Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje GENRIK PUCKO a.k. (duomenys neskelbtini) gimes 1944-01-18 Baltarusijoje, Gardine, baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurini išsilavinima, pensininkas, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šalcininku m., anksciau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustate:

G. P. nežymiai sutrikde sveikata savo žmonai S. P., o butent: jis 2008 m. lapkricio men. 8 d. apie 10 val., gyvenamajame name, esanciame (duomenys neskelbtini), Šalcininkai, budamas apsvaiges nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo žmona S. P. metu sudave pastarajai kelis (du) smugius rankomis i galvos bei liemens sriti, padarydamas jai poodines ir gilesniuju minkštuju audiniu kraujosruvas. Šiais savo veiksmais G. P. padare nusikaltima, numatyta LR BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teismo posedžio metu kaltinamasis G. P. kaltu del inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, paaiškindamas, kad savo žmonai yra sudaves. Jis parode, kad kartu su savo žmona S. P. ir savo sunumis Jevgenijumi bei Olegu gyvena nuosavame name. Pirmame aukšte gyvena jis su žmona, antrame - abudu sunus. Galimai apie savaite vartojant alkoholinius gerimus, 2008-11-08 apie 10.00 val. pas ji kambari atejo žmona S. P.. Žmonai pasake, kad reikia sunešti iš kiemo i rusi malkas, ši atsisake. Susinervines dešine ranka pastume žmona, sudave viena smugi, antra karta ranka sudave jai i pilva. S. P. nuo šiu smugiu nenukrito. Po to nuejo i parduotuve ir nusipirko buteli degtines 0,7 litro talpos. Atejes i namus pakviete sunu Olega išgerti, o veliau pakviete ir žmona. Išgerinejant žmona nesiskunde sveikata, ant jos kuno melyniu nemate. Ka dare kita diena, t.y. 2008-11-09, neatsimena, bet galimai atsipagiriojo. Ka veike ta diena žmona, nežino. 2008-11-10 ryte prabudo išgirdes sunaus J. P. riksma, kad mama negyva. Išejes iš savo kambario i koridoriu vonios kambaryje pamate pusnuoge sedincia ant kedes savo žmona S. P.. Kaip ir kokiomis aplinkybemis mire žmona S. P., nežino, jos nemuše, nežino iš kur pas S. P. melynes, bet galimai jos galejo atsirasti nuo žmonos ligu ir vartojamu vaistu. Kadangi žmona buvo silpnu koju, kai išgerdavo dažnai pati nukrisdavo, buvo net susilaužiusi koja. Gali buti, kad ta diena ji išgerusi pati nukrito ir susimuše. Iki mirties žmona labai sirgo, skundesi del širdies, koju, nervu, ji visa laika gydesi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu, jo kalte del nesunkaus sveikatos sutrikdymo irodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažista irodymais: lavono apžiuros protokolas (1 t., b.l. 5-6), papildomos ivykio vietos apžiuros protokolas (1 t., b.l. 7-18), specialisto išvados (1 t., b.l. 82-88, 101-109, 127-129), Valstybines teismo medicinos tarnybos ekspertizes aktas Nr. EKM 60/10(01), liudytoju O. P., J. P., M. S. parodymai.

Liudytojas J. P. parode, kad kaltinamasis yra jo tevas, nukentejusioji yra jo motina S. P.. 2008-11-10 ryte išvažiuodamas i darba dar pasikalbejo su motina, pasake jai nueiti i vonia, gal jai bus geriau. Apie 10.30 val. sugrižes i namus vonios kambaryje aptiko negyva savo motina. Apie ši ivyki praneše policijai. 2008-11-07 motina buvo nugriuvusi, jis su broliu ja pakele ir nuneše i jos kambari. Kaip mama nukrito jis nemate, brolis pasake jam, kad mama užkliuvo už slenkscio.

