Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-660-779/2012

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-08-16
Bylos Nr.: 2-660-779/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-17275-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Staknienė
Atsakovas: G. B., D. B., UAB ,,Vilniaus valda“
Ieškovas: UAB ,,KDS grupė“

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-660-779/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17275-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 116.1, 35.5, 42.10, 108 (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,

sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui J. G., atsakovei G. B., išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams M. U. ir T. P., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,KDS grupė“ ieškinį atsakovams G. B. ir D. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir atsakovų G. B. ir D. B. priešieškinį atsakovui UAB ,,Vilniaus valda“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas nurodė, kad su atsakovais 2005-07-25 buvo sudaryta Šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiekti šilumą ir karštą vandenį, o atsakovai įsipareigojo už teikiamą šilumą ir karštą vandenį apmokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sutarties nuostatas. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai. Atsakovai nuolat pažeidinėjo atsiskaitymo tvarką ir laiku neapmokėjo ieškovo pateiktų sąskaitų laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-30. Iš viso atsakovai už teikiamas paslaugas nesumokėjo 1136,11 Lt. Vadovaujantis Sutarties 23 punktu atsakovams paskaičiuoti 63,57 Lt delspinigiai. Atsakovai už suteiktas paslaugas iš dalies atsiskaitydavo, todėl darytina išvada, kad atsakovai su mokėtinom sumom sutiko, tačiau piktybiškai laiku neatsiskaitinėjo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1136,33 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 63,57 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2005-07-25 sutarties 35 punkte nurodyta sutarties įsigaliojimo sąlyga – licencijos teikti šildymo ir karšto vandens paslaugas suteikimo ir kitų dokumentų, būtinų pradėti teikti minėtas paslaugas UAB ,,Vilniaus valda“ suteikimas. LR Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 1 d. imperatyviai nustato, kad šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartis iki licencijos ir kitų būtinų šiai veiklai dokumentų išdavimo buvo negaliojanti. UAB ,,Vilniaus valda“ privalomai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu turėjo būti patvirtintos šilumos bazinių kainų dedamosios. Ieškovas šilumą ir karštą vandenį pradėjo tiekti 2006 m. pradžioje, nors neturėjo nei privalomos licencijos verstis šia ūkine veikla, nei patvirtintų šios paslaugos teikimo kainų. Ieškovo ne kartą buvo prašyta pagrįsti jiems skaičiuojamas šilumos kainas, tačiau ieškovas niekada šios informacijos neteikė. Šilumos energija daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), gaminama ne centralizuotai, o vietinėje katilinėje, esančioje šiame name, todėl šilumos kaina gyventojams turi būti grindžiama realiomis sąnaudomis, tačiau šių sąnaudų ieškovas niekada nepateikė.

