- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- ATP-280-634/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria Marijampolės rajono apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o L. K. skundas netenkintas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-11-27 administracinio teisės pažeidimo protokolas L. K. surašytas už tai, kad jis 2014-11-27, 19 val. 39 min. Šakių rajono policijos komisariato patalpoje būdamas girtas, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, sunkiai kontroliuodamas savo veiksmus, pasirodė viešoje vietoje. Šia priešinga teisei veika, įžeisdamas žmogaus garbę ir orumą bei visuomeninę dorovę, viešoje vietoje pasirodydamas girtas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. 1 d.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniosios specialistės O. R. 2014-12-04 nutarimu L. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d. padarymą paskirta 11 eurų (40 Lt) bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2015-02-03 nutartimi Marijampolės rajono apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2014-12-04 nutarimą paliko nepakeistą, o L. K. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad L. K. neblaivumas, jo pasirodymas tokioje būklėje viešoje vietoje – Šakių rajono policijos komisariato patalpose, bei nederamas šio neblaivaus asmens elgesys, siekiant padėti sulaikytam bendradarbiui ir pavaldiniui H. Z., tai yra nuolat besikartojantys įkyrūs L. K. prašymai paleisti H. Z., beldžiant tuo tikslu į policijos komisariato priimamojo langelį bei bandant patekti į policijos pareigūnams skirtas uždaras patalpas, taip trukdant tinkamai atlikti savo pareigas policijos pareigūnams, įvertintas kaip sunkiai kontroliuojamas L. K. priešingas teisei elgesys, įžeidžiantis žmogaus garbę ir orumą bei visuomeninę dorovę.
Šalies argumentai
L. K. nesutikdamas su apylinkės teismo priimta nutartimi pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2014-12-04 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime pažeidimo esmė nurodyta abstrakčiai, kaip buvo įžeistas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė nekonkretizuojama. Tačiau veiksmai, kuriais buvo įžeistas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė sudaro pažeidimo esmę, todėl protokole jie turėjo būti aprašyti aiškiai, laikantis ATPK 260 str. reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant, ar asmuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, atsižvelgtina į konkrečias bylos aplinkybes ir šia prasme įžeidimu reikėtų suprasti išskirtinį, visuotinai pripažintas moralės normas pažeidžiantį, viešą žmogaus elgesį ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-2082/2009, N575-2084/2009 ir kt.). Pažymėjo, kad vaizdo įrašas nepatvirtina, kad L. K. 2014-11-27, 19.39 val. atliko įžeidžiančius žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę veiksmus. Priešingai, apelianto išvaizda ir drabužiai buvo tvarkingi, elgsena rami, jis nesvirduliavo ir negriuvinėjo. Tokia jo elgsena yra kur kas artimesnė pageidaujamo elgesio standartui nei policijos pareigūno elgsena, kadangi pastarojo nervingumą išduoda gestikuliacija. Be to, iš pateikto įrašo matyti, kad nuo pat atėjimo į policijos komisariato patalpas iki protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko, t.y. iki 19.39 val. apeliantas nei karto nebeldė į langelį, bei neprisilietė prie patalpos, kurioje buvo pareigūnai, durų. Nepaisant to, policijos pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą L. K. traktavo kaip asmenį padariusį ATPK 178 str. 1 d., numatytą pažeidimą, remdamiesi tik tuo, kad pastarasis policijos patalpoje buvo lengvai išgėręs, tačiau to konstatuoti pažeidimui nepakanka. Mano, jog tai, kad L. K. sužinojęs apie jo vadovaujamos įmonės darbuotojo H. Z. sulaikymą, 2014-11-27 atėjo į Šakių policijos komisariatą ir ėmė klausinėti policijos pareigūnų apie H. Z. sulaikymo aplinkybes, apie galimybes padėti sulaikytajam negali būti laikoma žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę žeminančiu elgesiu. Tai, kad apeliantas vėliau nei protokole nurodytu laiku pabeldė į langą ir patraukė už durų rankenos, tebuvo siekis atkreipti pareigūnų dėmesį ir paraginti juos komunikuoti, nes tik komunikuojant buvo galima išsakyti atvykimo į policijos įstaigą tikslus ir gauti dominančią informaciją. Pažymėjo, kad Konstitucija laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą ar apskųsti jų sprendimus, todėl administracinė atsakomybė už tai negali būti taikoma. Apelianto nuomone, per visą buvimo policijos įstaigoje laiką jis neatliko jokių išskirtinių veiksmų, kuriuos būtų galima traktuoti kaip žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimą, atsižvelgiant į tai, jo veiksmuose nėra ATPK 178 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas M. A. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutartį palikti nepakeistą, o L. K. skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus įvertino tinkamai, L. K. paskirta nuobauda yra teisinga ir teisėta.
L. K. apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, skundžiama nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuria konstatavo, jog L. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d. sudėtis ir jo kaltė yra įrodyta bylos duomenimis.