Liudytojas O. P. parode, kad kaltinamasis yra jo tevas, nukentejusioji yra jo motina Stanislava P. J. su broliu gyvena namo antrame aukšte, o motina su tevu pirmame aukšte, atskiruose kambariuose. Kažkur nuo penktadienio, t.y. nuo 2008-11-07 užgere - vartojo alkoholinius gerimus kiekviena diena. Tevai tuo laikotarpiu taip pat pastoviai gere. 2008-11-08 dienos metu nusileido i pirma aukšta, išgirdo triukšma tevo kambaryje. Užejes i vidu pamate, kad motina ir tevas išgerineja. Isipyles viena stikliuka išgere. Motina pakilo ir eidama per tevo kambari užkliuvo už slenkscio ir nukrito ant galvos. Tada jis pakviete broli ir jie nuvede motina i jos kambari. 2008-11-09 gere visa diena savo kambaryje, o tevai gere alkoholinius gerimus savo kambaryje. Barniu ar konfliktu tarp ju nepastebejo. 2008-11-10 apie 11.00 val. prabudo išgirdes brolio riksma, kad mire motina. Nusileides i pirma aukšta vonios kambaryje pamate negyva motina S. P.. Kaip, kokiomis aplinkybemis mire motina jis nežino. Ikiteisminio tyrimo metu pasake, kad mate, kaip tevas užsimojo ranka bei sudave motinai viena karta i galva, nuo šio smugio motina pargriuvo ant grindu. Tokius parodymus jis dave budamas girtas, šoko busenoje, šie jo parodymai yra neteisingi.

Apklausta liudytoja M. S. parode, kad S. P. buvo jos brolio žmona. Santykiai buvo geri, kaltinamasis su žmona gyveno gerai. Ji atvažiuodavo per metus 3-4 kartus. Mirusioji jai skundesi del širdies, sake, kad jai blogai su širdimi. Ant nukentejusiosios kuno melyniu ji niekada nemate.

Iš 2008-11-10 lavono apžiuros protokolo matyti, kad gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), Šalcininku m., Šalcininku r., vonioje pusiau sedimoje padetyje ant kedes buvo aptiktas S. P. lavonas, vilkintis juodos spalvos marškineliais su trumpomis rankovemis, o po jais melynos spalvos marškineliais su trumpomis rankovemis. Lavono veido dešineje puseje yra kraujosruva, dešines rankos plaštakoje poodine kraujosruva (l t., b.l. 5-6).

Iš 2008-11-11 papildomos ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šalcininku m., murinis, dvieju aukštu. Pirmajame gyvenamojo namo aukšte yra prieškambaris, koridorius, virtuve, du kambariai, vonia ir laiptai, vedantys i antra aukšta. Iš prieškambario buvo paimta vyriška pilkos spalvos striuke, kurios priekineje dešineje puseje yra rudos spalvos sutepimas. Iš kambario, kuriame gyveno S. P., pakelus lova buvo išimta patalyne. Ant pagalves rudos spalvos deme. Užvalkalas paimtas tyrimui. Iš vonios kambaryje esancios dežes, skirtos drabužiu laikymui, paimtos melynos spalvos su baltomis juostomis sportines kelnes, kuriu kaireje klešneje rusvos spalvos sutepimas (l t., b.l.7-18).

