Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nuo 2019 m. vasario 20 d. iki skundo padavimo dienos dėl neveikiančio odontologo kabineto pareiškėjas negauna reikiamo gydymo, turi kęsti stiprų dantų skausmą, dantys buvo supūliavę. 2019 m. gegužės 27 pareiškėjas buvo konsultuotas (net neapžiūrint dantų) gydytojo odontologo, skirti vaistai antibiotikai nuo skausmo, kurie nepadėjo. 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjas vėl buvo konsultuotas, skirti stipresni antibiotikai ir nuskausminantys vaistai, tačiau dantis vis tiek pastoviai skauda. Pareiškėjas buvo įrašytas į eilę vežti gydyti dantų. Vėliau dar ne kartą lankėsi pas gydytoją odontologę, tačiau buvo tik konsultuojamas ir paskiriami tie patys nuskausminamieji, kurie nepadėdavo. Tik po pusės metų 2019 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo nuvežtas gydyti dantų, buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Pareiškėjas toliau buvo įrašytas eilę dantų gydymui, tačiau daugiau nebuvo vežamas. Todėl toliau teko kentėti skausmą. Nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 20 d. registravosi pas odontologą, tačiau dėl neveikiančio kabineto buvo priimtas tik 2019 m. gegužės 27 d. buvo pirmą kartą skirtas gydymas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė labai didelę dvasinę kančią, fizinį skausmą, diskomfortą, orumo pažeminimą, buvo daromas neigiamas poveikis sveikatai.

Pareiškėjas atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichologinių sunkumų, kuruos galėjo sukelti medicininių paslaugų nesuteikimas, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. nebuvo dirbančio vidaus ligų gydytojo, o nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. spalio 2 d. (skundo padavimo teismui diena - b. l. 6) Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje esantis odontologo kabinetas nebuvo aprūpintas reikiama įranga, todėl nebuvo teikiamos odontologo paslaugos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 straipsnio 1 dalis). Asmens sveikatos prižiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 straipsniai). Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog vidaus ligų gydytoja, dirbanti Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje, atostogavo nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 25 d., taip pat atsakovo atstovas neneigia aplinkybės, jog Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje nuo 2019 m. vasario 28 d. buvo uždrausta naudotis odontologine įranga ir neveikė odontologijos kabinetas. Tačiau atsakovo atstovo pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2019 m. spalio 31 d. pažyma Nr. S-4568 (toliau – Pažyma) patvirtina, kad vidaus ligų gydytojos atostogų metu du kartus per savaitę nuteistiesiems vidaus ligų gydytojo paslaugas teikė įstaigos Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas, turintis vidaus ligų gydytojo licenciją, o ūmiais sveikatos sutrikimo atvejais nuteistieji skundo tvarka buvo siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taip pat minėta Pažyma patvirtina, jog ūmiais dantų skausmo atvejais gydytoja odontologė paskiria nuteistiesiems medikamentinį gydymą. Nuteistiesiems gydytojo odontologo paslauga, atsižvelgiant į gydytojo odontologo rekomendacijas, buvo teikiama įstaigos Antrajame sektoriuje bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 17).

Pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu pas vidaus ligų gydytoją registravosi du kartus 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 13 d. Duomenų apie atliktą apžiūrą medicininiuose dokumentuose nėra (b. l. 17). Byloje nėra duomenų dėl kokių priežasčių pareiškėjui 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 13 d. užsiregistravus pas vidaus ligų gydytoją jam nebuvo atlikta minėto gydytojo apžiūra. Tačiau vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo registravęsis pas gydytoją ir tomis dienomis gydytojo apžiūra nebuvo atlikta ar nesuteikta konsultacija, nepakanka konstatuoti neturtinės žalos buvimo faktą. Pareiškėjas pas gydytoją turėjo galimybę registruotis kitą dieną, taip pat esant ūmiam sveikatos sutrikimo atvejui, prašyti siųsti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas patirtą žalą kildina iš to, jog negavo reikiamo gydymo jam persišaldžius, tačiau jau Pažymos duomenys patvirtina, jog įstaigoje visą parą budi bendrosios praktikos slaugytojos, galinčios paskirti simptominį peršalimo ligų gydymą (b. l. 17). Kiti pareiškėjo teiginiai dėl reikiamo gydymo negavimo ir jo patirtų neigiamų pasekmių deklaratyvūs ir nekonkretūs, nenurodoma, koks konkretus gydymas buvo pareiškėjui reikalingas, nenurodoma, kokios konkrečios neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai kilo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog dėl to, kad 2019 m. kovo 12-13 dienomis pareiškėjui nesuteiktų vidaus ligų gydytojo paslaugų jis patyrė kokią nors žalą.