- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 1N-57/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- A. O.
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. O. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas ir paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. vasario 26 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu A. O. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 26 MGL (3380 Lt) dydžio bauda. A. O. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 29 d. surašė apeliacinį skundą dėl administracinės nuobaudos apskundimo motinos J. O. vardu ir, įrašęs jos duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą bei už ją pasirašęs, suklastojo dokumentą, J. O. parašą ir išsiuntė šį suklastotą dokumentą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2012 m. birželio 12 d. nutartimi nuteistojo A. O. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties atmetė.
Šalies argumentai
A. O. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013 m. vasario 26 d. nutarimu A. O. pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis nenurodė nė vienos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio l dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurios būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
Nuteistasis A. O. padavė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. vasario 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. O. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. vasario 26 d. nutarimo, konstatuodamas, jog šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad A. O. pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis A. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį, atnaujinti procesą ir bylą nagrinėti iš naujo. Pateiktame skunde nuteistasis pateikia argumentus dėl BK 36 straipsnio nuostatų taikymo, t. y., jo įsitikinimu, jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagrindą nurodytos nuostatos taikymui, nuteistojo teigimu, sudaro tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis sirgo psichine liga ir negalėjo suvokti savo veiksmų esmės. Šiam savo teiginiui pagrįsti nuteistasis remiasi 2012 m. rugsėjo mėn. Teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akto išvadomis, kur nurodyta, kad dėl A. O. konstatuoto susirgimo – chroniškos paranojinės šizofrenijos jis visą laiką yra riboto pakaltinamumo būsenoje. Pažymi, kad dėl šios diagnozės dar 1986 m. jam buvo nustatytas neįgalumas. Apie tai bylą nagrinėjančiam teismui buvo žinoma, būtent dėl tokios diagnozės bylą nagrinėjantis teismui kilo abejonių dėl jo pakaltinamumo ir paskyrė jam teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios išvadas nuteistasis ir ginčija. Teigia, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės išvada yra klaidinga, tą patvirtina ir vėlesnės stacionarinės ekspertizės išvados, todėl jis nepagrįstai buvo nuteistas už tai, dėl ko objektyviai negali atsakyti. Pažymi, kad 2012 m. rugsėjo mėn. ekspertizė buvo duota remiantis stacionaraus stebėjimo išvadomis, o 2011-06-23 ekspertizė, kuria rėmėsi ir bylą nagrinėjantis teismas, buvo ambulatorinė. Lyginant šiuos du ekspertų aktus, nuteistojo nuomone, Utenos ekspertinio skyriaus pateiktos stacionarinės ekspertizės išvados yra visais atžvilgiais labiau patikimos. Mano, kad ambulatorinę ekspertizę teikiantys specialistai negali duoti išvados, ar nusikaltimo padarymo momentu kaltininkas galėjo būti nepakaltinamas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. O. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso (toliau – BPK) 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas neteisingomis bei nepagrįstomis. Teismas nutartyje atsakė į nuteistojo skundo argumentus bei pagrįstai juos atmetė. Tad apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.
Nuteistasis savo pareiškime ir skunduose nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo ribotai pakaltinamas, tačiau ši aplinkybė nebuvo žinoma jo bylą nagrinėjantiems teismams. Būtent ši aplinkybė, nuteistojo nuomone, turėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
Toks nuteistojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Iš skundo turinio matyti, kad nuteistojo pateikti argumentai, anaiptol, negali būti laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Skundo teiginiai iš esmės rodo, kad nuteistasis savaip interpretuoja 2012 m. rugsėjo 4-28 d. stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas bei jas nepagrįstai sureikšmina ginčydamas 2011 m. birželio 23 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtų aktų išvados, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra skirtingos. Tiek Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo psichiatrijos skyriaus 2012 m. rugsėjo 4-28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) vienodai nurodoma, kad A. O. nusikaltimo padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - šizotipiniu sutrikimu, tačiau jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi, baudžiamają bylą dėl A. O. padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjančiam teismui buvo žinoma apie jo lėtinę ligą, kuri nusikaltimo padarymo metu nesutrukdė A. O. suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai, kad nuteistasis įrodinėja buvus kitokias aplinkybes, vertinama kaip deklaratyvūs teiginiai, kuriuos akivaizdžiai paneigia objektyvūs bylos įrodymai. Tas faktas, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti sprendimai netenkina nuteistojo, nereiškia, jog yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Nuteistasis taip pat nepagrįstai abejoja jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateiktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, nurodant, kad asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, yra atliekamos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės. Teismas primena nuteistajam, kad sprendimą dėl ekspertizės paskyrimo vadovaujantis BPK 208 straipsnio nuostatom priima bylą nagrinėjantis teismas ir būtent jis įgaliotas vertinti byloje surinktus įrodymus, taip pat ir ekspertizės aktą, bei spręsti dėl jų pakankamumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo svarstyti klausimo dėl stacionarios ekspertizės paskyrimo, nes 2011 m. birželio 23 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados yra aiškios ir nekėlė jokių abejonių dėl A. O. psichinės būklės ir pakaltinamumo. Nagrinėjant nuteistojo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti.
Atmestinas skundo argumentas, kad asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, teismo psichiatrinės ekspertizės gali būti atliekamos tik Utenos teismo psichiatrijos skyriuje. Klaipėdos ekspertinis skyrius, kaip ir Utenos ekspertinis skyrius yra vienas iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM padalinių, kurie aptarnauja atitinkamą Lietuvos Respublikos teritoriją. Minėtose įstaigose dirba kvalifikuoti teismo medicinos ekspertai, kurie atlieka tiek teismo psichiatrinės, psichologinės stacionarinės ekspertizes, tiek ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes. Todėl A. O. nepagrįstai teikia pirmenybę vieno skyriaus atliekamoms ekspertizėms, juolab, kad tokio pasirinkimo iš esmės nemotyvavo.
Skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovaujamasi teismų sistemos Liteko duomenimis, iš kurių matyti, kad administracinių teisės pažeidimų bylos buvo nutrauktos po gauto 2012-09-04 ekspertizės akto ne nustačius, jog A. O. buvo nepakaltinamas ATPK 19 str. prasme, o kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, įtvirtinti ATPK 35 str. (Tauragės rajono apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, A. O. administracinių teisės pažeidimų bylų nutraukimas nesusijęs su 2012 m. rugsėjo 4-28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad pastarasis didesnę dalį skundo aplinkybių jau buvo nurodęs anksčiau, t. y. 2012 m. liepos 5 d. pateikdamas pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai su prašymu taikyti BK 39 straipsnio ir 18 straipsnio nuostatas. Dėl nuteistojo argumentų, susijusių su nustatytu psichikos sutrikimu ir būsena nusikaltimo padarymo metu (BK 18 straipsnio prasme), apeliacinės instancijos teismas pasisakė 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, pateikdamas atitinkamas išvadas. Pabrėžiama, jog nuteistasis A. O. jokių naujų aplinkybių nei skunde, nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam apygardos teismui, nepateikė.
Tad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Nuteistojo A. O. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.