MRU TMOT Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. M 2086/08 (01) nurodyta, kad S. P. mirties priežastimi buvo kuno sumušimas, pasireiškes daugybinemis viso kuno poodinemis ir gilesniuju minkštuju audiniu kraujosruvomis, tai komplikavosi umia vidaus organu mažakraujyste, šoku. S. P. mirtis galejo ivykti prieš 20-30 val. iki jos lavono teismo medicinos tyrimo 2008-11-11 09.00 vai. i tai nurodo lavoniniu reiškiniu bukle, konstatuota tiriant lavona. S. P. lavono kraujyje etilo alkoholio, benzodiazepinu ir barbituratu nerasta. S. P. lavone yra šie sužalojimai: kaktos dešines puses odos nubrozdinimas su aplinkine poodine ir gilesniuju minkštuju audiniu kraujosruva, veido dešines puses, nosies nugareles, kaires akies abieju voku, dešines ausies kaušelio srities, abieju ranku, liemens ir abieju koju daugybines poodines ir gilesniuju minkštuju audiniu kraujosruvos (viso keturiasdešimt trys). Sužalojimai galejo buti padaryti kietu, buku daiktu poveikyje (pvz.: suduodant rankomis, kojomis, spaudžiant ranku pirštais ir pan.). Sužalojimai galejo buti padaryti 24 valandu laikotarpyje iki mirties. I tai nurodo sužalojimu makroskopinis ir mikroskopinis vaizdas. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, (l t., b.l. 82-88)

MRU TMI Vilniaus skyriaus papildomoje Specialisto išvadoje M 2086/08 (01) - M 19/09(01) nurodyta, kad S. P. mirtis ivyko nuo sužalojimu visumos. S. P. lavone nustatyti kuno sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 40-ies trauminiu poveikiu pasekoje. S. P. lavone nustatyti sužalojimai nera budingi savižalojimuisi. Po kuno sužalojimu padarymo S. P. galejo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz.: judeti, gintis, Šaukti). Poodines kraujosruvos S. P. abiejose plaštakose bei dilbiuose galejo atsirasti jai ginantis nuo smugiu. S. P. vartojami vaistai tiesiogines itakos mirties priežasciai neturejo, (l t., b.l. 92-94)

Iš MRU TMI aerologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvados Nr. S 648/08 (01) R 715/08 matyti, kad ant pagalves užvalkalo yra S. P. kraujo pedsakai su 99.9999999% tikimybe. Ant striukes, sportiniu kelniu yra žmogaus kraujo pedsakai, kam priklauso pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas, (l l., b.l. 101-109)

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akto Nr. 78TPK-73 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu itariamasis G. P. galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. G. P. 2008-11-14 - 2008-11-18 del išsivysciusio praeinancio umaus psichikos sutrikimo -priklausomybe nuo alkoholio, abstinencijos sindromas su delyru, buvo psichozes busenoje, del tuo laikotarpiu negalejo suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Duomenu, kad kitu laikotarpiu G. P. buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas, del kurio jis negalejo suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti, nera. Šiuo metu G. P. konstatuojamas priklausomybes nuo alkoholio sindromas, aktyvi priklausomybe ir asmenybes ir elgesio sutrikimas ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu pasekoje, jis gali suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. G. P. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir stoti prieš teisma. Šiuo metu G. P. priverciamuju medicinos priemoniu taikymas nereikalingas, (l t., b.l. 127-129)

