- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- T-217-297/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Daivai Benedikienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V., pareiškėjui G. S., jo atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo G. S. prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, suėjus nuosprendžio vykdymo senaties terminui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-24 nuosprendžiu G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. 20 MGL (753 Eur) bauda. Remiantis BK 67 str., 68 str., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2010-03-31.
Šalies argumentai
2016-05-19 teisme gautas G. S. rašytinis prašymas atleisti jį nuo 2009-11-24 nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, suėjus nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Prašyme G. S. nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, paskelbęs nuosprendį, išaiškino nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – atlikimo sąlygas ir terminus, kas nurodyta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tačiau nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygos jam nebuvo išaiškintos, kaip to reikalauja Baudžiamojo proceso kodekso 357 str. 1 d. Įstatymas nenustato nuteistajam pareigos pačiam atvykti į policijos komisariatą ar kitą įstaigą, prižiūrinčią baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, tam, kad teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės būtų pradėtas vykdyti. G. S. nebuvo informuotas apie tai, kad jis privalo atvykti į įstaigą, prižiūrinčią nuosprendžio vykdymą, apie tai jis negavo jokių pranešimų, nors jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) nesikeitė nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. G. S. visą šį laiką dirbo, tikslo išvengti nuosprendžio vykdymo neturėjo ir to nedarė. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą prižiūrinti institucija apie jos vykdymo pradžią ir eigą jo neinformavo ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad teismo nuosprendis šioje dalyje būtų pradėtas vykdyti. Taigi, teismo nuosprendis dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo pradėtas vykdyti ir nebuvo vykdomas iki šiol. BK 96 str. 1 d. 1 p. b) papunktis numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo jau daugiau kaip 6 metai, nuteistasis nevengė vykdyti nuosprendžio dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekęs išvengti nuosprendžio vykdymo, per visą šį laikotarpį naujo nusikaltimo nepadarė, todėl nuosprendis dalyje dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės negali būti pradėtas vykdyti ir vykdomas dėl suėjusios nuosprendžio vykdymo senaties.
Teismo posėdyje dalyvavęs G. S. prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų aplinkybių pagrindu.
Alytaus apskrities VPK atstovas prašė atmesti G. S. prašymą. Nurodė, kad G. S. žinojo, jog teismo nuosprendžiu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, bet jis neatvyko į policiją ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, toliau juo naudojosi. Per laiką, praėjusį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, G. S. nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl jis nebuvo sustabdytas ir vairuotojo pažymėjimas iš jo nepaimtas. Policijos atstovo teigimu G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones buvo vykdoma nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl atleisti G. S. nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, suėjus nuosprendžio vykdymo senačiai, pagrindo nėra. Šiuo metu yra pasibaigęs G. S. vairuotojo pažymėjimo galiojimas, todėl G. S. turi išpildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 4 d. nustatytas sąlygas, t. y. baigti papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikyti vairavimo egzaminą, ir tada jam bus išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas.
Prokuroras prašė G. S. prašymo netenkinti, nes teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pasibaigė suėjus jos taikymo terminui.
Motyvuojamoji dalis
G. S. prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-24 nuosprendis, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., įsiteisėjo 2010-03-31. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 str. 1 d. teismui tenka pareiga įsiteisėjusį nuosprendį pateikti vykdyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžio įsiteisėjimo metu galiojusios BPK 342 str. 4 d. 10 p. nuostatos (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 red.) numatė, kad nuosprendis, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise, pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai (tuo metu pataisos inspekcijai). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-319/2009 nėra duomenų, kad 2009-11-24 nuosprendis dalyje dėl G. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės buvo pateiktas vykdyti probacijos tarnybai. Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2016-05-13 pažyma patvirtina, kad G. S. neįrašytas probacijos skyriaus duomenų registre. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl G. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo pateiktas vykdyti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nors teismas įsiteisėjusį 2009-11-24 nuosprendį išsiuntė vykdyti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tačiau tai neatitinka BPK 342 str. 4 d. 10 p. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 red.) reikalavimų, be to, policija iš esmės ir nevykdė nuosprendžio dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo, nes teismui nepateikti jokie duomenys, kad policija reikalavo, jog G. S. pateiktų vairuotojo pažymėjimą, o pastarajam vengiant jį pateikti, būtų sprendžiama dėl G. S. atsakomybės pagal BK 243 str. už vengimą vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Pažymėtina, kad per visą laiką nuo 2010-03-31, kada įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, G. S. nebuvo pasislėpęs, dirbo ir gyveno toje pačioje vietoje, taigi, teigti, kad jis sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pagrindo nėra. G. S. nėra padaręs ir naujos nusikalstamos veikos. Pagal BK 96 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. nuostatas apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, ir jeigu per tą laiką nuteistasis nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taigi, nustačius, kad 2009-11-24 nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nebuvo pateiktas vykdyti probacijos tarnybai ir ši institucija nevykdė G. S. priežiūros, nuteistasis G. S. nevengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonės, jis nepadarė naujos nusikalstamos veikos, pripažintina, kad 2009-11-24 nuosprendis nebegali būti vykdomas dalyje dėl draudimo naudotis specialia teise, nes yra pasibaigęs 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas (BK 96 str. 1 d. 1 p. b papunktis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti G. S. prašymą.
Atleisti G. S. nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-24 nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.