Pažymėtina, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
ATPK 178 str. 1 d. numatyta, kad alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų (ATPK redakcija iki 2015-01-01). Taigi minėtas straipsnis įtvirtina du alternatyvius pažeidimus, apeliantui inkriminuotas antrasis, pagal kurį kvalifikuojant veiką turi būti nustatyta, jog: 1) asmuo pasirodė girtas viešoje vietoje; 2) jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Įstatymo leidėjas sąvokų – žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, nėra apibrėžęs, todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tokiu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis dorovės nuostatomis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog L. K. pasirodė viešoje vietoje, t. y. policijos komisariate, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,39 prom.), tačiau vien pasirodymo neblaiviam viešoje vietoje fakto nepakanka ATPK 178 str. 1 d. numatytam pažeidimui konstatuoti. Šiuo atveju būtina nustatyti koks L. K. elgesys įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame pažeidimo esmė įvardinta pakankamai lakoniškai, apsiribojama nurodant, jog L. K. būdamas girtas, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, sunkiai kontroliuodamas savo veiksmus pasirodė viešoje vietoje, šia priešinga teisei veika įžeidė žmogaus garbę ir orumą, bei visuomeninę dorovę. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konkretizavo, kad būtent nederamas L. K. elgesys siekiant padėti sulaikytajam bendradarbiui ir pavaldiniui H. Z., nuolat pasikartojantys įkyrūs prašymai jį paleisti, tuo tikslu beldžiant į priimamojo langelį bei bandant patekti į policijos pareigūnams skirtas uždaras patalpas, taip trukdant tinkamai atlikti savo pareigas policijos pareigūnams, įžeidė žmogaus garbę ir orumą bei visuomeninę dorovę. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, kadangi nurodyti L. K. veiksmai negali būti vertinami kaip įžeidžiantys žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos L. K. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2014-11-27, 19.23 val. jam paskambino jo darbuotojas H. Z. ir pasakė, kad jis yra sulaikytas. Norėdamas išsiaiškinti sulaikymo aplinkybes, paprašė K. B., kad pastarasis jį nuvežtų į policijos komisariatą. Nuvykus į policijos komisariatą paklausė už ką buvo sulaikytas H. Z., ar nebūtų galima jo saugiai parvežti namo, tačiau bekalbant jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, pastarasis nesipriešino, nustatytas 1,39 prom. girtumas, surašytas protokolas už tai, kad L. K. veiksmai yra sunkiai kontroliuojami, nors jis aiškiai žinojo atvykimo į policijos komisariatą tikslą, be to, policijos pareigūnams uždavė konkrečius klausimus. Jokio triukšmavimo nebuvo (b. l. 31-32). Tuo tarpu, liudytojo L. Č. teigimu, L. K. buvo paaiškinta dėl ko sulaikytas H. Z., tačiau pastarasis ir toliau klausinėjo, prašė aiškinti sulaikymo pagrindą, beldė į langelį, norėjo įeiti į budinčią dalį, į perspėjimus netrukdyti dirbti nereagavo, kilus įtarimui, nuspręsta patikrinti girtumą. K. elgesys buvo neadekvatus, jis nesuprato ir nevykdė reikalavimų, grasino atleisti iš tarnybos (b. l. 32-33). Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas A. K., jog L. K. buvo įspėtas netrukdyti ir išeiti iš policijos komisariato, tačiau jis pradėjo belsti į langelį ir traukti budinčios dalies duris, gąsdinti atleidimu iš tarnybos (b. l. 33-34). Akivaizdu, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės ir jų vertinimas ATPK 178 str. 1 d. pažeidimo kontekste L. K. atžvilgiu iš esmės grindžiamos trukdymu policijos pareigūnams atlikti savo tarnybines pareigas, jų reikalavimų pasišalinti iš policijos komisariato nevykdymu, kas tam tikrais atvejais galėtų sąlygoti atsakomybę už veiksmus, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, tačiau toks L. K. elgesys negali būti traktuojamas kaip įžeidžiantis žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę ATPK 178 str. 1 d. prasme. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų šlitinėjimas, griuvinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Nagrinėjamu atveju L. K. elgesį vertinti kaip įžeidžiantį žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę, nėra pagrindo. Liudytojas K. B., nurodė, jog L. K. neatrodė girtas, ką jis kalbėjo su policijos pareigūnais negirdėjo, tačiau iš L. K. kalbos ir elgsenos jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip prieštaraujančius visuomenės dorovei nepastebėjo, priešingai, direktoriaus elgesys buvo normalus (b. l. 34). Iš byloje esančios vaizdo medžiagos (b. l. 19) matyti, kad joje užfiksuotu laiku 20:35 val. L. K. atvykęs į policijos komisariatą prieina prie priimamojo langelio ir bendrauja su ten esančiais pareigūnais. Jo išvaizda ir drabužiai yra tvarkingi, asmuo nesvirduliuoja ir negriuvinėja. 20:39 val. jis atsitraukia nuo langelio, vaikštinėja po patalpą, skaito viešai iškabintą informacija, patraukia tarnybinių patalpų durų rankeną ir kelis kartus pabeldžia į langelį. 20:43 val. iš tarnybinės patalpos išeina policijos pareigūnas, išsitraukia iš lagamino alkotesterį ir siūlo L. K. pasitikrinti girtumą, L. K. elgiasi ramiai, nustatinėjamam neblaivumo laipsniui nesipriešina, pučia į alkotesterį, vėliau pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei pasirašo pareigūno teiktuose dokumentuose. Priešingai nei nurodoma pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, pateikta vaizdinė medžiaga neleidžia daryti išvados, jog L. K. elgesys policijos komisariate buvo sunkiai kontroliuojamas. Vien tai, kad L. K., būdamas išgėręs, policijos komisariate prašė paaiškinti H. Z. sulaikymo aplinkybes, beldė į priimamojo langelį bei patraukė tarnybinių patalpų durų rankeną, nenustačius kitų būtinų pažeidimo sudėties elementų (griuvinėjimo, svirduliavimo, netvarkingos išvaizdos, nesiorientavimo aplinkoje, amoralaus elgesio ir pan.), asmens neblaivumas negali būti laikomas įžeidžiančiu žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl L. K. apeliacinis skundas tenkintinas, Šakių rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutartis bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniosios specialistės O. R. 2014-12-04 nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla L. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
L. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniosios specialistės O. R. 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo L. K. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.