Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2015-04-03 · Byla Nr. ATP-325-387/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
ATP-325-387/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14679-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-325-387/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14679-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 48.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTAR IMAS2015 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimo, kuriuo V. B. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 186 straipsnyje, 188²⁰ straipsnyje, ir nubausta galutine subendrinta 86 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nubausta už tai, kad 2014-10-21 apie 20.33 val. bendruoju pagalbos centro telefonu žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdama, kad neblaivi dukra G. B. su ja konfliktuoja. Atvykę policijos pareigūnai V. B. ir G. R. nustatė, kad V. B. pranešimas nepasitvirtino ir policijos pareigūnai buvo iškviesti be pagrindo. 2014-10-21 apie 21:19 val., 2014-10-21 apie 22:01 val., 2014-10-21 apie 22:44 val. V. B. žinomai melagingai iškvietė policijos pagalbą, pakartotinai kvietė pagalbą be pagrindo. Apylinkės teismas konstatavo, kad šiais savo veiksmais V. B. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 186 straipsnyje ir 188²⁰ straipsnyje.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Analizuodama administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus (BPC pateiktus garso įrašus, liudytojų policijos pareigūnų parodymus), V. B. pažymi, jog pirmos instancijos teismas, nors ir nurodė teisingą teismų praktiką, susiklosčiusią nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, tačiau neteisingai ją taikė. Pasak apeliantės, teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad jautė grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Tą, anot V. B., patvirtina ir garso įrašai, iš kurių vienareikšmiškai galima daryti išvadą, jog ji skambino didžiai susijaudinusi dėl įvykusio konflikto ir galimų padarinių. Apeliantė pažymi, kad liudytoja G. V. B. patvirtino, jog tarp jų kilo konfliktas, jog namo kieme jos „vos nesusimušė“ ir tam sutrukdė G. V. B. sugyventinis, kuris „išnešė ją namo“. Taip pat, V. B. akcentuoja, jog posėdžio metu pastaroji liudytoja patvirtino grasinusi ją užmušti.

Apeliantė pažymi, kad ji administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 straipsnį ir 188²⁰ straipsnį galėjo būti patraukta tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog policijos pareigūnus ji kvietė žinant ir suprantant, kad joks teisės pažeidimas nėra daromas ir jos gyvybei ar sveikatai pavojus negresia bei žinodama, kad nėra pagalbos poreikio. Tačiau, apeliantės manymu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pagalbos ji kvietėsi būtent dėl to, kad jautėsi nesaugiai dėl namuose kilusio konflikto, kad konfliktas kilo tarp jos ir kitų šeimos narių, o tai reiškia, kad ji buvo viena prieš tris suaugusius asmenis, kas kėlė V. B. baimę dėl galimos žalos jos sveikatai ir gyvybei. Apeliantė, pažymi, kad smurto atvejai prieš ją namuose jau yra buvę, todėl ji turėjo pagrindą jaustis nesaugiai.

Taip pat apeliantė akcentuoja, jog pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, o būtent 47 p., nustatantį, kad policijos patrulis, nustatęs, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimą, liudytojų parodymus ir kt.) ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Apeliantės teigimu, atvykę policijos patruliai su G. V. B. nebendravo, iš apeliantės pareiškimo nepaėmė, apsiribodami pokalbiu su A. B., kuris buvo suinteresuotas, kad joks protokolas jo anūkei G. V. B. nebūtų surašytas.

Apeliantė akcentuoja, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio jos kaltę, tuo tarpu niekas negali būti nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą be kaltės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas Ž. R. (toliau – Institucijos atstovas) prašo apeliacinį skundą atmesti, 2015-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pati V. B. savo impulsyviu elgesiu išprovokuoja konfliktus tarp jos ir jos dukros, tačiau vietoj to, kad spręstų juos taikiai, neteisingai vertina situaciją ir nuolat skambina bendruoju pagalbos telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 straipsnį, 188²⁰ straipsnį, patraukta nepagrįstai.

ATPK 186 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą.