Pateiktu priešieškiniu atsakovai prašė pripažinti 2005-07-25 Šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento iki 2011-09-30 (imtinai); taikyti restituciją priteisiant iš ieškovo 1753,97 Lt atsakovų naudai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad 2005-07-25 sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta atsakovams dar neįgijus nuosavybės teisių į butą. Atsakovai nuosavybės teises įgijo 2005-08-02. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu. Vadovaujantis CK 6.383 str. 4 d. atsakovai laikomi vartotojais. CK 6.193 str. 4 d. įpareigoja sutartį aiškinti vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ieškovas, rengdamas sutartį, sutarties galiojimą siejo su keliomis aplinkybėmis: 1) licencijos tiekti šildymo ir karšto vandens paslaugas suteikimo; 2) kitų dokumentų, būtinų pradėti teikti minėtas paslaugas, UAB ,,Vilniaus valda“ suteikimo. Ieškovas licenciją gavo tik 2010-06-18, tačiau iki to laiko nė karto neinformavo atsakovų, kad licencijos užsiimti šilumos veikla neturi. LR Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 3 d. 3 p. nustato, kad licencijos turėtojas privalo teikti šilumą kainomis, kurios nustatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos bazinių kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Šilumos bazinių kainų ir karšto vandens kainų dedamosios buvo nustatytos tik 2011-09-21 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Kainų dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos. Tai reiškia, kad UAB ,,Vilniaus valda“ patvirtintos šilumos bazinių kainų ir karšto vandens kainų dedamosios įsigaliojo 2011-10-01. Vadinasi, 2005-07-25 sutartis įsigaliojo ir šalims tapo privaloma tik 2010-10-01. Išaiškėjus, kad ieškovas nepilnai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutarties 19 ir 35 punktus bei nesivadovavo LR Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 3 d. 3 p., atsakovai sustabdė savo prievolių vykdymą iki kol ieškovo teikiamų paslaugų kainos nebuvo patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Atsakovai neneigia šilumos ir karšto vandens paslaugų suteikimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartis iki 2011-09-30 buvo negaliojanti, o ieškovo reikalavimo laikotarpiu atsakovai, suklaidinti ieškovo, pagal jo išrašytus mokėjimo pranešimus sumokėjo 1753,97 Lt, remiantis CK 1.80 str. 2 d. taikytina restitucija grąžinant ieškovams jų sumokėtas sumas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad Šilumos ir karšto vandens kainos atsakovams yra skaičiuojamos vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymu ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos bazinių kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Gavęs šilumos tiekimo licenciją ieškovas paruošė reikalingus dokumentus kainų dedamųjų nustatymui ir 2010-10-15 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patvirtinti šilumos bazinę kainą bei šilumos ir karšto vandens dedamąsias. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimus dėl UAB ,,Vilniaus valda“ tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo priėmė tik 2011-09-21. Teikiamos šilumos ir karšto vandens kainų dedamosios buvo nustatytos tik 2011-09-21 ne dėl ieškovo kaltės, o dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir kitų institucijų neveikimo. Ieškovas neturėjo šilumos teikimo licencijos dėl to, kad pačios valstybės institucijos neturėjo aiškios pozicijos dėl teisės aktų taikymo šiuo klausimu. Ieškovas prašė atsakovų priešieškinį atmesti.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateiktoje išvadoje nurodė, kad Šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, savivaldybių tarybos nustato įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias. Komisija pagal kompetenciją nėra įgaliota reguliuoti šilumos tiekėjų, realizuojančių mažiau nei 10 GWh šilumos per metus. Pagal Energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateiktoje išvadoje nurodė, kad UAB ,,Vilniaus valda“ savivaldybei prašymą išduoti šilumos tiekimo licenciją pateikė tik 2010-04-14, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu UAB ,,Vilniaus valda“ buvo išduota licencija. Iki 2010-04-14 prašymo išduoti licenciją pateikimo UAB ,,Vilniaus valda“ atstovas buvo atvykęs į Savivaldybę konsultuotis dėl šilumos teikimo licencijos išdavimo tvarkos ir reikalingų dokumentų pateikimo. UAB ,,Vilniaus valda“, gavusi šilumos tiekimo licenciją, parengė ir 2010-10-15 pateikė savivaldybei bazinės šilumos kainos dedamųjų nustatymo projektą. Kadangi projektas buvo koreguojamas, užsitęsė savivaldybės tarybos sprendimo projekto rengimas. Savivaldybės taryba 2011-09-21 sprendimu UAB ,,Vilniaus valda“ nustatė šilumos bazinę kainą – 26,02 ct/kWh be PVM. Nuo 2010-05-01 iki 2011-10-01 buvo taikoma šilumos kaina – 21,05 ct/kWh be PVM. Minėto laikotarpio ir ankstesnių metų UAB ,,Vilniaus valda“ taikoma šilumos kaina buvo mažesnė nei UAB ,,Balterma ir ko“, nors jų šilumos gamybos ir tiekimo sistemos yra panašios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

Nustatyta, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 2005-08-02 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T1, b.l.30-32). 2005-07-25 tarp UAB ,,Vilniaus valda“ ir atsakovo D. B. buvo sudaryta Šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tiekti šilumą ir karštą vandenį, o atsakovas D. B. – apmokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį pagal LR galiojančių teisės aktų reikalavimus ir sutarties nuostatas, vykdyti kitas sutartyje ir teisės aktuose įtvirtintas šilumos ir karšto vandens vartotojo pareigas. Iš 2005-07-25 sutarties ieškovas kildina atsakovams susidariusį įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-30 tiektą šilumą ir karštą vandenį.

