Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. rugsėjo 18 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; Varėnos rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartimi atleistas nuo bausmės;

2) 2009 m. birželio 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2010 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (minėti teistumai išnykę);

4) 2021 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. 2023 m. birželio 27 d. apie 17.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sugyventinę A. T., tai yra įrėmęs rankos dilbį jai į kaklą laikė prispaudęs prie sienos, po to suspaudė ir užsuko jai kairės rankos riešą bei spaudė nukentėjusiajai rankas įvairiose vietose, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarė A. T. poodines kraujosruvas rankose, odos nubrozdinimus kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad A. T. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) m. Turi (duomenys neskelbtini) bendrus mažamečius vaikus. 2023 m. birželio 27 d. apie 18 val. grįžo iš darbo į namus ir pamatęs, kad sugyventinė telefonu su kažkuo susirašinėja, jis paprašė parodyti, su kuo ji susirašinėja. Tuomet ji tarpduryje šiek tiek savo kūnu jį pastūmė norėdama praeiti ir nuėjo į kitą kambarį. Jis ėjo jai iš paskos, jie susigrūmė, nes jis norėjo pamatyti, su kuo ji susirašinėja. Viskas vyko labai greitai, jis buvo labai susijaudinęs, todėl jis tiksliai neprisimena aplinkybių, bet galėjo panaudoti prieš sugyventinę fizinį smurtą ir tuo sukelti jai fizinį skausmą. Galimai jis atliko veiksmus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, galėjo prispausti rankomis ją prie sienos, užsukti kairės rankos riešą. Jis buvo apimtas emocijų ir labai susijaudinęs. Dėl to kas įvyko, labai gailisi. Pasižada ateityje prieš savo sugyventinę nesmurtauti. Jis sugyventinės atsiprašė, kai ji jam skambino ir jie susitaikė. Kaltę prisipažįsta visiškai ir labai gailisi.

Papildomai apklaustas T. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad su savo sugyventine A. T. kartu gyvena nuo 2005 m., turi du bendrus vaikus. 2023 m. birželio 27 d. kilo konfliktas dėl pavydo, jis paprašė sugyventinės parodyti savo mobiliojo ryšio telefoną, nes matė, kad ji su kažkuo susirašinėja. Sugyventinė supyko, o jis apimtas pavydo ir emocijų nesusivaldė - įrėmęs rankos dilbiu sugyventinę prispaudęs prie sienos laikė, suspaudė ir užsuko kairės rankos riešą bei spaudė sugyventinės rankas įvairiose vietose, supranta, kad tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Šiuo metu labai gailisi dėl savo tokio elgesio. Taip pasielgė, nes buvo labai supykęs ant sugyventinės, kadangi jis dirba, išlaiko šeimą, o ji jį išdavė. Jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, jie nusprendė gyventi atskirai, nes ji turi kitą vyrą. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su sugyventiniu T. Š. kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., veda bendrą ūkį, turi (duomenys neskelbtini) bendrus mažamečius vaikus. Jų santykiai paskutiniu metu labai pablogėjo, nes jai žinoma, kad sugyventinis turi ne vieną meilužę. 2023 m. birželio 25 d. apie 17.40 val. ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), sugyventinis buvo namuose. Virtuvėje sugyventinis jos paklausė: „ką tu išdarinėji?“, ji iš virtuvės ėjo į miegamąjį, o sugyventinis ėjo jai iš paskos, po to dešine ranka sugriebė ją už kaklo ir nutempęs prie spintos, nuo dešinio peties nutraukęs rankinę ją iškratė, bet ten neradęs telefono, paprašė išjungti telefono slaptažodį ir duoti jam telefoną pasižiūrėti. Ji išjungusi slaptažodį, telefoną padavė sugyventiniui. Sugyventinis patikrino juo duomenis ir jai paprašius telefoną grąžino. Ji dar prieš grįždama į namus buvo ištrynusi savo naujojo draugo žinutes ir skambučių istoriją. 2023 m. birželio 27 d. apie 17.50 val. ji buvo namuose ir tualete telefonu kalbėjosi su savo naujuoju draugu, nes galvojo, kad sugyventinio nėra namuose. Išėjusi iš tualeto ji antrame aukšte ant laipų pastebėjo sugyventinį, suprato, kad galimai jis girdėjo jų pokalbį. Tuomet sugyventinis jai pasakęs: „ką tu čia darai?“ griebė ją už rankos, norėdamas atimti jos telefoną, ji nubėgo pro virtuvę į miegamąjį. Miegamajame jie tarpusavyje susigrūmė, sugyventinis rankos dilbį jai įrėmęs į kaklo sritį prispaudė prie sienos, dėl to ji juto fizinį skausmą, jai buvo sunku kvėpuoti. Skausmą ji vertina 5 balais iš 10. Po to norėdamas iš jos atimti mobiliojo ryšio telefoną suspaudė ir užsuko kairės rankos riešą, po to jis spaudė jai rankas įvairiose vietose, dėl to ji juto fizinį skausmą, kurį vertina 6 balais iš 10. Kai sugyventinis atėmė iš jos telefoną, ji išbėgo į lauką, o duris užkabino kabliu, bet sugyventinis duris išspyrė. Ji pradėjo šauktis kaimynų pagalbos, bet jų turbūt nebuvo namuose, todėl nubėgusi prie tvoros vartų paskambino ir ją įsileido kaimynas R., kuris iškvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio ji jaučia didelę baimę, nes sugyventinis dar prieš šį įvykį kelis kartus prieš ją smurtavo.

