- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- 1-788-369/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- D. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Martinaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje:
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos darbo biržoje registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini); nuo 2006-01-19 įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą; teistas 4 kartus: 1) 2007-12-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 224 str. 1 d.- 50 MGL (6500 Lt) bauda; 2) 2009-08-31 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 2 MGL (260 Lt) bauda, ir laikyti atlikusiu bausmę; 3) 2010-08-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda; 2013-05-20 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis paskirtą baudą pakeisti į dvi arešto paras; 4) 2012-02-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. – 40 parų arešto (2012-04-30 paleistas iš Pravieniškių PN-AK atlikus arešto bausmę); teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2013-08-12 apie 20.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu vadino nukentėjusiąją buvusią sutuoktinę D. S. necenzūriniais žodžiais, grasino, jog nusižudys, po ko metė kėdę ir išdaužė durų stiklą, o nukentėjusiajai iškvietus policiją pagrasino, jog pieštuku išdurs nepilnamečiui buvusios sutuoktinės D. S. sūnui E. Š., gim. 2005 m., akį, tuo sukėlė nukentėjusiajai baimę ir realų pagrindą manyti, jog grasinimas sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą gali būti įgyvendintas.
Kaltinamasis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šį butą nuomojasi kartu su buvusia sutuoktine Diana. Bute kartu gyvena sūnus G. S., Dianos sūnus E. Š. ir jos dukra Jelena. 2013-08-11 iš ryto jis, Diana, Erik ir Gerard nuvažiavo pas motiną. Jelena jau buvo pas močiutę. Šventė Dianos motinos gimtadienį, todėl išgėrė ir buvo gerokai apsvaigęs. Apie 20.00 val. grįžo į Vilnių. Namuose jam pasidarė truputėli bloga. Visi tuomet buvo namuose. Kaip prasidėjo žodinis konfliktas, jis nepamena, tačiau pamena, kad pavadino Dianą necenzūriniais žodžiais. Kad būtų gulėjęs ant grindų ir sakęs, jog nusižudys, nepamena, bet galimybė tokia buvo. Prisimena, jog prie sienos šalia įėjimo į koridorių stovėjo kėdė, jis ją paėmė už kojos ir metė atgal, o kėdė pataikė į duris ir išdužo durų stiklas. Kad Dianos sūnui Erik sakė, jog pieštuku išdurs akį, nepamena, tačiau tokios galimybės neatmeta. Šio konflikto metu fiziškai nei prieš vaikus, nei prieš Dianą nesmurtavo. Mažesnieji vaikai tuo metu miegojo, vienintelė, kuri girdėjo konfliktą, tai vyresnioji dukra Jelena. Konfliktai tarp jų pasitaiko dažnokai, fiziškai prieš ją smurtavo tik vieną kartą, tada policija jam buvo kviesta ir jam buvo paskirtas areštas. Dėl šio įvykio labai gailisi (b.l. 30).
Kaltinimas D. S., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas ne tik jo prisipažinimu, bet ir byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2013-08-11 apie 20.30 val. kartu su sugyventiniu (buvusiu sutuoktiniu) D. S., gim. (duomenys neskelbtini)ir vaikais sugrįžo iš jos mamos gimtadienio į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Buvęs sutuoktinis buvo neblaivus ir pradėjo elgtis nenormaliai, t. y. atsigulė ant grindų ir pradėjo garsiai šaukti. Po to vaikų paprašė paduoti peilį paaiškindamas, kad yra niekam nereikalingas ir nemylimas. Po to jis metė kėdę į duris ir išdaužė durų stiklą. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet sugyventinis pasakė, kad paims pieštuką ir išdurs jos sūnui E. Š., gim. 2005 m., akį. Šį grasinimą išgirdo vaikas ir užsiklojęs antklode pradėjo verkti. Panašaus pobūdžio smurtas kartojasi jau nebe pirmą kartą.
