Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2022-03-08 · Byla Nr. BIK-103/2022

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-09-29Telšių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-09-30Telšių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2022-01-13Šiaulių apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2022-03-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. T-118-1117/2023Nutartis · 2023-05-09Telšių apylinkės teismas
  6. T-123-344/2023Nutartis · 2023-05-23Telšių apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-08
Bylos Nr.
BIK-103/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43288-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rima Ažubalytė (pirm.), Alvydas Pikelis, Tomas Šeškauskas
Nuteistasis
R. R.
Kasacinio skundo Nr. DOK-896/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43288-2019-0
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo R. R. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nuosprendį ir nuteistąjį R. R. išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atskiroje dalyje ir apeliacinės instancijos teismas visuose kaltinimo epizoduose nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių darydami išvadas dėl jo kaltės, neatsižvelgė į nuteistojo parodymus, neišnagrinėjo aplinkybių, kuriomis remiantis jis turėjo būti išteisintas. Dėl R. B. epizodo kasatorius nurodo, kad nukentėjusios apklausos ir asmens parodymo atpažinti metu gauti duomenys yra gauti pažeidžiant įstatymus, neatitinka BK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, todėl jie negalėjo būti pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas R. B., A. K. ir E. Ž. epizoduose vertindamas įrodymus bei padarydamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir jo kaltės buvo šališkas, kadangi įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, o jo nekaltumą įrodančius įrodymus ignoravo. Teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu, visų neaiškumų bei netikslumų neaiškino jo naudai, nepakankamai motyvavo teismo nuosprendį, taip padarė esminių baudžiamojo kodekso pažeidimų.