Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys ten esantys nuteistieji ir suimtieji. Tam yra reikalingas inventorius. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaro sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta (b.l. 15-24), kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas laikotarpiais nuo 2009-02-06 iki 2010-01-19 ir nuo 2015-01-08 iki 2015-01-13. Pareiškėjas teigia, kad buvimo Lukiškių TI-K metu jis buvo laikomas perpildytose kamerose, jose trūko baldų.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad patikslintas skundas teisme gautas tik 2015-08-03, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pradinį skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui paštu išsiuntė tik 2015-07-14 (b.l. 5), o patikslintą skundą – 2015-07-30 (b.l. 9), taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2009-02-06 iki 2010-01-19, pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Pareiškėjas uždelstą kreipimąsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia nežinojimu apie galimybę priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo (sulaikymo vykdymo) sąlygų. Nurodo, jog buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą.

Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suėmimo vykdymą reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismą. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjas kildindamas žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų turėjo suprasti, kad su juo elgiamasi netinkamai, jis žeminamas, kankinamas, todėl suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015 m. liepos mėnesį, t.y. praleidęs nagrinėjamu atveju taikytiną trejų metų senaties terminą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2009-02-06 iki 2010-01-19, kuriais periodiškai buvo laikomas Lukiškių TI-K.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl neturtinės žalos priteisimo už periodinius laikotarpius nuo 2009-02-06 iki 2010-01-19.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2009-02-06 iki 2010-01-19 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015-01-08 iki 2015-01-13

Kaip jau buvo minėta, šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, patikslintame skunde akcentuodamas teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimus, kietojo inventoriaus (kėdžių) trūkumą kamerose.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-01-08 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 kv.m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 255, kurios plotas 24,38 kv.m (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas 2015-01-10 – 2015-01-12, kameroje buvo laikomi 5-6 asmenys. 2015-01-13 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2015-01-13 (toliau ir ginčo laikotarpis) buvo visiškai užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui, t.y. nurodytu laikotarpiu pareiškėjui teko 6,43– 4,06 kv.m. kameros ploto.

Pareiškėjo teigimu, kamerose trūko kėdžių. Kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti. Lukiškių TI-K parengtoje pažymoje (b.l. 39) nurodyta, kad šiuo metu kameroje Nr. 255 yra aštuonios lovos, stalas, du suolai, lentyna maisto produktams laikyti, aštuonios pakabos, o kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200 yra keturios lovos, stalas, dvi kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir keturios pakabos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 113 buvo laikomas vienas (2015-01-08), kameroje Nr. 255 laikomų asmenų skaičius svyravo nuo keturių iki šešių (laikotarpis 2015-01-09 – 2015-01-12). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu nurodytos kameros nebuvo perpildytos darytina išvada, jog ten laikomiems asmenims baldų (suolų) skirtų sėdėti užteko. Net ir pripažinus, kad kamerose galimai trūko kėdžių (suolų), įvertinus pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 255 laikotarpį (keturios dienos), pažeidimas (jeigu toks ir buvo) nebuvo intensyvus ir pareiškėjui didelių nepatogumų nesukėlė.

Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K artimais laikotarpiais) matyti, kad kameroje Nr. 255 higienos normų pažeidimų nenustatyta (b.l. 29-33).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai

Apibendrindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas ar kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.