- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2-764-459/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- UAB „Dvaro keliai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau-ir BUAB) „Edrija“ ieškinį atsakovei UAB „Dvaro keliai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl permokos grąžinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Viacon“ ir AB „Orlen Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Edrija“ ieškinį atsakovei UAB „Dvaro keliai“ dėl 3 500,00 Eur skolos ir 37,80 Eur delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl permokos grąžinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Viacon“ ir AB „Orlen Lietuva“. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 265,01 Eur permokėtos darbų kainos bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagal sutartį ieškovė turėjo suvirinti iš kelių gabalų vieną ilgą plastikinį vamzdį ir jį pakloti naudojantis betranšėjinėmis technologijomis (įtraukti vamzdį kryptinio gręžimo įrenginiu), o atsakovė turėjo už kokybiškus darbus sumokėti 7 000,00 Eur be PVM. Pagal sutartį sumokėjo ieškovei 3 500,00 Eur. Patikrinus darbus buvo nustatyta, jog darbai atlikti su trūkumais, pareikalavo ieškovės juos ištaisyti, tačiau ieškovė atsisakė juos ištaisyti. Atsakovė trūkumus pašalino už 3 765,01 Eur be PVM, todėl ieškovės atliktų darbų vertė sumažėjo tiek, kiek kainavo pašalinti trūkumus. Dėl to atsakovė nebemokėjo ieškovei likusios darbų kainos, o ieškovė turi grąžinti atsakovei 265,01 Eur iš sumokėtos kainos.
3. 2019 m. vasario 4 d. teisme gautas šalių atstovų prašymas patvirtinti šalių 2019 m. vasario 4 d. pasirašytą taikos sutartį joje aptartomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, jog šalys susitaria taikiai, abipusių nuolaidų būdu išspręsti tarp šalių kilusį civilinį ginčą. Nurodė, kad teismo turėtas pašto išlaidas, jei tokios bus, atlygina ieškovė. Šalys sutarties 5 punkte nurodė, jog sutarties tvirtinimo klausimą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. Pareiškė, kad šalims yra žinomos, išaiškintos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CK 6.985, CPK 294 straipsnyje.
4. Teismo posėdis byloje paskirtas 2019-02-05 9 val. žodinio proceso tvarka, šalys apie jį informuotos tinkamai. Šalims pareiškus prašymus nagrinėti bylą joms nedalyvaujant ir taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, toks prašymas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas. Civilinė byla nutrauktina.
5. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis).
6. Turint omenyje, kad įstatymas numato šalims teisę sudaryti taikos sutartį, įvertinus aplinkybę, jog taikos sutarties sąlygos išdėstytos pagal išreikštą ir suderintą šalių tarpusavio valią, darytina išvada, kad taikos sutartis nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų bei atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovės laisvąją valią. Įvertintina aplinkybė, kad šalys taikos sutarties 7 punkte nurodė žinančios taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmes, numatytas CPK 294 straipsnyje, tai yra, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
7. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau aptarta, spręstina, jog šalių sudaryta taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Kadangi pagrindo manyti, jog administratorius, atstovaujantis visų kreditorių interesus veiktų prieš juos taip pat nenustatyta, todėl šalių 2019 m. vasario 4 d. sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
8. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl žyminio mokesčio už pateiktą teismui ieškinį nemokėjo. Kadangi civilinė byla nutraukiama šalims sudarius taikos sutartį, o šalys sutarties 4 punkte susitarė, tik dėl to, jog teismo turėtas pašto išlaidas, jei tokios bus, atlygins ieškovė, todėl spręstinas klausimas ir dėl žyminio mokesčio. Žyminis mokestis nuo šalių taikos sutartyje pripažintos ir atsakovės įsipareigotos sumokėti 750 Eur skolos sumos (750 x 3% = 22,50) būtų mokėtinas 75 proc. dydžio ir sudarytų 16,87 Eur sumą (22,50 x 75% = 16,87 Eur). Kadangi paduodama priešieškinį atsakovė valstybei 2018-05-24 sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio sumą, todėl vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais 1,87 Eur sumą sudarantis šių sumų skirtumas iš atsakovės nebepriteistinas, turint omenyje, kad tokios mažos sumos administravimo mokestis viršytų priteistiną sumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 2 d.).
9. CPK 92 straipsnyje numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Bylos duomenimis teismas šioje byloje turėjo 0,58 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, kaip akivaizdu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme nustatytą dydžio, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293, 294, 295 straipsniais, teismas,
nutaria:
Patvirtinti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Edrija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus P. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dvaro keliai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato V. R., 2019 m. vasario 4 d. pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Ieškovas atsisako visų byloje pareikštų ieškinio reikalavimų atsakovui.
2. Atsakovas atsisako visų byloje pareikštų priešieškinio reikalavimų ieškovui ir įsipareigoja per 3 darbo dienas po teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo sumokėti ieškovui 750,00 Eur, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
3. Šalys susitaria, kad jos viena kitai neatlygina byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismo turėtas pašto išlaidas, jei tokios bus, atlygina ieškovė.
Civilinę bylą Nr. e2-764-459/2019 nutraukti.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims.
Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.