ATPK 186 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – t. y. tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – t. y. veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų buvo ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas teisingai nurodė šiuo klausimu susiklosčiusia teismų praktika, tačiau ja nesivadovavo.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis yra neginčijamai nustatytas V. B. 2014-10-21 veiksmų, jai kviečiantis policiją į įvykio vietą, faktas (b. l. 6-8). Tačiau bylos faktiniai duomenys taip pat neginčytinai patvirtina, kad 2014-10-21, V. B. nurodomu laiku, tarp jos ir jos šeimos narių iš tikrųjų vyko konfliktai, dėl ko ir buvo kviečiami policijos pareigūnai. Pastarąją aplinkybę patvirtino ne tik pati V. B., bet ir teisme liudytojais apklausti jos šeimos nariai bei policijos pareigūnas V. B.. Pastarojo teigimu, atvykus į įvykio vietą, V. B. tėvas paaiškino, kad tarp G. V. B. ir apeliantės kilo konfliktas dėl maisto. Analogiškus parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu davė ir G. V. B., nurodžiusi, jog įvykio dieną ji su mama sukonfliktavo, vos nesusimušė, tačiau fizinio kontakto nebuvo. Atėjo jos vyras ir ją nunešė namo. Liudytoja patvirtino konflikto metu grasinusi papjauti motiną. Taip pat nurodė, kad konfliktai jų šeimoje yra dažni, pripažino smurto jų artimoje aplinkoje faktą (b. l. 30-31). Konflikto buvimą taip pat pripažino V. B. tėvas A. B., paaiškinęs, jog įvykio dieną tarp jo dukros ir anūkės kilo skandalas. Liudytojo teigimu, atvažiavusi policija bendravo su juo, jis jiems paaiškino, kad nieko nebuvo. Policijos pareigūnams norėjus išvažiuoti, dukra užtvėrė jiems kelią, bandydama priversti juos eiti aiškintis situacijos. Tuo tarpu A. B. ją sulaikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog V. B. žinomai melagingai pranešė policijai apie įvykį – konfliktą tarp jos ir jos šeimos narių, t. y. negalima teigti, kad ji pranešė policijai apie tikrovėje neegzistuojantį faktą. Pažymėtina, kad konflikto buvimo faktas yra konstatuotas ir skundžiame nutarime, tačiau apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog joks pavojus V. B. sveikatai kilęs nebuvo, kadangi ji tik spėjo, jog G. B. gali jai trenkti, tačiau objektyvių sąlygų taip manyti nebuvo. Ši teismo išvada neatitinka aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų. Taip apklausiama teisme pati G. B. pripažino, jog su mama „vos nesusimušė“, o savo veiksmus nutraukė dėl to, jog ją „išnešė“ jos sugyventinis. Skundžiamame nutarime taip pat nurodoma, jog skirtingų skambučių BPC metu V. B. nurodydavo, jog konfliktuoja tai su dukra, tai su tėčiu, tai su žentu. Pažymėtina, kad ir šios apeliantės nurodomos aplinkybės atitinka byloje surinktą medžiagą, kadangi liudytojų parodymais yra nustatyta, jog iš pradžių konfliktas kilo tarp V. B. ir jos dukros, vėliau - tarp V. B. ir jos tėvo, pastarajam bandant ją sulaikyti nuo trukdymo išvažiuoti policijos pareigūnams. Pripažintina, kad konflikto buvimas tarp V. B. ir jos žento bylos medžiaga nenustatytas. Kitą vertus byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog šis faktas neatitinka tikrovės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog tokiais atvejais šeimos nariai kylančius konfliktus turi išspręsti patys, nesikreipiant pagalbos į BPK ir nekviečiant policijos pareigūnų, yra skubota ir nepagrįsta. Be to, kaip jau buvo minėta, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Tuo tarpu kilus konfliktui, kad ir artimoje aplinkoje, asmuo gali jaustis nesaugiai ir kreiptis pagalbos, nepaisant to, kad fizinis smurtas jo atžvilgiu tuo momentu dar nebuvo panaudotas.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra būtinojo ATPK 186 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – asmens tyčios, kadangi V. B., kaip minėta, pirma, pranešė policijai apie tikrovę atitinkantį faktą – konflikto tarp jos ir jos šeimos narių buvimą, antra, kviesdamasi policiją į įvykio vietą, siekė tokiu būdu apginti savo interesus, t. y. sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba jai yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, sudėtis.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes (šiuo atveju aplinkybes, susijusias su konflikto buvimu ir grėsmę savo sveikatai) ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skunde nurodomais argumentais, kad atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai net nebandė aiškintis situacijos, nebendravo su G. B., nepriėmė pareiškimo iš V. B., tačiau pabendravę su A. B. iš įvykio vietos išvažiavo.

Teismui nustačius, jog V. B. veiksmuose, jai skambinant į BPC bei prašant atvažiuoti policijos pareigūnus, nėra tyčinės kaltės, administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą jos atžvilgiu pagal ATPK 186 straipsnį bei 188²⁰ straipsnį nutrauktina.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimas naikintinas, administracinio teisė pažeidimo byla nutrauktina priimant naują nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti 2015-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą V. B. pagal ATPK 186 straipsnį bei 188²⁰ straipsnį, nesant jos veiksmuose šių pažeidimų sudėties.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algimantas Valantinas