Teismo posedyje apklaustas ekspertas J. R. parode, kad pilnai patvirtina eksperto T. B. duota išvada, taciau jis jau dabar nedirba. Tiesiogine nukentejusios mirties priežastis - umi vidaus organu mažakraujyste, šokas. Jis susipažino su akto aprašomaja dalimi, šie aprašymai patvirtina mirties priežasti. Buvo atliktas vidaus organu histologinis tyrimas, pasitvirtino vidaus organu mažakraujyste, tai kraujo susikaupimas odoje, paodyje, dideliuose kuno plotuose. S. P. vartojo vaista „Varfarina", kuris mažina kraujo krešejima. Taip pat buvo letesnis kraujo krešejimas, nes buvo pažeistos kepenys del letinio alkoholizmo, taip pat to vaisto vartojimas, visa tai stimuliavo smulkiu kapiliaru plyšimui. Visi sužalojimai, kurie nustatyti negalejo atsirasti vienu metu, nes susidare skirtingose kuno paviršiuose. Ne visos kraujosruvos susidare nuo smugiu, kitos galejo susidaryti kritimo metu. Pavyzdžiui dubens, sedmenu paviršiuje kraujosruvos kritimo metu negalejo susidaryti, tai galejo atsirasti nuo kitu trauminiu poveikiu. Jeigu tai butu sveikas žmogus, kad nuo tokiu sužalojimu mirtu - sunku pasakyti, taciau tai mažai tiketina, turetu buti dar ir kaulu lužiai. Smugio i pilva nustatyta nebuvo, nes kraujosruvos pilvo srityje nera. Turint krešejimo sutrikimus tikrai turejo likti melyne. Mirciai itakos turejo kraujo krešejimo sutrikimai. Kitam žmogui tokios kraujosruvos negalejo itakoti mirciai. Trauminiu poveikiu ne nemažiau 40, tai nustatyta pagal kraujosruvu kieki. Del konsultacines pažymos 4 punkto išvados, kad S. P. mirties priežastis nustatyta nepagristai, šio teiginio argumentai bei motyvacija išdestyti treciame skyriuje, taciau ten nera motyvu, o yra išvardintos ligos, kuriomis sirgo nukentejusioji. Taip pat turejo itakos, jeigu nukentejusioji buvo karštoje vonioje, šilta aplinka turejo itakos kraujosruvu išplitimui. Jeigu nukentejusioji nesažiningai vartojo vaistus, tai turejo itakoti kraujo krešejimo mažejimui. Byloje esancios išvados 5 punkte teiginius, kad S. P. mire 10 diena, o smugiai buvo suduoti 8 diena, vertina prieštaringai, nes remiantis bylos aplinkybemis visi sužalojimai ir kraujosruvos negalejo susidaryti 24 valandu begyje, nes skiriasi kraujosruvu mikroskopinis vaizdas. Todel kai kurios kraujosruvos galejo atsirasti ir anksciau. Kadangi yra esminiu prieštaravimu nustatant mirties priežasti, todel yra tikslinga skirti teismo medicinos ekspertize. Darant pirmine ekspertize nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad nukentejusioji sirgo raumenu astenija, raumenys silpni, išgerus raumenu jega silpnesne, galejo griuti. Taip pat neturejo duomenu, kad nukentejusioji turejo abieju ranku lužius. Taip pat reikia išsiaiškinti kokie vaistai buvo paskirti nukentejusiajai nuo striukos gydymo. Kai kurios melynes negalejo atsirasti paros begyje, nukentejusiosios oda buvo labai jautri.

Iš Valstybines teismo medicinos tarnybos ekspertizes išvados Nr. EKM 60/10(0)1, kuria atliko ekspertas A. B., matyti, kad S. P. mirties priežastimi buvo umi vidaus organu mažakraujyste, išsivysciusi del daugybiniu kraujosruvu, išplitusiu po oda bei i minkštuosius audinius. Detaliau patirtu sužalojimu lokalizacija ir apimtis yra išdestyta akto tiriamojoje dalyje. S. P. mirtis galejo ivykti maždaug prieš 1-2 paras iki lavono tyrimo, t.y. mirties laikas atitiktu 2008-11-09 diena ar 2008-11-10 nakti. Galimybe, kad neužilgo prieš mirti S. P. kune nustatyti sužalojimai galejo atsirasti jai griuvinejant ir atsitrenkiant i kietus bukus paviršius, neatmetama. Objektyvus duomenys, neatmeta galimybes, kad pavienius sužalojimus S. P. galejo patirti bylos medžiagoje nurodomomis aplinkybemis, t.y. itariamajam G. P. sudavus nukentejusiajai viena-du smugius ir pan., taciau šios traumavimo aplinkybes nepaaiškina visu nustatytu kraujosruvu atsiradimo ir tuo paciu negali buti susietos su mirties priežastimi. Po patirtu sužalojimu S. P. galejo atlikineti savarankiškus aktyvius veiksmus. Tai galejo testis valandomis. Vaistai, mažinantys kraujo krešejima, galejo paskatinti kraujosruvu išplitima ir tuo paciu netiesiogiai salygoti mirti. Tiesiogiai mirti leme ne vaistu vartojimas ar sveikatos bukle, bet kraujosruvu atsiradimas. Galimybe, kad S. P. koju raumenu astenija galejo buti viena iš priežasciu jos griuvinejimui ir patirtu sužalojimu atsiradimui, neatmetama. Komisijos nuomone, teismo medicinos eksperto T. B. surašytose specialisto išvadose Nr. M 2086/08 (01) ir Nr. M 2086/08 (0l)-M 19/09 (01) S. P. mirties priežastis vidaus organu mažakraujyste, išsivysciusi del daugybiniu kuno sužalojimu, m teisingai. Mirties priežasties tikimybe nuo uminio širdies veiklos sutrikimo, sukelto pvz. širdies išemines ligos (specialisto A. G. konsultacine išvada), svarstytina tais atvejais, jei tyrimo metu nebutu nustatoma mechanines traumos požymiu komplikacijomis, galinciomis paaiškinti mirties priežasti. Išvadoje pažymetina, kad specialisto A. G. konsultacineje išvados 5 punkte neatmetama galimybes, kad umu širdies veiklos sutrikima galejo išprovokuoti buitiniu konfliktu metu patirti sužalojimai.