Papildomai apklausta A. T. parodė, kad po 2023 m. birželio 27 d. konflikto, ji su sugyventiniu T. Š. kartu jau negyvena. Jis išsikraustė gyventi atskirai, kitu adresu. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, konfliktas įvyko dėl telefono, jis norėjo patikrinti jos susirašinėjimus ir skambučius. Sugyventinis jai rankos dilbiu įrėmęs į kaklą ją prispaudė prie sienos, po to suspaudė ir užsuko kairės rankos riešą, o vėliau spaudė jos rankas įvairiose vietose, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Šiuo metu T. Š. jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi, jie nusprendė gyventi atskirai. Ji civilinio ieškinio neteiks. T. dirba, padeda išlaikyti vaikus. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

2023 m. birželio 28 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad atliekama A. T. (toliau - A. T.) apžiūra neapnuoginant A. T. kūno. Ant A. T. kairės rankos viršutinėje vidinėje pusėje matoma kraujosruva. Ant A. T. kairės kojos blauzdos išorinės pusės matoma žaizda ir aplink ją esanti kraujosruva. Ant A. T. dešinės kojos šlaunies apatinėje dalyje virš kelėno matoma žaizda. Ant A. T. dešinės kojos blauzdos matoma kraujosruva.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1997/2023 (01) nurodyta, kad A. T. padarytos poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimai kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi, galimai įvykio metu. Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Iš 2023 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Įraše girdėti, kad pranešėjas R. U. praneša, kad pas jį atbėgo kaimynė, prieš kurią smurtavo sugyventinis. Fone girdėti moters verksmas.

Iš 2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie buvo atlikti įvykio vietos apžiūros metu fiksuojant BODYCAM. Vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20230627-18272UTC+0300“, dydis – 372 MB, trukmė – 09,36 min. Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Įvykis buvo užfiksuotas lauke. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai užeina į kiemą, prie gyvenamojo namo matomi vyras ir moteris, kurie pradeda bendrauti su pareigūnais. Lauke taip pat buvo moteris su vaikais, kurie iškart nuėjo į šoną. Iš pareigūnų ir vyro bei moters užfiksuoto pokalbio tyrimui reikšmingos yra aplinkybės, kad moteris policijos pareigūnams nurodo, kad prieš ją smurtavo sugyventinis, o būtent tai, kad sekmadienį ji buvo išvažiavusi su draugėmis, o jai grįžus sugyventinis už gerklės atrėmė ją į sieną, plėšė tašę, iškratė viską, atėmė telefoną, jį iškratė ir išėjo. Šiandien jis parėjo, išlaužė duris, liepė duoti telefoną, iš karto puolė, grumdė, atėmė telefoną. Jis grasino ją užmušti, sakė: „duok tave užmušiu“, sekmadienį smaugė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriamas, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. Š. 2023 m. birželio 27 d. apie 17.50 val. namie žodinio konflikto su savo sugyventine metu, tyčia įrėmęs rankos dilbį jai į kaklą laikė prispaudęs prie sienos, po to suspaudė ir užsuko jai kairės rankos riešą bei spaudė nukentėjusiajai rankas įvairiose vietose, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarė A. T.poodines kraujosruvas rankose, odos nubrozdinimus kojose. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais. Kaltinamasis pripažino, kad jis 2023 m. birželio 27 d. grįžęs po darbo namie, pamatė, kad jo sugyventinė su kažkuo susirašinėjo mobilaus ryšio telefonu, norėdamas pasižiūrėti, su kuo ji susirašinėja, susigrūmė su ja dėl telefono, jis galėjo prispausti ją rankomis prie sienos, užsukti kairės rankos riešą, nes buvo susijaudinęs ir apimtas emocijų. Nukentėjusioji patvirtino analogiškas įvykio aplinkybes – tai yra nurodė, kad namie sukonfliktavo su savo sugyventiniu T. Š., nes šis išgirdęs ją kalbantis telefonu su nauju draugu, norėjo atimti iš jos telefoną, jie susigrūmė dėl telefono, grumtynių metu sugyventinis jai įrėmęs į kaklo sritį rankos dilbį ją prispaudė prie sienos, siekdamas atimti telefoną suspaudė ir užsuko jai kairės rankos riešą, po to spaudė jai rankas kitose vietose. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji nurodė jautusi fizinį skausmą, kurį įvertino 5 ar 6 iš 10 balų. Nukentėjusiosios kūno apžiūros metu jai nustatytos ant kairės rankos viršutinėje vidinėje pusėje kraujosruva, ant kairės kojos blauzdos žaizda ir aplink ją esanti kraujosruva, ant dešinės kojos šlaunies apatinėje dalyje virš kelėno žaizda, ant dešinės kojos blauzdo kraujosruva. Byloje yra pateiktos nuotraukos su smurto žymėmis ant nukentėjusiosios kūno. Teismo medicinos specialisto išvadoje A. T. padaryti sužalojimai rankose ir kojose įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo T. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš sugyventinę sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymius sužalojimus.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. T. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į T. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš faktinį šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

T. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, praeityje teistas keturis kartus, paskutinį kartą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, pirmi trys teistumai išnykę. Jis baustas administracine tvarka tik už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi. Duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, byloje nėra. T. Š. dirba, išlaiko (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš griežčiausių bausmių – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, jo atžvilgiu taikytos bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi T. Š. pirmą kartą baudžiamas arešto bausme, manytina, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios arešto bausmės, o atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu 6 mėnesiams. Teismas atidėdamas bausmės vykdymą neskiria intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti nuteistojo elgesį, paveikti, kad ateityje nebedarytų priešingų teisei veikų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui jam skirtinas įpareigojimas dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios A. T. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini)ir nebendrauti su nukentėjusiąja A. T.. Kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. Š. skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant T. Š. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, T. Š. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios A. T. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su nukentėjusiąja A. T., palikti galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti T. Š. kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.