Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-23 · Administracinė byla Nr. I-2890-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
I-2890-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01481-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2890-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01481-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. 2018-05-02 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti skundžiamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Teisės skyriaus individualų teisinį aktą 2018-04-23 Nr. (2.2) NO-2-3164, kadangi jis yra nepagrįstas, neatitinkantis teisinių normų ir nuostatų, pažeidžiantis pareiškėjo teisėtus interesus bei teises, pagal ABTĮ 88 straipsnį; 2) įpareigoti atsakovą peržiūrėti pareiškėjo 2018-04-04 motyvuotą prašymą, parengti jam atitinkantį atsakymą, kuriame informuoti pareiškėją apie tarnybos veiksmus arba neveikimą 2006-2007 metais tikrinant pareiškėjo skundus advokatės G. R., paskirtos 2005-04-28 sutartimi Nr. 8 teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neatitikimu Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams, kadangi ji neturi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, pagal ABTĮ 88 straipsnį; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjui padarytą materialinę žalą, susidariusią dėl jo neteisėtų veiksmų, kurios suma sudaro: materialinės žalos – 60 Eur, nematerialinės žalos – 80 Eur, pagal CK 6.245-6.250 straipsnio 2 dalį ir 6.271 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį, ABTĮ 88 straipsnio 5 punktą (b. l. 1–13).

Paaiškino, kad ginčijamas VGTPT Teisės skyriaus 2018-04-23 sprendimas Nr. (2.2.) NO-2-3164 yra nepagrįstas ir grubiai pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises bei interesus. Nurodė, kad pareiškėjas 2018-04-04 kreipėsi į VGTPT su prašymu įvykdyti veiksmus pagal savo kompetenciją, t. y. informuoti pareiškėją apie tarnybos veiksmus arba neveikimą 2006-2007 metais, tikrinant pareiškėjo skundus advokatės G. R., paskirtos 2005-04-28 sutartimi Nr. 8 teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę į pagalbą, neatitikimu Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams, nes ši advokatė neturi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Atsakovas 2018-04-23 priėmė skundžiamą aktą Nr. (2.2.) NO-2-3161, kuriuo atsisakė peržiūrėti pareiškėjo 2018-04-04 motyvuotą prašymą. Pareiškėjo teigimu, VGTPT priėmė ginčijamą sprendimą šališkai, tendencingai, siekiant pateisinti valstybinės biurokratijos valdininkus. Pareiškėjas 2018-04-04 prašymu siekė gauti iš atsakovo atitinkamą informaciją apie tai, ar atsakovas kreipėsi į Lietuvos Advokatūrą, siekdamas išsiaiškinti klausimą, ar priimta dirbti advokatė G. R. yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip to reikalauja Advokatūros įstatymo 17 straipsnis. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepaisė tokio prašymo ir niekaip neatsakė į pateiktą klausimą. Pareiškėjui abejonių kelia tai, ar atsakovas atliko procedūras, kurias privalėjo atlikti, siekdamas pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą. Be to, teigia, kad atsakovas nesuprato pareiškėjo kreipimosi esmės, nes neatliko 2018-04-04 prašymo vertimo į valstybinę kalbą, tokiu būdu atsakovas ignoravo Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio reikalavimus atlikti tarnybos prašymų, gaunamų ne valstybine kalba, vertimą. Dėl tokios neteisėtos atsakovo veiklos ir neveikimo pareiškėjui buvo apribota teisė gauti teisinę pagalbą, dėl atsakovo kaltės pareiškėjas tapo skolingas tarnybai ir tos skolos negali padengti dėl savo sunkios socialinės padėties. Todėl, pareiškėjo teigimu, skundžiamas individualus atsakovo teisinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, jis nepagristas teisės normomis, neatsako į iškeltą klausimą.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas nurodo patyręs turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog pareiškėjas buvo priverstas egzistuoti kankinio sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose. Detalizuojant patirtą turtinę žalą nurodė, kad dėl atsakovo kaltės ginčas šioje byloje tęsiasi jau beveik 10 metus, pareiškėjui teko parašyti daugiau nei 200 prašymų, skundų ir užklausų organizacijoms bei teismams. Pareiškėjas turėjo užsakyti daugybės dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VGTPG atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 49–52).