Ivertines byloje surinktus duomenis teismas daro išvada, kad G. P. yra kaltas del S. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai yra padare nusikaltima, numatyta BK 140 str. 1 d., padarymo.

Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo ivykio eiga, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – irodymu šaltinio – parodymus ivertino, atsižvelgdamas i tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitu asmenu parodymais. Kaltinamojo G. P. ir liudytoju O. P., J. P. parodymai atskleide visa ivykio esme ir sutapo dalyje, turincioje reikšmes del nusikalstamos veikos tinkamo kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo istatymo taikymo klausima, teismas vadovaujasi tiek kaltinamojo G. P., tiek liudytoju O. P., J. P. parodymais, tiek ekspertu išvadomis ir tiek, kiek jie pasitvirtino kitu ištirtu irodymu visete.

Kaltinamasis G. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis nužude šeimos nari - savo žmona S. P., o butent, jis 2008 m. lapkricio menesi, laikotarpiu nuo 8 iki 10 dienos, gyvenamajame name, esanciame(duomenys neskelbtini), Šalcininkai, budamas apsvaiges nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo žmona S. P. metu sudave pastarajai ne mažiau keturiasdešimt smugiu rankomis, kojomis, spaudžiant pirštais i ivairias kuno vietas, padarydamas šiai kaktos dešines puses odos nubrozdinima su aplinkine poodine ir gilesniuju minkštuju audiniu kraujosruva, veido dešines puses, nosies nugareles, kaires akies abieju voku, dešines ausies kaušelio srities, abieju ranku, liemens ir abieju koju daugybines poodines ir gilesniuju minkštuju audiniu kraujosruvas, kas komplikavosi umia vidaus organu mažakraujyste, šoku, del ko S. P. mire, ir taip nužude šeimos nari - savo žmona S. P..