Atsakovai prašo pripažinti 2005-07-25 Šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento iki 2011-09-30 kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) ir taikyti restituciją, nurodydami, kad ieškovas neįvykdė Sutarties 19 ir 35 punktų, tuo pažeisdamas imperatyvius teisės norminius aktus, reglamentuojančius šilumos ūkio veiklą. Atsakovai reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia grindžia šiais pagrindais: 1) ieškovas tiekė šilumą ir karštą vandenį neturėdamas privalomos licencijos; 2) šilumos ir karšto vandens kainos nebuvo nustatytos įstatyme nustatyta tvarka.

Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Sutarties 35 punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo licencijos teikti šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas suteikimo ieškovui dienos (T1, b.l.3-6). CK 6.203 str. 3 d. numatyta, kad atsisakymas išduoti sutarties galiojimui turintį leidimą daro sutartį negaliojančią. Ieškovui šilumos tiekėjo licencija išduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu (T1, b.l.45, 62); duomenų apie tai, kad iki 2010-06-04 ieškovui buvo atsisakyta išduoti licenciją, byloje nėra. Tuo atveju jei per nustatytą terminą, o kai toks terminas nenustatytas, - per protingą terminą privalomas leidimas nepaisant šalies būtinų pastangų negaunamas, bet nėra ir atsisakyta jį išduoti, tai abi sutarties šalys turi teisę nutraukti sutartį (CK 6.203 str. 1 d.). 2005-07-25 Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis iki licencijos gavimo nebuvo nutraukta. Atsakovų nurodytas argumentas, kad aplinkybė, jog ieškovas tiekė šilumos energiją neturėdamas licencijos, leidžia pripažinti sandorį niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.), atmestinas kaip nepagrįstas. CK 1.83 straipsnis, reglamentuojantis įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryto sandorio teisines pasekmes, tokį sandorį priskiria prie nuginčijamų sandorių. Šalys neginčijo, kad ieškovas į atsakovams priklausantį butą nuo 2005 m. tiekė šilumos energiją, o atsakovai ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojosi. CK 1.79 str. 1 d. numato, kad šalis negali nuginčyti sandorio, kurį patvirtino. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jei po to, kai įgijo galimybę sandorį patvirtinti ar nuginčyti, ji sandorį visiškai arba iš dalies įvykdė (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.). Byloje pateikta pažyma (T1, b.l.110) patvirtina, kad atsakovai turėjo techninę galimybę nesinaudoti ieškovo teikiamomis paslaugomis, tačiau naudojosi; iš dalies atsiskaitė už teikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovai, naudodamiesi ieškovo teikiama šilumos energija, ir iš dalies už ją atsiskaitydami, patvirtino sandorį.