Papildomai apklausta nukentėjusioji D. S. parodė, kad ji šiuo metu gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šį butą kartu su Denis nuomojasi. Bute gyvenu ji, Denis, kuris dabar pastoviai gyvena su jais, sūnus Gerard, Erik ir duktė Jelena. 2013-08-11 apie 20.30 val. visi grįžo namo iš jos mamos gimtadienio. Tik įžengęs pro duris Denis atsigulė ant grindų ir pradėjo rėkti. Kai pabandė paguldyti ji ant lovos, jis paprašė vaikų ir jos peilio, nes norėjo nusižudyti. Paskui jis pasiprašė į tualetą, ji su vaikais jį nuvedė. Kai grįžo, jis vėl atsigulė ant lovos ir toliau rėkė. Ji su vaikais nebekreipė dėmesio. Bandė duoti Denisui raminamųjų, tačiau šis juos išspjovė. Norėjo kviesti greitąją, tačiau vėliau persigalvojo, nes manė, jog nusiramins. Tada išjungė visur šviesą ir nuėjo su vaikais tame pačiame kambaryje miegoti. Kai Denis pamatė, kad jie į jį nebekreipia dėmesio, atsikėlė, įjungė šviesą ir vėl pradėjo rėkti ir metė kėdę į duris, po ko išdužo durų stiklas. Tuomet ji iškvietė policiją. Iš pradžių Denis galvojo, kad ji juokauja, po to pradėjo vadinti ją įvairiais necenzūriniai žodžiais ir pasakė, jog jos sūnui Erikui išdurs pieštuku akį, tačiau rankose pieštuko jis neturėjo ir tuo metu aplinkui niekur pieštukų nebuvo. Erikas tai girdėjo ir verkė užsiklojęs galvą antklode. Čia jau ne pirmas kartas, kai dėl Denis elgesio ji kviečia policiją. 2011 m. Denis prieš ją ir prieš vaikus fiziškai smurtavo, tuomet buvo iškviesta policija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su Denis taikytis nenori, nori, kad jis atsigultų gydytis dėl savo tokio elgesio. Nors butas yra nuomojamas, išdaužtą stiklą ji tvarkysis pati su brolio pagalba, o ne buto šeimininkė. Išdaužto stiklo pakeitimas jai kainuos maždaug 100 Lt (b. l. 13, 14, 15). Byloje ji pareiškė 100 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 16, 17), tačiau 2013-11-15 telefonu ji pranešė, kad D. S. durų stiklą sutvarkė ir atlygino visą padarytą žalą (b. l. 23).
Šalies argumentai
2013-08-11 pareiškime D. S. nurodė, kad D. S. grasino nusižudyti, metė į duris kėdę ir išdaužė durų stiklą, jos sūnui E. Š. grasino, kad pieštuku išdurs akį, vadino necenzūriniais žodžiais. (b. l. 7)
2013-08-11 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2013-08-11, apie 21:50 val., buvo gautas pranešimas, kad vyras triukšmauja, konfliktuoja, išmušė stiklą, nori nusižudyti. Atvykusiems policijos pareigūnams į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), D. S. nurodė, kad buvęs vyras D. S. pradėjo konfliktuoti, keiktis, išdaužė durų stiklą, grasino nusižudyti, grasino vaikui išdurti pieštuku akį. (b. l. 4-5).
2013-08-11 policijos registruojamų įvykių registro ataskaitoje nurodyta, kad 2013-08-11, 22:23 val., gauta informacija, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras namuose triukšmauja, sudaužė durų stiklą, grasina, kad nusižudys. (b. l. 2).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio alkotesterio kvito parodymų matyti, kad 2013-08-11, 23:17 val. D. S. nustatytas 0.85 promilių girtumas. (b.l. 39)
Įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad yra išdaužtas kambario durų stiklas (b. l. 11-12).
Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis D. S. savo veiksmais grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo D. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo D. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis D. S. anksčiau teistas (b. l. 41), administracine tvarka baustas (b. l. 53-55), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 59); į Vilniaus PLC narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 60); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 62).
D. S. neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 65).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, jog D. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), padarymo būdą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nuobaudos negalioja), į nustatytą pastarojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis nedirba, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijose numatytą bausmę – baudą.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad D. S. skiriama bausmė sumažintina 1/3.
Iš byloje esančio laikino sulaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis D. S. laikinai BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2013-08-12, 03:30 val. (b. l. 25), paleistas 2013-08-12, 14:43 val. (b. l. 33). Laikinojo sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31, 32), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 MGL, t. y. 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) MGL, t. y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-08-12, 03:30 val., iki 2013-08-12, 14:43 val. (vieną parą), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 4 MGL, t. y. 520 (penki šimtai dvidešimt) litų. Įpareigoti baudą sumokėti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.