Veikos kvalifikacijai, siekiant atriboti tycini kuno sužalojima nuo sumanymo nužudyti, lemiama reikšme turi tycios rušies nustatymas, taigi, norint G. P. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip šeimos nario nužudyma, butina irodyti, kad jis veike tiesiogine apibrežta tycia, nes veika gali buti kvalifikuojama kaip nužudymas tik esant apibrežtai kaltininko tyciai atimti gyvybe, kai veikiama siekiant atimti gyvybe (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 6 punktas). Kitaip tariant, reikia nustatyti, kad G. P. tikrai norejo ir ketino nužudyti S. P.. Pagal LR BK 15 str. 2 d. 2 p. nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tycia, jeigu ji darydamas asmuo suvoke pavojinga nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 129 str. numatyti padariniai ir ju norejo. Šis nusikalstamos veikos požymis nustato atitinkamus reikalavimus ir ju irodinejimo procesui – butina irodyti kaltininko tycia ir atskleisti jos turini. Kaltes turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstama veika, išaiškinimu kaip jis suvoke bei ivertino savo daromu veiksmu pobudi, padarinius, kokios paskatos nuleme nusikalstamos veikos padaryma ir kokiu padariniu šia veika buvo siekiama. Kaltes forma, rušis, jos turinys – subjektyvus (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytu aplinkybiu, nustatomi tiriant, ivertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, ju pobudi, buda, pastangas juos padarant. Todel apie kalte – psichini kaltininko santyki su veika bei jos padariniais gali buti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesi.

Kaltinamasis G. P. iš esmes pripažino, kad 2008-11-08 apie 10.00 val. pas ji kambari atejo žmona S. P.. Žmonai pasake, kad reikia sunešti iš kiemo i rusi malkas, ši atsisake. Susinervines dešine ranka pastume žmona, sudave viena smugi, antra karta ranka sudave jai i pilva. S. P. nuo šiu smugiu nenukrito. Po to nuejo i parduotuve ir nusipirko buteli degtines 0,7 litro talpos. Atejes i namus pakviete sunu Olega išgerti, o veliau pakviete ir žmona. Išgerinejant žmona nesiskunde sveikata, ant jos kuno melyniu nemate. Kaip ir kokiomis aplinkybemis mire žmona S. P., nežino, jos nemuše, nežino iš kur pas S. P. melynes, bet galimai jos galejo atsirasti nuo žmonos ligu ir vartojamu vaistu. Kadangi žmona buvo silpnu koju, kai išgerdavo dažnai pati nukrisdavo, buvo net susilaužiusi koja. Gali buti, kad ta diena ji išgerusi pati nukrito ir susimuše. Iki mirties žmona labai sirgo, skundesi del širdies, koju, nervu, ji visa laika gydesi. Šie G. P. parodymai nera nepaneigti, todel vertinami kaltinamojo naudai.

Teismo posedyje apklaustas ekspertas J. R. patvirtino pirmine eksperto T. B. duota išvada, taciau parode, kad tarp pirmos ir papildomos specialistu išvadu yra prieštaravimu, lemianciu mirties priežasti, nes galejo itakos tureti ir kiti faktoriai. Ekspertas J. R. prieštaringai vertino byloje esancios išvados 5 punkte teiginius, kad S. P. mire 10 diena, o smugiai buvo suduoti 8 diena, nes pasaka eksperto, remiantis bylos aplinkybemis visi sužalojimai ir kraujosruvos negalejo susidaryti 24 valandu begyje, nes skiriasi kraujosruvu mikroskopinis vaizdas. Todel kai kurios kraujosruvos galejo atsirasti ir anksciau. Ekspertas pripažino, kad darant pirmine ekspertize nebuvo pateikti reikšmingi duomenys apie tai, kad nukentejusioji sirgo raumenu astenija, taip pat nebuvo duomenu, kad nukentejusioji turejo abieju ranku lužius. Be to, nebuvo aiškinamasi kokius vaistus nukentejusioji vartojo nuo striukos gydymo. Todel ekspertas negalejo paneigti kaltinamojo teiginius, kad nukentejusiajai padarytu sužalojimu pobudis ir apimtis yra budingi griuvimui. Be to, ekspertas atkreipe demesi ir i tai, kad nukentejusioji turejo letesni kraujo krešejima, nes buvo pažeistos kepenys del letinio alkoholizmo, todel ši aplinkybe ir vaistu vartojimas - visa tai stimuliavo smulkiu kapiliaru plyšimui. Visi sužalojimai, kurie nustatyti negalejo atsirasti vienu metu, nes susidare skirtingose kuno paviršiuose. Ne visos kraujosruvos susidare nuo smugiu, kitos galejo susidaryti kritimo metu.