Paaiškino, kad VGTPT 2018-04-23 raštu Nr. (2.2) NO-2-3164 informavo pareiškėją, kad 2005-04-28 sudarant nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. 8 su advokate G. R., tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė VGTPT pareigos tikrinti, ar advokatai turi ar neturi privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundai dėl advokatės G. R. privalomojo civilinės atsakomybės draudimo buvo išnagrinėti ne tik Lietuvos advokatūroje, tačiau ir teismuose, yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Pareiškėjas buvo minėtų teisminių procesų iniciatorius, aktyvus dalyvis ir jam yra žinomi teismų priimti sprendimai, VGTPT neturėjo pareigos papildomai kreiptis į Lietuvos Advokatūrą. Atsakovės teigimu, be jokių teisinių argumentų, skųsdamas VGTPT raštą ir iš esmės tuo pačiu klausimu inicijuodamas naujas bylas, V. S. piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir administraciniu procesu. Atkreipė dėmesį, kad civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tuo tarpu pareiškėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje. Kadangi atsakovas priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą raštą, tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – VGTPT neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų. Nesant VGTPT neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Šių aplinkybių kontekste atsakovas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą.

Teismo posėdyje atsakovės VGTPT atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl VGTPT Teisės skyriaus sprendimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo prašymą parengti jam atitinkantį atsakymą, informuoti pareiškėją apie tarnybos veiksmus arba neveikimą 2006-2007 metais, tikrinant pareiškėjo skundus advokatės G. R., paskirtos 2005-04-28 sutartimi Nr. 8 teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neatitikimu Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2005-04-28 sutartimi VGTPT pavedė, o advokatė G. R. įsipareigojo pagal VGTPT sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą administracinės teisės srityje (b. l. 26–27). VGTPT 2006-06-27 sprendimu Nr. 957/06 nusprendė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, parengiant procesinius dokumentus dėl 2002-09-20 patvirtinto įgaliojimo ir 2002-10-01 partvirtinto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, paskirta advokatė – G. R. (b. l. 28). VGTPT 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, argumentuojant, kad V. S. piktnaudžiauja suteikta antrine teisine pagalba ir pažeidžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus (b. l. 30–31). Pareiškėjas 2018-04-04 prašymu kreipėsi į VGTPT, prašydamas informuoti apie VGTPT veiksmus ar neveikimą 2006-2007 m. tikrinant pareiškėjo skundus ar sudarant 2005-04-28 sutartį Nr. 8 advokatė G. R. atitiko Lietuvos advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, nes ji neturėjo privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Tuo tarpu VGTPT ginčijamu 2018-04-23 raštu Nr. (2.2) NO-2-3164 atsakė, kad tikrinti ar advokatė G. R. turi privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą yra ne VGTPT, o Lietuvos advokatūros pareiga, be to, tokios pareigos atsakovei nenustatė ir teisės aktai, sudarant nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį (b. l. 52).

Siekiant išanalizuoti ar VGTPT tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą, aktualus teisinis reglamentavimas nustatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTP įstatymas), taip pat Advokatūros įstatyme. Pagal VGTP įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2–4 punktus, VGTPT organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, taip pat sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą.

Pažymėtina, kad VGTPT nevykdo tų funkcijų, kurias vykdyti priskirta Lietuvos advokatūrai. Vadovaujantis VGTP įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą: 1) tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles; 2) atlieka kitas VGTP įstatymo ir Advokatūros įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 ir 2 dalis, advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla, o sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Būtent Lietuvos advokatūrai priskirta funkcija kontroliuoti advokatų veiklą (Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat pastebėtina, kad pagal Advokatūros įstatymo 2 dalies 2 punktą, advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu, be kita ko, yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė, o sprendimus dėl įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą priima Advokatų taryba (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Taigi apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog būtent Lietuvos advokatūra tikrina advokatų atitiktį teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir reikalavimą būti apraudus advokato ar advokatų profesinės bendrijos civilinę atsakomybę.

