Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ZOOM programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui apskaičiuotų akcizų ir su juo susijusių sumų pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar skundžiamais sprendimais pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 37 275 Eur akcizų, 3 366,72 Eur akcizų delspinigių ir 3 728 Eur akcizų bauda.

8. Nustatyta, kad pareiškėjas turėjo galiojantį VMI išduotą leidimą Nr. ZU-N-062-30581.1490825 įsigyti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkyje. Pareiškėjas 2017 m. - 2020 m. spalio mėn. laikotarpiu įsigijo 255 403 litrus gazolio, o sunaudojo 203 745,39 Ltr gazolio.

8.3. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad džiovyklos našumas yra: miežių, avižų, kviečių, žiminių rapsų, kvietrugių, rugių, kmynų – 10 t/val., pupos, dobilai – 5 t/val., miežiai – 11 t/val., žirniai – 5-6 t/val.

8.4. Džiovyklos degiklių techniniuose duomenyse nurodyta, kad maksimalus degiklio krosninio arba dyzelinio kuro sunaudojimas - 75,0 kg/val. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1/1014/3-742 patvirtintus Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosius rodiklius perskaičiavus dyzelinį kurą iš kg į litrus, gaunama - 845 kg/m³, todėl pareiškėjo naudojama džiovykla maksimaliai sunaudoja 88,76 litrų vienai valandai dyzelinio kuro.

11. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Akcizų įstatymas (toliau – ir AĮ), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio ­2 d. 6 nutarimas Nr. 667 „Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsigijimo taisyklės), VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įvertinimo taisyklės).

11.1. Pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

11.3. Teismas, įvertinęs bylos medžiagoje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo teisėtą pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį (apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą) ir šio straipsnio taikymą tinkamai pagrindė, konstatuodamas, kad pagal pareiškėjo naudojamos džiovyklos gamyklinius parametrus buvo nustatyta, kad galėjo būti pereikvotas gazolis ir nustatyti atvejai, kai pareiškėjas nurodė žemės ūkio kultūrų džiovinimui naudojęs gazolį, nors pagal pateiktus apskaitos dokumentus jo neturėjo.

12. Teismas, vengdamas pasikartojimų bei sutikdamas su mokesčių administratoriaus pateiktu teisės aktų nuostatų vertinimu, plačiau šių nuostatų ir faktinių ginčo bylos aplinkybių, kurios yra išdėstytos tiek mokesčių administratoriaus, tiek Komisijos sprendimuose neaptarinės, tačiau pasisakys dėl Pareiškėjo skunde teismui nurodytų nesutikimo argumentų su skundžiamais sprendimais.

13. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas gazolio panaudojimui pagrįsti VMI pateikė tikrinamojo laikotarpio atskirų metų suvestines („Šildymo kuro naudojimas“), kuriose nėra nurodyta džiovinimo operacijų atlikimo datų, todėl VMI negalėjo sulyginti gazolio nurašymus su ūkinėmis operacijomis - džiovinimais bei džiovinimo metu sunaudotais gazolio kiekiais. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėjas, skaičiuodamas gazolio sąnaudas džiovinimo metu, naudoja rodiklį - Džiovyklos našumo pokytis - kuris priklauso nuo oro temperatūros, t. y. priklauso nuo metų laiko, kada buvo atliekami džiovinimo darbai. Kadangi pareiškėjas suvestinėse nenurodė džiovinimo operacijų datų, o VMI pagal mokestiniam patikrinimui pateiktus dokumentus neturėjo galimybės nustatyti džiovinimo darbų atlikimo datų, mokestinio patikrinimo metu naudojo operatyvaus patikrinimo metu surinktus duomenis ir nustatė, kad dalis informacijos apie džiovinimo darbus skiriasi nuo operatyvaus patikrinimo metu pateiktos informacijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, duomenų nesutapimai yra akivaizdūs (Patikrinimo akto 1 lentelėje). Iš pateiktos medžiagos, patikrinimo akto, operatyvaus patikrinimo medžiagos, proceso šalių paaiškinimų matyti, kad tam tikru laikotarpiu žemės ūkio kultūros buvo džiovintos, o patikrinimo metu pagal apskaitos dokumentus matyti, kad tuo laikotarpiu pareiškėjas gazolio apskritai neturėjo (2018 metais džiovintos avižos). Operatyvaus patikrinimo medžiagoje nustatyta, kad džiovintos pupos, avižos, dobilai, o mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad be šių kultūrų buvo perdžiovintos ir pupos. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad VMI vertino pareiškėjo naudojamos Džiovyklos techninius parametrus, t. y. dyzelinio kuro sunaudojimą (litrai/val.), našumą (kokiu procentu maksimaliai vieno džiovinimo metu gali būti sumažinamas atskirų žemės ūkio kultūrų drėgnumas), oro temperatūros įtaką našumui (kuro sąnaudų padidėjimas).

14. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) ir Aprašo nuostatas, ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pagal BAĮ nuostatas ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (4 straipsnio 1 dalis), visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis), ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus (12 straipsnio 2 dalis). Mokesčių administratoriaus surinkta patikrinimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas neužtikrino, kad būtų laikomasi nustatytų BAĮ ir Aprašo reikalavimų, numatančių apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama ir objektyvi, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. VMI nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai - suvestinės, pagrindžiantys gazolio panaudojimą, t. y. atliktas ūkines operacijas, skiriasi nuo operatyvaus patikrinimo metu pateiktų duomenų, operatyvaus patikrinimo metu pateikti duomenys nesutampa su mokestinio patikrinimo pateiktais duomenimis, todėl VMI pagrįstai nusprendė, kad nevienodi duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl duomenų patikimumo. Todėl, pareiškėjas, būdamas atsakingas už ūkininko veiklą, neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ūkio subjektams dėl apskaitos tvarkymo, kas atitinka Taisyklių 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytus kriterijus, Inspekcija turėjo teisėtą pagrindą mokėtiną akcizų sumą apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl duomenų nesutapimų VMI neturėjo objektyvios galimybės įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinos akcizų sumos (dydžio).

15.1. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Patikrinimo akto dėl 2018 m. naujo derliaus avižų matyti, kad nors pareiškėjas teigia, jog po pirmojo džiovinimo buvo pašalintas nurodytas LST normas viršijęs šiukšlingumas, tačiau kiekvieno vėlesnio džiovinimo metu vėl nurodė šiukšlingumą, viršijantį LST normas. Todėl Inspekcija, susumavusi viso džiovinimo ciklo metu nurodytą šiukšlingumą, nustatė, kad šiukšlingumas sudarė 71 proc. džiovinamos kultūros (avižų), kas prieštarauja paties pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 20/09/17/1 pateiktai informacijai, kuriame nurodoma, kad pirmą kartą džiovinamų kultūrų kieki sudaro 5-35 proc. šiukšlės, o atskirais atvejais kai kurių kultūrų šiukšlingumas iki 50 proc.

15.2. Pareiškėjo teiginiai, kad VMI specialistai neturėjo ekspertinių dėl žemės ūkio kultūrų šiukšlingumo, drėgmės, drėgmės pašalinimui reikalingo džiovinimų skaičiaus, nėra teisingi, nes VMI, vertindamas suvestinėse pateiktus duomenis pagal aukščiau nurodytus kriterijus, nustatęs kitokį (mažesnį) džiovinimų kiekį (skaičių) bei vertindamas žemės ūkio kultūrų šiukšlingumą, drėgmę, vadovavosi tiek paties pareiškėjo, tiek Džiovyklos pardavėjo nurodytais techniniais parametrais (Pardavėjo „Bokštuva“ 2020 m. gruodžio 11 d. raštas). Todėl, VMI, vertindama Džiovyklos našumo įtaką gazolio sąnaudoms, vadovavosi gamintojo nurodytais Džiovyklos našumais pagal kultūras, o nesant gamintojo duomenų apie Džiovyklos našumą džiovinant kultūras (kanapės, avižos, kvietrugiai, rugiai, kmynai, pupos, dobilai, žirniai), vadovavosi pareiškėjo nurodytais Džiovyklos našumais. Inspekcija, vertindama Džiovyklos našumo pokytį procentais (temperatūros įtaka), vadovavosi pareiškėjo pateikta pardavėjo „Bokštuva“ informacija, kad gamintojo Džiovyklos našumai standartiškai skaičiuojami prie dvidešimties laipsnių lauko temperatūros, o dirbant prie kitų sąlygų, pavyzdžiui, lauko temperatūrai esant nulinei, Džiovyklos sąnaudos padidėja 20 proc. (Pardavėjo „Bokštuva“ 2020 m. rugsėjo 16 d. raštas. VMI taip pat nustatė, kad pareiškėjo naudojama Džiovykla neturi valymo funkcijos, tačiau kaip nurodė Džiovyklos pardavėjas „Bokštuva“, Džiovyklos karšto oro ventiliatoriai, kuomet priemaišos yra lengvos, jas išpučia lauk su drėgnu oru, t. y. sumažina šiukšlių kiekį, šis veiksmas prilyginamas pirminiam valymui (bendrovės „Bokštuva“ 2020 m. gruodžio 11 d. raštas). Teismas sprendžia, Džiovykla tik iš dalies gali atlikti valymo funkciją, tuo tarpu pareiškėjas žemės ūkio kultūrų išvalymui nuo šiukšlių naudoja kitą elektra varomą įrangą.

16. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, sprendžia, kad mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo mokėtiną 37 275 Eur akcizų sumą. Pareiškėjas apskritai nenurodo jokių argumentų, neteikia jokių savo skaičiavimų dėl akcizų aritmetinio perskaičiavimo, tik deklaratyviai teigia, kad VMI nenustatė, jog jis dalį lengvatinio gazolio būtų panaudojęs ne pagal paskirtį, t. y. žymėtu kuru būtų pildyti ūkininko ar kitų asmenų transporto priemonių bakai. Teismas sprendžia, kad VMI, taikydama Taisyklių 6.3.6 punkte nustatytą ekonominių modelių metodą, tokios įrodinėjimo pareigos neturi, t. y. neturi įrodyti, kada ir kur pareiškėjas panaudojo / nepanaudojo dalį gazolio, kuris pagal apskaitos dokumentus buvo nurašytas, jo veikloje faktiškai nebuvo naudotas. Todėl VMI turėjo pareigą nustatyti aplinkybes, lemiančias būtinumą taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

17. Teismo vertinimu, VMI pasirinktas ekonominių modelių metodas garantavo teisingą mokestinės prievolės apskaičiavimą, įvertinimas buvo atliktas išsamiai, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, patikrinimo metu siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus. Mokesčių administratorius vadovavosi pareiškėjo operatyvaus patikrinimo metu surinktais duomenimis, pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, buhalterinės apskaitos dokumentais, Džiovyklos gamintojo internetiniame puslapyje pateikta informacija, bendrovė „Bokštuva“ pardavėjo internetiniame tinklapyje bei 2020 m. gruodžio 11 d. rašte Inspekcijai nurodytais duomenimis. Tuo tarpu pareiškėjas į VMI pasirinktą metodą jokių nepagrįstumo įrodymų neteikė, savo skaičiavimų neteikė, tik paaiškinimus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ūkio subjektams dėl apskaitos tvarkymo, kas atitinka Taisyklių 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytus kriterijus, o sudarė pagrindą pareiškėjui priklausančią mokėti akcizų sumą apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Inspekcija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstas išvadas, kuriomis abejoti nėra jokio pagrindo, įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą pagrįsti pareiškėjui apskaičiuotus akcizus, delspinigius.

18. Teismas pažymi, kad atleidimo nuo mokesčių mokėtojui apskaičiuotų delspinigių teisiniai pagrindai įtvirtinti MAĮ 100 straipsnyje ir Taisyklėse. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 7 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atleidimo nuo delspinigių pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

19. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė mokesčių administratoriaus piktnaudžiavimo, atliekant patikrinimą, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo akcizų delspinigių mokėjimo remiantis teisingumo ir protingumo principais (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis), nes delspinigių skaičiavimu nėra siekiama nubausti mokesčio mokėtoją, taikant jam neigiamas turtines pasekmes, o iš jo yra išieškoma turtinė nauda, kurią gavo valstybės sąskaita. Teismas sutinka su Komisijos vertinimu dėl paskirtos 10 proc. baudos.

20. Pareiškėjo teismui pateiktas bendrovės „Bokštuva“ 2021 m. rugsėjo 27 d. raštas dėl Džiovyklos Alvan Blanch DF10500 našumo niekaip nepaneigia mokesčių administratoriaus padarytų išvadų dėl priskaičiuotų akcizų ir su tuo susijusių sumų, negali būti pagrindu naikinti ar keisti ginčijamus sprendimus pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

21. Teismas pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikra aplinkybe pagrindžiančiais įrodymais.

22. Teismas laiko, kad pareiškėjas ginčijamus sprendimus gavo laiku, juos apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

23. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT teisminę praktiką, teismas daro išvadą, kad ginčijami Komisijos 2021 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. S-71 (7-51/2021), VMI 2021 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. (21.222E) FR0682-32, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, pagrindinės procedūros ir teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

24. Teismui netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

25. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo R. M. skundą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.