Itin reikšmingi duomenys, kuriais grindžiama apelianto kalte del nežymaus sveikatos sutrikdymo, užfiksuoti Valstybines teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. EKM 60/10(0)1. Joje neatmetama galimybe, kad neužilgo prieš mirti S. P. kune nustatyti sužalojimai galejo atsirasti jai griuvinejant ir atsitrenkiant i kietus bukus paviršius. Be to, išvadoje surinkti objektyvus duomenys neatmeta galimybes, kad pavienius sužalojimus S. P. galejo patirti bylos medžiagoje nurodomomis aplinkybemis, t.y. itariamajam G. P. sudavus nukentejusiajai viena-du smugius ir pan., taciau šios traumavimo aplinkybes nepaaiškina visu nustatytu kraujosruvu atsiradimo ir tuo paciu negali buti susietos su mirties priežastimi. Vaistai, mažinantys kraujo krešejima, galejo paskatinti kraujosruvu išplitima ir tuo paciu netiesiogiai salygoti mirti. Tiesiogiai mirti leme ne vaistu vartojimas ar sveikatos bukle, bet kraujosruvu atsiradimas. Atkreiptinas demesys i tai, kad išvadoje taip pat neatmetama galimybe, jog S. P. koju raumenu astenija galejo buti viena iš priežasciu jos griuvinejimui ir patirtu sužalojimu atsiradimui.

Apklausti teisiamajame posedyje liudytojai O. P. ir J. P. patvirtino aplinkybe, kad motina buvo nugriuvusi, jie ja pakele ir nuneše i jos kambari. Liudytojas O. P. parode, kad tiek jis, tiek tevai nuo 2008-11-07 užgere ir vartojo alkoholinius gerimus kiekviena diena. 2008-11-08 dienos metu nusileido i pirma aukšta, išgirdo triukšma tevo kambaryje. Užejes i vidu pamate, kad motina ir tevas išgerineja. Isipyles viena stikliuka išgere. Motina pakilo ir eidama per tevo kambari užkliuvo už slenkscio ir nukrito ant galvos. Tada jis pakviete broli ir jie nuvede motina i jos kambari

Taigi, liudytoju O. P. ir J. P. parodymai, aptarta teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. EKM 60/10(0)1 ir eksperto J. R. paaiškinimai teismo posedyje nepaneigia kaltinamojo G. P. teiginiu, jog nukentejusiajai konstatuoti sužalojimai buvo padaryti jai paciai griunant ir susižalojant veida, rankas, liemeni ir kojas. Ekspertizes išvadoje nustatyta, jog S. P. koju raumenu astenija galejo buti viena iš priežasciu jos griuvinejimui ir patirtu sužalojimu atsiradimui, o vaistai, mažinantys kraujo krešejima, taip pat galejo paskatinti kraujosruvu išplitima ir tuo paciu netiesiogiai salygoti mirti. Be to, ekspertizes išvada nepaneige kaltinamojo teiginiu, kad pastarasis sudave tik pora smugiu pastumdamas nukentejusiaja, t.y. kad pavienius sužalojimus S. P. galejo patirti itariamajam G. P. sudavus nukentejusiajai viena-du smugius. Taigi, nukentejusiosios mirties priežastimi buve sužalojimai, ju padarymo mechanizmas, koju raumenu astenija, vaistai, mažinantys kraujo krešejima yra aiškiai nustatyti mineta specialisto išvada bei eksperto paaiškinimais.