Analizuojant ginčijamo sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pažymėtina, kad VAĮ nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pareiškėjo 2018-04-04 kreipimosi atsakovui turinį matyti, kad jis atitinka VAĮ 12 straipsnio 14 dalyje apibrėžtą prašymo sampratą.

Pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 13 punktą, prašymas ir skundas raštu turi būti parašytas valstybine kalba, prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos (25 punktas). Į prašymus atsakoma valstybine kalba arba kita kalba, jei prašymą institucijos vadovo sprendimu buvo galima pateikti kita kalba, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. Vadovaujantis nurodytų taisyklių 35 punktu, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį, t. y. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą informaciją priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką (Taisyklių 38 punktas).

Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo konstatuoti ginčijamo atsakovo 2018-04-23 rašto Nr. (2.2) NO-2-3164 turinio ar formos neatitikties nurodytiems teisės aktų reikalavimams. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, VGTPT nėra priskirta funkcijos tikrinti ar advokatas, su kuriuo sudaroma antrinės teisinės pagalbos sutartis, yra apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę. Todėl atsakovė pagrįstai ginčijamame rašte nurodė pareiškėjui, jog tokia pareiga tikrinti advokato atitiktį teisės aktų reikalavimams jai nėra priskirta. Akcentuotina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007. Šioje byloje konstatuota, jog pareiškėjo argumentai dėl advokatės G. R. neprofesionalumo vesti civilines bylas, nes sutartyje su tarnyba ji įsipareigojo teikti teisinę pagalbą administracinėse byloje, atmestini, nes Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nustato, kad bet kuris advokatas turi teisę be apribojimų teikti teisinę pagalbą civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Taigi atsakovė, be kita, ko dar ir dėl įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių neturėjo pagrindo abejoti advokatės profesinės kvalifikacijos atitiktimi teisės aktų reikalavimais ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl civilinės atsakomybės draudimo tikrinimo. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės ginčijame rašte nurodytu atsakymu.

Be to, pažymėtina, kad atsakymas į pareiškėjo 2018-04-04 prašymą pateiktas laiku, nepraleidus Taisyklių 25 punkte nurodyto termino. Ginčijame atsakyme pareiškėjui tinkamai paaiškinta kodėl jo prašomi veiksmai negali būti atlikti, nurodoma tokio atsakymo apskundimo tvarka. Pastebėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į VGTPT 2018-04-04 prašymu, kuris iš esmės buvo surašytas lietuvių kalba, tačiau prašymo pavadinimas ir dalis reikalavimo suformuota rusų kalba. Nepaisant to, iš pareiškėjo prašymo turinio buvo galima aiškiai suprasti, kad jis kreipiasi dėl advokatės G. R. profesionalumo ir VGTPT veiksmų siekiant ištirti advokatės atitiktį teisės aktų reikalavimams. Todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai įgyvendino pareigą atsakyti į pareiškėjo prašymą. Iš nurodyto rašto turinio galima suprasti atsakovės poziciją dėl pareiškėjo prašomų atlikti veiksmų, tokia išdėstyta pozicija yra aiški ir pagrįsta atsakyme nurodytomis teisės aktų nuostatomis. Taigi teismas naikinti atsakovės 2018-04-23 rašto Nr. (2.2) NO-2-3164 neturi teisinio pagrindo, o pareiškėjo argumentai dėl šio rašto nepagrįstumo ar neteisėtumo atmestini.

Pareiškėjas skundu teismui taip pat prašo atlygini 60 Eur turtinę ir 80 Eur neturtinę žalą. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo priverstas egzistuoti kankinio sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose. Taip pat, kad dėl atsakovo kaltės ginčas šioje byloje tęsiasi jau beveik 10 metus, pareiškėjui teko parašyti daugiau nei 200 prašymų, skundų ir užklausų organizacijoms ir teismams, užsakyti daugybės dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.

Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamos bylos atveju teismui konstatavus, kad skundžiamas VGTPT Teisės skyriaus 2018-04-23 raštas Nr. (2.2) NO-2-3164 yra teisėtas ir pagrįstas, darytina išvada, kad VGTPT jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų ir pareiškėjo prašymas atlyginti turtinę bei neturtinę žalą negali būti tenkinamas. Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiMefodija Povilaitienė Donatas VansevičiusLiudmila Zaborovska