Atsakovų prašymas pripažinti Sutartį negaliojančia grindžiamas ir tuo pagrindu, kad ieškovas, nesilaikydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nustatė šilumos kainas. Sutarties 19 punkte numatyta, kad konkreti šilumos ir karšto vandens kaina nustatoma vadovaujantis šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikomis ir suderinama su valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pagal Šilumos įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, ieškovo kaip šilumos tiekėjo, teikiančio mažiau kaip 10GWh per metus, šilumos kainų dedamąsias turėjo nustatyti Vilniaus m. savivaldybės taryba. Institucija teikianti išvadą – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – pateiktoje išvadoje nurodė, kad LR Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p. numatyta imperatyvaus pobūdžio pareiga, susijusi su savivaldybės tarybos dalyvavimu šilumos kainų nustatyto procese (T1, b.l.120-124). Įstatymo nustatyta tvarka karšto vandens ir šilumos kainų dedamosios buvo nustatytos 2011-09-21; nustatytos kainos įsigaliojo 2011-10-01 (T1, b.l.77-79; Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d.). Ieškovas neginčijo, kad ginčo laikotarpiu šilumos kainos nebuvo nustatytos įstatymų nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas, gavęs licenciją, 2010-10-15 Vilniaus savivaldybės administracijai pateikė šilumos kainų dedamųjų projektą derinimui (T1, b.l.63). Vilniaus miesto savivaldybės taryba bazinės kainos dedamąsias patvirtino 2011-09-21, nustatė šilumos bazinę kainą – 26,02 ct/kWh be PVM (T1, b.l.77-78). Pagal Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių 38.2 punktą, asmuo, kuris verčiasi šilumos tiekimo veikla, privalo tiekti šilumą vartotojams pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutartis. Tai reiškia, kad ieškovas, gavęs licenciją, turėjo pareigą tiekti šilumos energiją atsakovams. Aplinkybė, kad šilumos kainos įstatymų nustatyta tvarka buvo suderintos tik 2011-09-21, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sutartis iki kainų patvirtinimo buvo niekinė, tačiau leidžia paslaugų gavėjams ginčyti šių kainų pagrįstumą. Ieškovas nurodė, kad šilumos kainos atsakovams yra apskaičiuotos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika. Ieškovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu taikytiną šilumos kainą nustatė pagal planuojamų išlaidų nuo 2010-05-01 iki 2011-05-01suvestinę (T1, b.l.80-81). Faktinėms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė 2010-06-01 – 2011-09-30 laikotarpio sąnaudų suvestinę lentelę (T1, b.l.171), didžiųjų knygų išrašus (T1, b.l.172-201), AB ,,Lietuvos dujos“ išrašytas sąskaitas UAB ,,Vilniaus valda“ už patiektas gamtines dujas (T1, b.l.202-227). Byloje esantys duomenys apie kitų įmonių, Vilniaus mieste teikiančių šilumą, šilumos kainas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovo tiektos šilumos kainos buvo panašios į kitų šilumos tiekėjų nustatytas kainas (T1, b.l.107-109). Be to, ginčo laikotarpiu ieškovas taikė mažesnę šilumos kainą (21,05 ct/kWh) nei nustatyta Vilniaus savivaldybės tarybos 2011-09-21 sprendimu (26,02 ct/kWh). Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė iš atsakovų prašomo priteisti įsiskolinimo pagrįstumą, ieškovo nurodytos išlaidos yra adekvačios, nors nebuvo nustatytos įstatymo reikalaujama tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad 2005-07-25 Šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš sutarties ir įstatymo (CK 6.834 str. 1 d. ) kyla pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją. Už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo išrašytos sąskaitos, pagal kurias skola laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-30 sudaro 1136,33 Lt (b.l.7-23). Šiose sąskaitose išrašytos sumos smulkiai detalizuotos ieškovo pateiktoje lentelėje (T1, b.l.82).

Pagal sutarties 23 punktą už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovas paskaičiavo 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (b.l.23). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai ginčijo ieškovo paskaičiuoto įsiskolinimo dydį ir sustabdė savo mokėjimo prievolės vykdymą, kol bus nustatytas ginčo laikotarpiu paskaičiuotų kainų pagrįstumas (T1, b.l.44; CK 6.46 str. 2 d.). Skolos susidarymo laikotarpiu tarp šalių vyko ginčas dėl atsakovų įsiskolinimo už tiektą šilumos energiją ankstesniu laikotarpiu, 2011-04-12 buvo priimtas atsakovams palankus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-257-600/2011. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo laikotarpiu šilumos kainas nustatė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovai, remdamiesi CK 6.46 str. 2 d., turėjo teisę stabdyti savo mokėjimo prievolės vykdymą, kas buvo konstatuota 2012-03-29Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-261-823/2012, todėl ieškovo paskaičiuoti 63,57 Lt delspinigiai iš atsakovų nepriteistini.

2012-03-26 reikalavimų perleidimo sutartis patvirtina, kad reikalavimo teisę į atsakovų susidariusią skolą pagal išrašytas sąskaitas UAB ,,Vilniaus valda“ perleido UAB ,,KDS grupė“ (T1, b.l.147-151), todėl įsiskolinimas priteistinas ieškovui UAB ,,KDS grupė“. Butas, esantis Trinapolio g. 9A-15, Vilnius, atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, todėl įsiskolinimas iš atsakovų priteistini lygiomis dalimis (T1, b.l.30-32; CK 4.76 str.).

Pagal CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovų priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 70 Lt žyminis mokestis (T1, b.l.29). Ieškinį tenkinus 95 proc., ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 67 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str.)

Iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 25 Lt pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 263, 270, 279, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 568,16 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt 16 ct) įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,50 Lt (trisdešimt tris Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB ,,KDS grupė”, į.k. 300570672, naudai.

Priteisti iš atsakovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 568,17 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt 17 ct) įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,50 Lt (trisdešimt tris Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB ,,KDS grupė”, į.k. 300570672, naudai.

Priteisti iš atsakovų D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 12,50 Lt (dvylika Lt 50 ct) pašto išlaidų valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT23 7300 0100 0245 8204, AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė