėvas toleruoja smurtinį auklėjimą ir neteikia reikšmės vaiko apsaugai nuo psichologinio ar fizinio smurto, neturi pakankamo emocinio ryšio su vaiku.

2. Prašyme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir pareiškėjas, ir Skyrius, ir VTAS) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gautas anoniminis pranešimas, kad kaimynai galimai smurtauja prieš vaikus, nuolat girdimas vaikų verksmas, vaikai galimai nevalgę. Butas nuomojamas, asmens duomenų nežino. Skyriuje registruotas vaiko teisių pažeidimas ir pradėtas pranešimo nagrinėjimas. Prašyme pažymima, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – ir SPIS) duomenimis, Skyriui tiek mažamečio D. K. motinos, tiek jo tėvo šeima yra žinoma, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ši šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (duomenys neskelbtini), dėl girtavimo. Mažamečio D. K. motinos K. V. šeimoje buvo ne vienas vaiko teisių pažeidimas, jos šeimai atvejo vadybos procesas vykdytas skirtingose savivaldybėse skirtingais laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol (duomenys neskelbtini) vykdomas vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Vaiko tėvo Ž. K. šeimai atvejo vadybos procesas vykdytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taip pat nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol (duomenys neskelbtini) bei teikiamos socialinės paslaugos. Prašyme nurodoma, kad visos galimos pagalbos priemonės šeimai buvo išnaudotos, ilgą laiką vykdoma atvejo vadyba ir teiktos paslaugos teigiamų ilgalaikių pokyčių vaiko situacijai nedavė. Vaiko tėvai neužtikrina tinkamos vaiko sveikatos priežiūros, higienos, saugios ir stabilios aplinkos, stabilaus ugdymosi proceso. Laikinosios priežiūros vaikui vykdyti nėra galimybės, kadangi vaiko tėvai nurodė asmenis, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų laikiną priežiūrą vykdantiems asmenims. Prašyme nurodoma, kad bendraudamas su Skyriaus specialistais, vaikas nurodė, kad motina K. V. muša jį diržu, prieš jį galimai smurtauja ir motinos sugyventinis, dėl ko pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Taip pat paaiškinta, kad vaiko tėvas toleruoja smurtinį auklėjimą ir neteikia reikšmės vaiko apsaugai nuo psichologinio ar fizinio smurto. Skyriaus teigimu, dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar tėvas galėtų sudaryti vaikui visapusiškai saugią ir jo emocinius poreikius atliepiančią aplinką. Tėvo emocinio ryšio su vaiku stoka, menkas įsitraukimas į vaiko gyvenimą ir tolerancija smurtui leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu jis nėra pajėgus tinkamai rūpintis vaiku. Taip pat pareiškime pažymima, kad motina neatsakingai vertina vaiko sveikatos būklę, nesilaiko gydytojų rekomendacijų ir neužtikrina tinkamos priežiūros bei palaikymo vaikui sergant. Tėvas, sužinojęs apie vaiko ligą ir higienos trūkumą, reagavo abejingai – specialistei pareiškė, kad „užsikrėsti galima bet kur“ ir nematė pagrindo sunerimti. Toks požiūris rodo, Skyriaus vertinimu, kad tėvas taip pat neskiria reikiamos svarbos vaiko sveikatai ir neužtikrina jam tinkamos priežiūros. Skyriaus teigimu, abu vaiko tėvai vangiai įsitraukia į pagalbos šeimai procesą. Prašyme pažymima, kad paėmus mažametį D. K. iš jo biologinių tėvų, vaiko teisės ir geriausi interesai nebūtų pažeisti, o priešingai – tik tokiu būdu nepilnamečio vaiko geriausi interesai gali būti užtikrinti. Vaikas nuo (duomenys neskelbtini) apgyvendintas saugioje aplinkoje pas (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol, pasirūpinta vaiko higiena, sveikata ((duomenys neskelbtini) gydymu) ir visais kitais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, priimtas sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį – paimti mažametį iš vaiko įstatyminių atstovų ir apgyvendinti jį saugioje aplinkoje bei kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoto asmens K. V. atstovas advokatas Vygantas Skladaitis teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš motinos turėtų būti netenkinamas. Nurodė, jog K. V. nesutinka su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, kurių motyvus išdėstys teismo posėdžio metu.