Jokiu kitu duomenu, patvirtinanciu, kad kaltinamasis G. P. nukentejusiajai butu padares kitus sužalojimus, byloje nera. Kadangi teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. EKM 60/10(0)1 neatmetamos galimybes, kad nukentejusiosios kune nustatyti sužalojimai galejo atsirasti jai griuvinejant ir atsitrenkiant, o mirties itakai galejo salygoti ir vaistai, mažinantys kraujo krešejima, kurie galejo paskatinti kraujosruvu išplitima, todel kaltinamojo veiksmai nera priežastiniame ryšyje tarp kaltinamojo padarytu veiksmu ir atsiradusiu padariniu. Todel kaltinamojo G. P. veiksmai neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 3 p., sudeties požymiu.

Taigi, teismas neturi teisinio pagrindo G. P. veiksmus kvalifikuoti kaip nužudyma. Todel G. P. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. perkvalifikuojama i Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. pagal realiai kilusias pasekmes – nežymu S. P. sveikatos sutrikdyma.

Pagal susiklosciusia teismu praktika kaltininko prisipažinimas, kaip jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, baudžiamajame istatyme formuluojamas ne kaip kaltes pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika. Kaltininko prisipažinimas aiškinamas, kaip esminiu, kvalifikacijai reikšmingu, objektyviu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybiu pripažinimas. Istatymo nereikalaujama, kad asmuo pripažintu kalte visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teise i gynyba, taigi turi teise gincyti kaltinima, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktiniu inkriminuoto jam nusikaltimo aplinkybiu suvokimu. Jo faktiniu aplinkybiu suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluociu, todel tokios teises negalima atimti arba apriboti, nurodant atsakomybe lengvinancios aplinkybes nepripažinimu (baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2006). Kaltinamasis G. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino esmines faktines aplinkybes, kad sudave nukentejusiajai du smugius ir ja pastume, dave iš esmes nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailejosi. Tuo remdamasis, teismas pripažista jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Del bausmes skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. itvirtina bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ir apriboti asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausme butu adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo igyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltinamoj G. P. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažistama tai, kad kaltinamasis iš esmes prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamoj G. P. atsakomybe sunkinancia aplinkybe teismas pripažista tai, kad nusikaltima padare apsvaige nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausme kaltinamajam G. P. teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo pobudi ir laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš ju nesuteikiant išskirtines dominuojancios reikšmes. Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i tai , kad yra atsakomybe lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybes. BK 62 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamasis G. P. padare nesunku nusikaltima (BK 11 str. 3 d.), praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, gydesi psichiatrijos ligoninese (l t., b.l. 124), i narkologine iskaita neirašytas (l t., b.l. 144). Ivertinus išdestytu aplinkybiu visuma, G. P. skirtina griežtesne sankcijoje numatyta bausmes rušis - laisves atemimas, artimas sankcijos maksimumui.

Taciau kolegijos nuomone, bausmes tikslai šioje byloje gali buti pasiekti G. P. neskiriant realios laisves atemimo bausmes. Teiseju kolegija atsižvelgia i visas aukšciau paminetas aplinkybes ir ivertinus tai, kad kaltinamasis G. P. teisiamas pirma karta, yra pensinio amžiaus, nuo nusikalstamos veikos padarymo nauju nusikaltimu nera padares, daro išvada, kad G. P. nera linkes nusikalsti, o padarytos nusikalstamos veikos nera jo ankstesnio antivisuomeninio gyvenimo padarinys. Todel teiseju kolegija daro išvada, kad esant aukšciau paminetoms aplinkybems yra pagrindas manyti, kad G. P. paskirtos bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, o jos vykdyma atidedant.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti: S. P. - 2 vnt. marškineliai, sijonai, kelnaites; striuke ir užvalkalas - nuosprendžiui isiteisejus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti ji laisves atemimo bausme 9 (devyniems) menesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 7 p, paskirtosios bausmes vykdyma atideti vieneriems metamas, ipareigojant ji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia, o isiteisejus nuosprendžiui - panaikinti.

Daiktinius irodymus: S. P. - 2 vnt. marškineliu, sijonus, kelnaites; striuke ir užvalkala - nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienu nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.