4. Suinteresuoto asmens Ž. K. atstovas advokatas Petras Remeika (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog susiekus telefonu su Ž. K., paaiškėjo, jog jis labai nenoriai sutinka su Skyriaus prašymu išduoti teismo leidimą paimti iš jo nepilnametį sūnų D. K.. Ž. K. paaiškino, kad myli savo sūnų ir stengiasi su juo neprarasti ryšio. Kadangi gyvena toli nuo vaiko gyvenamosios vietos, neturi galimybių pas jį atvykti ir bendrauti gyvai. Prašyme taip pat nurodoma, kad vaiko tėvas kaltina sūnaus motiną K. V. netinkamu elgesiu sūnaus atžvilgiu, dažnu melavimu Ž. K.. Būtent dėl to jis, kaip vaiko tėvas nežino, kada vaiko motina sako teisybę, kada meluoja. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jos kalbos ir pažadai, kuriuos ji sako vaiko tėvui – lieka tik kalbomis, ką moteris žada, dažniausiai neišpildo ir panašiai. Ž. K. Vaiko teisių apsaugos darbuotojų prašė suteikti galimybę jam pačiam auginti savo sūnų D., tačiau negavęs tokio leidimo suprato, kad turės imtis atitinkamų priemonių, įrodyti, kad geba savo sūnumi pasirūpinti pats, o ne naudotis laikinųjų globėjų pagalba. Ž. K. yra nupirkęs sūnui telefono aparatą, todėl su vaiku ryšį palaiko telefonu.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas asmuo E. T. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad reagavus į gautą pranešimą ir pasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms, buvo priimtas sprendimas nepilnametį D. apgyvendinti pas budinčią globėją, o K. – pas jo biologinį tėvą. D. negalėjo būti perduotas jo tėvui Ž. K., kadangi jis toleruoja smurtinį auklėjimą – vaikui su juo būtų nesaugu. Nurodė, kad tiek galimas smurtas prieš vaikus, tiek netinkama vaiko priežiūra, nepakankamas rūpinimasis vaiku jam sergant (duomenys neskelbtini) buvo esminės priežastys, lėmusios būtinybę vaiką perduoti į saugią aplinką. Paaiškino, kad ir vaiko motinos, ir tėvo šeimos institucijoms yra žinomos jau seniai – visur, kur suinteresuoti asmenys gyveno, buvo vykdoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos. Taip pat atkreipė dėmesį, jog jau ir anksčiau buvo vaikas paimtas iš šeimos, tačiau vėliau į ją grąžintas. K. V. buvo nuolat teikiamos rekomendacijos dėl tėvystės įgūdžių stiprinimo, higienos palaikymo ir pan., tačiau ji vangiai vykdė rekomendacijas. Kuomet pastarąjį kartą vaiko teisių apsaugos darbuotojai atvyko pas K. V., pastebėjo tiek vaiko nepriežiūrą, tiek švaros stoką namuose. Pažymėjo, jog mama nesugeba užtikrinti, kad D. gertų jam psichiatro išrašytus vaistus – jų vartojimą nutraukė savavališkai, nepasitarusi su medikais. Šiuo metu D. yra pas budinčią globėją ir ten vaiku tinkamai rūpinamasi. Įgalioto asmens teigimu, D. K. šiuo metu negali būti grąžintas motinai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir vaiko nepriežiūros, o tėvui – dėl to, kad jis toleruoja smurtinį auklėjimą ir nėra susiformavusio artimo ryšio su vaiku. Įgalioto asmens teigimu, byloje surinkta medžiaga leidžia teigti, jog šiuo metu vaikui nebūtų saugu nei pas motiną, nei pas tėvą.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. V. prašė netenkinti pareiškimo. Nurodė, jog vaiku globėja rūpinasi netinkamai – susitikimo metu pastebėjo, jog vaiko kelnės buvo murzinos, taip pat nešvarios ir vaiko panagės. Tvirtino, jog prieš vaikus ji nesmurtavo ir tai patvirtino medikų apžiūra, vykusi tą vakarą, kai buvo atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai, – jokių smurto požymių nebuvo nustatyta. Teigė, jog D. turi raidos sutrikimų, todėl galėjo sakyti netiesą apie prieš jį ir brolį naudojamą smurtą. Nurodė, jog vaikui yra išrašyti vaistai dėl jo turimų sutrikimų, tačiau vaistų ji sūnui nebeduoda, nes nuo jų vaikas būna lyg apsvaigęs. Su medikais dėl vaistų vartojimo nutraukimo ji nesitarė. Taip pat teigė, jog (duomenys neskelbtini) ji gydė tinkamai – vartojo gydytojo paskirtus vaistus, kasdien skalbė patalynę. Buvo jau išsigydę, tačiau liga atsinaujino. Kai atvyko vaiko teisių apsaugos specialistai, vaikas buvo nešvarus, nes ką tik buvo grįžęs iš lauko. Mano, jog pranešimą vaiko teisių apsaugos darbuotojams pranešė kaimynė, su kuria nelabai sutaria. Tvirtino, jog kaimynė pranešė melagingai, kadangi jokio smurto prieš vaikus ir vaikų nepriežiūros nebuvo. Taip pat nurodė, kad ji nedalyvavo, kai buvo apklausiamas D.. Vaiko tėvas neteikia išlaikymo, nesirūpina jo auklėjimu ir kt. Ž. su sūnumi kartais bendrauja per Messenger programėlę ir tik tuomet, kai būna išgėręs.

7. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens K. V. atstovas advokatas Vygantas Skladaitis prašė leidimo paimti vaiką iš motinos netenkinti. Mano, jog pradėtas ikiteisminis nėra priežastis paimti vaiką iš jo motinos, kadangi šiuo atveju taikytina nekaltumo prezumpcija. Pažymėjo, jog D. turi raidos sutrikimų, todėl jo paaiškinimai vertintini kritiškai, juolab, kad jis į tą patį klausimą atsakė skirtingai – iš pradžių neigė, jog jis buvo mušamas, vėliau nurodė priešingai. Vaiko apklausos metu mama nedalyvavo, taip pažeidžiant vaiko teises. Galbūt vaiko atsakymams įtakos turėjo netinkamai užduodami klausimai arba vaiko raidos ypatybės. Mano, jog K. V. galima socialinių įgūdžių stoka nėra pakankama priežastis atskirti vaiką nuo motinos. Šis atskyrimas daro žalą vaiko interesams.

8. Suinteresuotas asmuo Ž. K. ir jo atstovas advokatas Petras Remeika teismo posėdyje nedalyvavo – pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

9. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).

10. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 (tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių) ar 3 punkte (tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) nustatyti pagrindai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

11. Pažymėtina, jog VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka. Vaiko laikinoji priežiūra reglamentuojama VTAPĮ 36⁴ straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių: 1) perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

12. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 6 dalis). VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

13. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu, paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

Dėl leidimo paimti mažametį vaiką iš jo motinos

14. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog D. K. gimė (duomenys neskelbtini). Mažamečio D. K. motina yra K. V., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini).

15. Iš byloje pateikto pareiškėjo prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo bei priedų nustatyta, jog Skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas anoniminis pranešimas, kad kaimynai galimai smurtauja prieš vaikus, nuolat girdimas vaikų verksmas, vaikai galimai nevalgę. Nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo D. K.. Skyrius priėmė sprendimą nustatyti vaiko apsaugos poreikį – paimti mažametį iš vaikų įstatyminių atstovų ir apgyvendinti jį saugioje aplinkoje bei kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo. Skyriuje registruotas vaiko teisių pažeidimas ir, vadovaujantis VTAPĮ 36 straipsniu, pradėtas pranešimo nagrinėjimas. Iš (duomenys neskelbtini) Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. K. laikinai apgyvendintas saugioje aplinkoje – (duomenys neskelbtini).

16. (duomenys neskelbtini), vaiko situacijos vertinimo metu bendrauta su vaiku D. K. jo gyvenamojoje vietoje. D. pasakojo, kad su mama sutaria gerai ji jo neskriaudžia. Vaiko paklausus ar jis klauso mamos, atsakė, kad taip. Paklausus, kaip mama elgiasi, kai jis neklauso, vaikas atsakė, kad kartais nestipriai muša su diržu, šaukia. Berniukas pasakojo, kad šiandien mama šaukė ant brolio, nes jis rankas plovėsi su „Fairy“, mušė jį su diržu. Vaikas sakė, kad kartais mama muša su diržu, bet paklausus kada paskutinį kartą mama jį mušė, vaikas atsakė, kad šiandien. D. pasakojo, kad šiandien mama buvo nuėjusi į tualetą parūkyti ir jis norėjo pasiimti saldainį (vaikas paaiškino, parodė kur mama laiko saldainius su alkoholiu), tada mama pamatė ir supyko ant jo. Jis sakė, kad su diržu sudavė vieną kartą per kojas. Pasak vaiko, mama su diržu sudavė ir broliui K., bet nežino kur sudavė. D. sakė, kad jis ir brolis verkė. Paklausus ar jam skaudėjo, jis atsakė, kad nelabai. Paklausus kodėl jis verkė, jeigu nelabai skaudėjo, vaikas atsakė, todėl, kad mama jį mušė. Pasak vaiko, mama juos muša nelabai dažnai, tik tada kai jis neklauso. Vaikas parodė, kokį tepalą mama jam tepa, nes (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad pas gydytoją buvo du kartus. Vaikas pasakojo, kad su jais kartu gyvena patėvis M., su kuriuo gerai sutaria. Anot jo, jis kartais „kažko“ nuperka. Pasak vaiko, kai M. supyksta, jis jį taip pat muša su diržu. Berniukas parodė raudoną diržą su kuriuo jį muša mama, o patėvis, anot jo, muša su juodu diržu. Berniukas pasakojo, kad jo tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Anot jo, jis kartais su tėčiu kalbasi telefonu, bet pas jį tėtis neatvažiuoja, nes nežino, kur jis gyvena. Vaikas nurodė, kad jis nori gyventi su mama, nors kartais jis bijo mamos ir M., kai jį muša.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šeimos gyvenamojoje vietoje bendrauta su vaiko motina K. V.. Pasak moters, šiandien namuose įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir vaikų. Moteris teigė, jog sūnūs susimušė dėl žaislo. Ji juos skyrė. Anot moters, ji garsiai užšaukė, tačiau nei vienam iš sūnų netrenkė. Įstatyminė atstovė teigė, jog nei vieno iš vaikų ji neskriaudė ir nemušė diržu. Paklausus motinos, kodėl vaikas galėjo nurodyti konkrečią diržo, su kuriuo galimai buvo skriaudžiamas, laikymo vietą, mama atsakė „nežinau“ (prieš tai, sakė, kad vaikai mato, kur yra diržai, nes ji ir jos sugyventinis diržus veriasi į rūbus). Kaip teigė moteris, iškilus konfliktinėms situacijoms ir bandant jas nuraminti, sūnums kaip auklėjimo priemonė taikoma televizoriaus ribojimas, telefono ribojimas, sėdėjimas ant lovos. Pasak moters, namuose visada yra maisto. Motina nurodė, kad su sūnumi D. sutaria gerai, auklėjimo problemų kartais patiria, kaip įvardijo moteris „visko būna“. Kaip minėjo motina, vaikas dažnai būna emocingas ir irzlus. Vaikas labai judrus. Nevartoja jokių vaistų, nors vaikas lankėsi pas specialistus. Pasak moters, D. turi nustatytas taisykles: pasikloti lovą, išnešti šiukšles, kartais sūnus padeda tvarkytis namuose. D. tėtis gyvenas (duomenys neskelbtini). Pasak moters, su vaiku bendrauja tada, kai būna blaivus, tačiau tai būna retai. Kaip nurodė moteris, sūnų matė, kai jam buvo 4-5 metai. Šiuo metu ji tvarkosi dokumentus dėl alimentų. Motina turi sugyventinį M. V. Jis gyvena kartu. Sugyventinis, pasak motinos, su vaikais sutaria gerai. Kaip teigė motina, jis nėra skriaudęs vaikų, jis jų nedrausmina. Motina pateikė informaciją, kad D. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Pasak motinos, vaikas mokysis (duomenys neskelbtini) klasėje, jeigu sūnus per vasarą parodys, jog sūnaus skaitymo ir rašymo įgūdžiai patobulėjo. Anot motinos, jam mokykloje sekasi gerai, turi draugų. Jos žiniomis, vaiko mokykloje niekas neskriaudžia. Motina nurodė, kad D., kaip ir kitas jos mažametis sūnus, serga (duomenys neskelbtini). Pasak motinos, lankėsi pas gydytoją, kur buvo išrašyti vaistai (tepaliukas) ir vaistai nuo (duomenys neskelbtini). Kaip teigė motina, rytoj su abiem vaikais norėjo vėl vykti pas gydytoją. Su D. dėl jo elgesio lankėsi pas specialistus, tačiau negalėjo įvardinti kur ir kada. Nurodė, jog lankėsi tada, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini). Motinos teigimu, alkoholio namuose niekas nevartoja, arba labai retais atvejais ir ne prie vaikų. Motinos paklausus, kodėl pranešime nurodyta, jog dažnai girdimas vaikų verksmas, motina atsakė, kad ,,būna, kad vaikai verkia“, tačiau ne dažnai. Šeima teigė, jog artimiausiomis dienomis planuoja persikraustyti į kitą butą. Motina teigė, jog namuose lankosi socialiniai darbuotojai. Tai ne pirmas kartas, kai vaikai pasakoja kitiems žmonėms, kad namuose juos skriaudžia. Motina pripažino, jog yra pagąsdinusi vaikus su diržu, tačiau nėra nei karto jų mušusi. Motina bendravo gana noriai ir mandagiai, tačiau bendraujant automobilyje, jos balsas virpėjo, kartais graudinosi. Bandė surasti asmenį, kuris gali pasirūpinti vaiku, tačiau nepavyko. Motina buvo blaivi, kartu vyko į gydymo įstaigą, kur Skyriaus specialistai vežė vaiką gydytojo apžiūrai.

18. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Skyriuje (duomenys neskelbtini) gauta informacija iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo D. K. ir jo mažamečiui broliui K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

19. Prašyme nurodoma, kad apsilankymo šeimos gyvenamojoje vietoje metu pastebėta, kad vaikas (duomenys neskelbtini). Vaiko motina nurodė, kad vaikas serga (duomenys neskelbtini). Vaikas apsirengęs nešvariais rūbais, buvo nepraustas. Namuose trūko oro, buvo labai karšta. Skyriaus specialistui su policijos pareigūnais užėjus pakartotinai į vaiko gyvenamąją vietą ir paprašius vaiko parodyti, kur yra diržas su kuriuo mama jį mušė, jis su broliu parodė spintoje esantį raudoną diržą. Paprašius parodyti juodą diržą vaikas su broliu nurodė, kad jį turi dėdė M.. Apsilankymo šeimos gyvenamojoje vietoje metu taip pat nustatyta, kad šeima gyvena nuomojamame vieno kambario bute. Namuose yra vonios kambarys. Kambaryje buvo sofa-lova, sekcija, virtuvinės spintelės, viryklė. Kambaryje buvo viena kėdė ir žurnalinis staliukas. Namuose labai mažai vietos, vienoje erdvėje ir miegama, ir gaminama valgyti. Namuose trūko oro, nors langas buvo praviras. Namų aplinka pakankamai tvarkinga. Pastebėta, kad mama ketino kepti kiaušinius su dešrelėmis. Šaldytuve buvo maisto. Vaikas Skyriaus specialistų buvo nuvežtas į gydymo įstaigą apžiūrai, gydytojas išsakė motinai pastebėjimus dėl vaiko higienos trūkumo.

20. Vaiko situacijos vertinimo metu (duomenys neskelbtini) Skyriuje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kad atvejo vadybos procesas K. V. šeimai inicijuotas gavus (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro prašymą įvertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai pagalbos poreikį ir priimti sprendimą dėl atvejo vadybos taikymo minėtai šeimai. Pagalbos plane (Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytos konkrečios pagalbos priemonės, orientuotos į šeimoje kylančių problemų sprendimą motinai. (duomenys neskelbtini) minėtame rašte nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) K. V. ir jos mažamečiams vaikams teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos (duomenys neskelbtini). Šeimoje 1 k. / sav. ir dažniau, lankosi socialinė darbuotoja darbui su šeimomis. K. V. yra ugdomi tėvystės įgūdžiai, aiškinama saugaus emocinio ryšio su vaikais kūrimo ir palaikymo svarba, motina skatinama / mokoma tinkamai vykdyti savo pareigas auklėjant ir rūpinantis vaikais. K. V. pateikė dokumentus pirminei mediacijai dėl išlaikymo vaikui D. K. priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Motina yra registruota Lietuvos užimtumo tarnyboje. Darbo su šeima laikotarpiu stebima, kad K. V. žinios, įgūdžiai, galimai ir motyvacija, užtikrinti geriausius vaikų interesus bei atliepti jų poreikius, yra riboti, motinai reikalingas specialistų motyvavimas dėl pagalbos plane numatytų įsipareigojimų vykdymo bei nuoseklaus įsitraukimo į pagalbos šeimai procesą. Dirbant su šeima pastebima, kad K. V. neteikia tikslios informacijos apie šeimos situaciją, ne visada užtikrina vaikams sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Socialinei darbuotojai darbui su šeimomis, lankantis šeimoje buvo pastebėti įtartini (duomenys neskelbtini) ant motinos ir vaikų rankų, rekomenduota nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Socialinei darbuotojai darbui su šeimomis motina parodė įsigytus gydytojo paskirtus medikamentus, tikino jog vaikams užtikrina jų vartojimą. Teikiant socialinės priežiūros šeimai paslaugas nebuvo pastebėta vaikų nepriežiūros ar smurtavimo požymių. Specialistams mažamečiai vaikai neišsakė, jog yra skriaudžiami.

21. (duomenys neskelbtini) Skyriuje taip pat gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro, kurioje nurodoma, kad K. V. šeimai gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone, šiai šeimai buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Motina su sūnumi D. K. nuo (duomenys neskelbtini) lankėsi reguliariai pas vaikų psichiatrę J. G. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sveikatos centre. Berniukui buvo paskirti vartoti medikamentai, tačiau motinai visuomet reikėdavo priminti, ją nuolat raginti, kad užtikrintų vaikui reguliarų vaistų vartojimą, šių vaistų pratęsimą pas medikus. Tikslios vaiko diagnozės motina specialistams nenurodė, teigė, kad mažametis sūnus turi elgesio ir emocijų sutrikimą.

22. (duomenys neskelbtini) Skyriuje taip pat gauta informacija iš vaiko ugdymo įstaigos. Šiame rašte nurodyta, kad D. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur mokėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Mokinys iš ten išregistruotas dėl gyvenamosios vietos keitimo. Mokiniui sunkiai sekėsi prisitaikyti prie naujos aplinkos. Pamokų metu buvo nedrausmingas, dažnai neatlikdavo užduočių, trukdydavo pamokas. Žinios ir pasiekimai buvo minimalūs. Mokymosi priemonėmis mokinys buvo aprūpintas. Mokytoja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos Vaiko gerovės komisiją dėl švietimo pagalbos teikimo. Kadangi mokinio pažymos dėl specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos skyrimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs (duomenys neskelbtini), vaiko gerovės komisija skyrė mokiniui specialiojo pedagogo, logopedo konsultacijas. Buvo stebimas mokinio specialiojo ugdymo poreikis ir ruošiami dokumentai mokinio pakartotiniam ugdymosi poreikių vertinimui į Švietimo pedagoginę tarnybą, nes mokinio gebėjimai neatitiko (duomenys neskelbtini) klasės bendrojo ugdymo programos reikalavimų. Mokinys mokymosi pažangos nepadarė, mokslo metų pabaigoje turėjo nepatenkinamų įvertinimų, todėl paliktas kartoti (duomenys neskelbtini) klasės kurso. Mokinio mama su mokyklos sprendimu supažindinta. Nuo (duomenys neskelbtini) iki mokslo metų pabaigos D. praleido 40 pamokų, iš jų 10 nepateisintų. D. mama domėjosi sūnaus ugdymu, bendravo su mokytoja telefonu. Prie dienyno paskyros jungėsi. Tėvas su mokytoja nebendravo ir mokykloje nesilankė.

23. (duomenys neskelbtini) gauta informacija iš vaiko gydymo įstaigos, kurioje nurodyta, kad dėl mažamečio D. K. (duomenys neskelbtini) į gydytoją buvo kreiptasi (duomenys neskelbtini). Nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, paskirtas gydymas. (duomenys neskelbtini) vaikas pas medikus atvyko su globėja, (duomenys neskelbtini).

24. Teismo posėdžio metu K. V. neigė smurtavusi prieš vaikus, akcentavo, jog ir medikai nenustatė sužalojimų ant D. kūno, taip pat nurodė, jog vaikas dėl raidos ypatybių galėjo sakyti netiesą dėl smurto. Teismas pažymi, kad nagrinėjant klausimą dėl leidimo paimti vaiką iš motinos nenagrinėjamas klausimas ar K. V. tikrai smurtavo prieš vaikus – šios aplinkybės bus nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju vertinama ar vaiko paėmimo metu buvo kilusi grėsmė vaiko saugumui. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai suponuoja išvadą, jog tokia grėsmė buvo reali – apie galimą smurtą prieš vaikus buvo gautas anoniminis pranešimas, taip pat galimo smurto aplinkybes nurodė ir pats vaikas. Šiuo atveju teismas išsamiai netiria ir nevertina aplinkybių, susijusių su vaiko raidos sutrikimais ir fantazavimo galimybes, kadangi tam reikalingos specialios žinios.

25. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į K. V. paaiškinimus, jog ji pati savavališkai nusprendė nutraukti vaistų, kurie paskirti jos sūnui D., vartojimą. Ji teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl vaistų nutraukimo su medikais nesitarė. Taip pat nesikreipė į medikus ir dėl galbūt netinkamų vaistų pakeitimo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog K. V., nepaisydama medikų rekomendacijų ir nurodymų dėl vaistų vartojimo, galbūt daro žalą vaiko sveikatai – vaistų, skirtų raidos sutrikimams gydyti, savavališkas nutraukimas gali turėti neigiamą poveikį vaiko psichinei sveikatai. K. V. požiūris, jog ji gali nepaisyti medikų rekomendacijų, leidžia teigti, jog socialinių įgūdžių stoka ir nenoras vykdyti medikų ir/ar specialistų rekomendacijas gali keti realią žalą vaiko sveikatai.

26. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, jog vaiko motina ir jos sugyventinis galimai smurtavo prieš vaiką, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo D. K. ir jo mažamečiui broliui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, bei netinkamai rūpinamasi vaiko sveikata ir higiena, motina vangiai įsitraukia į pagalbos šeimai procesą, teismas sutinka su Skyriaus išvada, jog vaiko laikinas paėmimas iš jo motinos susidariusioje situacijoje visiškai atitinka mažamečio sūnaus geriausius interesus.

Dėl leidimo paimti mažametį vaiką iš jo tėvo

27. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad mažamečio sūnaus tėvas Ž. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Skyrius priėmė sprendimą, kad mažametis sūnus turi būti paimtas ir iš tėvo Ž. K.. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas toleruoja smurtinį auklėjimą ir neteikia reikšmės vaiko apsaugai nuo psichologinio ar fizinio smurto, neturi pakankamo emocinio ryšio su vaiku, nesidomi jo sveikata ir ugdymu.

28. Skyriaus atstovams (duomenys neskelbtini) susisiekus telefonu su Ž. K., pastarasis paaiškino, kad su vaiku ir jo motina bendrauja per „Facebook“ soc. tinklapį. Jis nurodė, kad vaikui išlaikymo neteikia, pinigus deda į sąskaitą ir taupo vaikui. Anot jo, vaikas niekada nėra jam skundęsis, kad mama jį muša. Pasak jo, jis pats yra sakęs vaikų motinai, kad jeigu neklausys, tegul paima diržą. Vyriškis paklausė, kas čia tokią nesąmonę pasakė Skyriaus specialistams. Jam buvo paaiškinta, kad pats vaikas nurodė, kad mama jį mušė diržu. Vyras tada atsakė: „<..> pats kaltas, vadinasi mažai gavo, tegul dabar ir atsako <..>“. Vyras buvo informuotas, kad sūnus D. serga (duomenys neskelbtini), trūksta higienos. Tada vyriškis pasipiktinęs atsakė, kad (duomenys neskelbtini) galima užsikrėsti bet kur. Jis pateikė kaip pavyzdį: „<...> tai jeigu mano kiti vaikai serga (duomenys neskelbtini), tai ir iš jo atimtų vaikus <...>“. Pokalbio metu vyras nurodė, kad su vaikų motina buvo sutaręs rugpjūčio mėn. pasiimti vaiką pas save į (duomenys neskelbtini) atostogoms. Vaiko tėvas su Skyriaus specialistais bendravo nenoriai. Jis buvo informuotas, kad jo mažametis sūnus yra saugioje aplinkoje, pas budintį globotoją.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Skyriaus specialistai (duomenys neskelbtini) pakartotinai bendravo su vaiku Skyriaus patalpose. D. K. paaiškino, kad su tėčiu paskutinį kartą kalbėjo telefonu prieš kelias dienas. Tėtis jo klausė, kas nutiko namuose. Pokalbis, vaiko teigimu, buvo trumpas. Vaikas sakė, kad pas tėvą nėra buvęs svečiuose, jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), tačiau tėvas buvo atvykęs jo aplankyti tuo metu, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini). Berniukas teigė, kad gerai sutaria su savo brolio tėčiu V. ir norėtų pas jį pagyventi, jeigu jo nepasiims tėtis. Jis teigė, kad V. yra geras, kai gyveno kartu su šeima (duomenys neskelbtini), nupirkdavo jis tiek jam, tiek ir broliui žaislų bei visokių skanumynų. Jo teigimu, tėtis iš (duomenys neskelbtini) yra nupirkęs telefoną, kurį sudaužė mažesnis brolis, todėl dabar telefono neturi.

30. Iš (duomenys neskelbtini) Skyriui adresuoto LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos rašto matyti, kad šios įstaigos Šeimų stiprinimo paslaugų padalinyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Atvejo vadybos tvarkos aprašo 4 punktu, nuo (duomenys neskelbtini) yra inicijuotas atvejo vadybos paslaugų Ž. K., teikimas. Specialistai nurodo, kad vaiko tėvas bendradarbiauja su socialine darbuotoja – sudaro sąlygas lankytis namuose, atsiliepia į skambučius, o esant klausimams – kreipiasi pats. Paslaugų gavėjas gyvena nuomojamame vieno kambario bute su atskira virtuve. Kambaryje yra dvi lovos, rašomasis stalas. Bendradarbiavimo su vaiko tėvu laikotarpiu alkoholio vartojimas nestebimas. Konsultacijų su socialine darbuotoja metu dėmesys skiriamas klausimams, kurie susiję su tėvyste – Ž. K. įsitraukimas į vaikų priežiūrą, tinkamas vaikų fizinių ir emocinių poreikių atliepimas, bendradarbiavimas su vaikų motina. Pastebima, kad tėvas dalyvauja vaikų gyvenime, tačiau jo įsitraukimas yra nepakankamas. Trūksta nuoseklesnio dalyvavimo kasdienėje vaikų priežiūroje, reguliarumo bendravime su vaikais. Jis motyvuojamas stiprinti tėvystės įgūdžius, aktyviau įsitraukti į vaikų ugdymo procesą bei skirti daugiau dėmesio jų sveikatos būklei ir su ja susijusiems klausimams. Paslaugų gavėjui teikiama informacija apie galimybes lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupes, jis skatinamas dalyvauti. Vaikų tėvas teigia dalyvausiantis, tačiau vis dar neužsiregistravo. Paslaugų gavėjas pasakojo, kad su sūnumi D. K. bendrauja retai – paskutinį kartą matėsi maždaug prieš metus, telefonu paskambindavo dažniau. Jo teigimu, švenčių proga išsiųsdavo sūnui dovanas, tačiau nenuvykdavo. Išlaikymo neteikė, nes buvo toks susitarimas su vaiko motina, tačiau jai paprašius pinigų – jis pervesdavo. Keletą kartų inicijavo susitikimą su sūnumi (duomenys neskelbtini), tačiau vaiko motina nesutiko. Rašte nurodoma, kad paslaugų gavėjas teigė, jog gebėtų užtikrinti vaikui saugią aplinką, pasirūpintų visomis reikalingomis sąlygomis vaikui ugdytis. Jo teigimu, jis nori, kad sūnus gyventų su juo. Taip pat rašte nurodoma, kad faktų, bylojančių ar pagrindžiančių jog Ž. K. negali užtikrinti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų, saugios aplinkos savo sūnui, nėra. Tačiau rašte atkreipiamas dėmesys į tai, kad tėvas nebuvo linkęs reguliariai bendrauti su sūnumi.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Ž. K. šeimai buvo vykdoma atvejo vadyba, o nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol vykdoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

32. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, taip pat iš atsiliepime į prašymą Ž. K. pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad mažamečio vaiko tėvas Ž. K. nepakankamai skiria dėmesio emocinio ryšio su vaiku kūrimui ir palaikymui. Tai patvirtina Skyriaus prašyme nurodytos aplinkybės, kad tėvas nesidomi ir vaiko ugdymusi, sveikata, yra abejingas vaiko sveikatos priežiūrai (pranešus, kad vaikas jau ilgą laiką serga (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės nesureikšmino, nesidomėjo, kaip jis galėtų padėti vaikui šioje situacijoje), su vaiku bendrauja retai, neturi emocinio ryšio, nes vaiką susitikęs buvo tik prieš metus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į prašyme nurodytas aplinkybes, kad vaiko tėvas Ž. K. turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems augant tėvo šeimoje taip pat kartojosi vaiko teisių pažeidimai (dėl smurto artimoje aplinkoje, vaikų nepriežiūros), šie vaikai taip pat gyvena ne su tėvu. Tai taip pat suponuoja išvadą, kad šiuo metu tėvas negali užtikrinti tinkamų sąlygų ir saugios aplinkos savo sūnui. Kritiškai vertintina ir aplinkybė dėl mažamečio vaiko tėvo alkoholio vartojimo, nes (duomenys neskelbtini), t. y. jau žinant apie poreikį jo mažamečiui sūnui D. K. užtikrinti saugią aplinką, fiksuotas tėvo neblaivumo atvejis (jis vairavo (duomenys neskelbtini) priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,87 prom. girtumas). Tai rodo tėvo neatsakingą požiūrį į poreikį užtikrinti sūnui saugią aplinką. Taip pat ir vaiko mama nurodė aplinkybes, jog tėvas su vaiku bendrauja tada, kai būna blaivus, tačiau tai būna retai. Mažamečio vaiko tėvas toleruoja vaiko smurtinį auklėjimą ir neteikia reikšmės vaiko apsaugai nuo psichologinio ar fizinio smurto (bendraujant su Skyriumi nurodė, kad pats yra sakęs vaikų motinai, kad „jeigu neklausys, tegul paima diržą“). Todėl, teismo vertinimu, vaiko laikinas paėmimas iš jo tėvo susidariusioje situacijoje atitinka mažamečio vaiko geriausius interesus, šiuo metu tėvas nėra pajėgus tinkamai rūpintis vaiku, sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką.

Dėl Skyriaus priimto sprendimo nustatyti vaiko apsaugos poreikį – paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir apgyvendinti jį saugioje aplinkoje pagrįstumo

33. Skyriaus specialistai (duomenys neskelbtini) vertino mažamečio D. K. situaciją. Įvertinus aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, jog mažametis vaikas nurodė, kad jį mama kartais muša diržu, taip pat įvardijo, jog prieš jį galimai smurtauja ir mamos sugyventinis (dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas), o mažamečio vaiko tėvas toleruoja smurtinį auklėjimą ir neteikia reikšmės vaiko apsaugai nuo psichologinio ar fizinio smurto, yra emocinio ryšio stoka, menkas įsitraukimas į vaiko gyvenimą, abu vaiko tėvai vangiai įsitraukia į pagalbos šeimai procesą, priimtas sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį – paimti mažametį vaiką iš vaikų įstatyminių atstovų ir apgyvendinti jį saugioje aplinkoje bei kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo. Mažametis vaikas D. K. laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos šeimoje, iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į šeimą ar nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą).

34. Bylos medžiaga nustatyta, kad Skyrius, vaiko situacijos vertinimo metu, įvertino ir galimybę nustatyti vaikui laikinąją priežiūrą. Tačiau nurodė, kad nagrinėjamu atveju šios priemonės nebuvo galimybės organizuoti, nes vaiko motina kaip asmenį, galintį laikinai prižiūrėti mažametį D. K., nurodė savo kito mažamečio vaiko tėvą ir savo motiną. Skyriui patikrinus šiuos asmenis, nustatyta, kad jie neatitinka imperatyvių teisės aktuose numatytų sąlygų, keliamų laikiną priežiūrą vykdančiam asmeniui.

35. SPIS duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) K. V. ir Ž. K. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą dėl girtavimo. Taip pat SPIS duomenimis nustatyta, kad D. K. atžvilgiu be prašyme minėto vaiko teisių pažeidimo, (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Taip pat D. K. atžvilgiu nustatyti šie galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai: (duomenys neskelbtini) (vaikas buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos iki kol bus įvertintas grėsmės vaikui lygis. Grėsmės vaikui lygio nustatymo metu kilo realus pavojus vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei), (duomenys neskelbtini) (pažeidimas dėl tinkamų gyvenimo sąlygų), (duomenys neskelbtini) (pažeidimas dėl tinkamų gyvenimo sąlygų), (duomenys neskelbtini) (vaikas buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos iki kol bus įvertintas grėsmės vaikui lygis, nes vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to iškilo grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei), (duomenys neskelbtini) (pažeidimas dėl tinkamų gyvenimo sąlygų, vertinta vaiko situacija, šeimai inicijuota atvejo vadyba), (duomenys neskelbtini) (vaiko motina sukonfliktavo su neblaiviu asmeniu, Skyriaus specialistams apsilankius šeimos namuose fiksuota, jog vaikas nepraustas, aprengtas nešvariais rūbais, skundėsi (duomenys neskelbtini)). Taip pat SPIS duomenimis, vaiko motinos K. V. šeimai atvejo vadybos procesas vykdytas skirtingose savivaldybėse laikotarpiais: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol (duomenys neskelbtini), teikiamos socialinės paslaugos. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Ž. K. šeimai buvo vykdoma atvejo vadyba, o nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol vykdoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

36. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, kad vaiko motina K. V. ir tėvas Ž. K. pažeidė vaiko teises pagal VTAPĮ 6 straipsnį (vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis), 13 straipsnį (vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas), 20 straipsnį (vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto).

37. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitas mažametis motinos K. V. vaikas K. S. nuo (duomenys neskelbtini) taip pat negyvena su motina, jis perduotas biologiniam šio vaiko tėvui. Taip pat mažamečio D. K. tėvas Ž. K. turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems augant tėvo šeimoje taip pat kartojosi vaiko teisių pažeidimai (dėl smurto artimoje aplinkoje, vaikų nepriežiūros), šie vaikai taip pat gyvena ne su tėvu.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. V. nėra bausta administracine tvarka, o Ž. K. per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka 28 kartus; dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra baustas.

39. Kaip jau minėta, CK 3.254 straipsnyje 2 punkte numatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. CK 3.254 straipsnio 3 punktas numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pateiktus duomenis, nustatyta, kad mažamečio vaiko D. K. motina K. V. ir jos sugyventinis galimai smurtavo prieš jį ir jo mažametį brolį; vaikas nurodė, kad mama kartais, kai jis neklauso, muša su raudonu diržu, o mamos sugyventinis su juodu diržu. Dėl galimo smurto prieš mažamečius vaikus yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. K. V. šeimoje nustatytas ne vienas galimai nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas mažamečio sūnaus atžvilgiu. Mama nepakankamai rūpinasi savo sūnaus sveikata ir higiena, nesilaiko gydytojo rekomendacijų. Mažamečio vaiko D. K. tėvas Ž. K. nepakankamai bendrauja su vaiku, toleruoja galimai vaiko atžvilgiu naudojamą smurtą, nesistengia pasirūpinti sūnaus fiziniu ar psichologiniu saugumu, neturi su vaiku emocinio ryšio. Taip pat vaiko tėvas galimai linkęs dažnai vartoti alkoholį, ką patvirtina vaiko mamos teiginiai, bei kai kurie administraciniai nusižengimai, kurių metu jam nustatytas neblaivumas. Be kita ko, bylos duomenimis nustatyta, kad tiek K. V., tiek Ž. K. šeimai vykdoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos. Kaip minėta, mažamečio vaiko tėvas yra padaręs daug administracinių nusižengimų, ir nors dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra baustas, tačiau administracinių nusižengimų kiekis rodo, kad asmuo nėra linkęs laikytis įstatymų, visuomenėje nusistovėjusių normų. Be to, abu tėvai vangiai įsitraukia į pagalbos šeimai procesą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju mažamečiui vaikui gyvenant motinos arba tėvo šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, gyvenamoji aplinka kelia žalą vaiko vystymuisi. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir jo gerovei, todėl VTAT Tauragės skyriaus taikyta skubi priemonė (mažamečio vaiko paėmimas iš jo tėvų) šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ir būtina priemonė vaiko saugumui, sveikatai ir teisėms apsaugoti, todėl atitiko geriausius vaiko interesus.

40. Įvertinus aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad mažamečio vaiko D. K. motina K. V. šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti vaiku, jo sveikata bei tinkama higiena, nustatytas galimas smurtas vaiko atžvilgiu, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas, tėvas neturi emocinio ryšio su vaiku, nes bendrauja epizodiškai telefonu, nesusitinka su vaiku ilgą laiką, toleruoja smurto naudojimą vaiko auklėjime, nesidomi vaiko ugdymu ir sveikata, darytina išvada, jog Skyriaus priimtas sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį – paimti mažametį vaiką iš vaiko įstatyminių atstovų ir apgyvendinti jį saugioje aplinkoje bei kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

41. Teismas akcentuoja ir tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės (t. y. nustatytas vaiko apsaugos poreikis pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes), dėl kurių vaikas laikinai paimtas iš tėvų, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba išsprendus kitas rizikas, dėl kurių vaikas negalėjo būti grąžinamas šeimai, jis būtų nedelsiant grąžintas tėvams. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, jog sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikinoji globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, 81 punktas).

42. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą tenkinti.

Leisti paimti mažametį D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), iš motinos K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir tėvo Ž. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.

Teisėja Jurga Jasmontienė