- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- I-835-208/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Egidija Puzinskaitė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- K. A. W., R. T. W., P. J. S., B. M. T., J. K. S., K. E. S., K. D., K. W., T. S. S., K. L. S., M. P. W., S. D. K., K. P. C., A. B. C.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Darbo ekspresas“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Egidijos Puzinskaitės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjų K. A. W. (K. A. W.), R. T. W. (R. T. W.), P. J. S. (P. J. S.), B. M. T. (B. M. T.), J. K. S., K. E. S. (K. E. S.), K. D. (K. D.) atstovei J. T.-M., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Darbo ekspresas“ atstovui M. S. Ž. (M. S. Ž.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. T. W. (R. T. W.), K. W. (K. W.), P. J. S. (P. J. S.), T. S. S. (T. S. S.), K. L. S. (K. L. S.), M. P. W. (M. P. W.), J. K. S. (J. K. S.), K. A. W. (K. A. W.), S. D. K. (S. D. K.), K. E. S. (K. E. S.), K. P. C. (K. P. C.), K. D. (K. D.), A. B. C. (A. B. C.), B. M. T. (B. M. T.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Darbo ekspresas“ dėl sprendimų panaikinimų ir įpareigojimų atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. T. W., K. W., P. J. S., T. S. S., K. L. S., M. P. W., J. K. S., K. A. W., S. D. K. ir kt. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (1 t., b. l. 21–36), kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. SPRE-513, 2016 m. balandžio 21 d. sprendimus Nr. SPRE-524, Nr. SPRE-523, Nr. SPRE-526, Nr. SPRE-529, Nr. SPRE-528, , Nr. SPRE-530, Nr. SPRE-531, Nr. SPRE-514, Nr. SPRE-532, Nr. SPRE-534, Nr. SPRE-533, Nr. SPRE-535, Nr. SPRE-525; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2016 m. birželio 29 d. sprendimus Nr. (1.45) I-3906, Nr. (1.45) I-3937, Nr. (1.45) I-3920, Nr. (1.45) I-3921, Nr. (1.45) I-3922, Nr. (1.45) I-3917, Nr. (1.45) I-3924, Nr. (1.45) I-3923, Nr. (1.45) I-3907, Nr. (1.45) I-3914, Nr. (1.45) I-3916, Nr. (1.45) I-3913; 3) įpareigoti išduoti pareiškėjams A1 pažymėjimus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai teigia, kad Tarnyba ir Valdyba skundžiamais sprendimais nepagristai atsisakė išduoti pareiškėjams socialinio draudimo Al pažymėjimus, nes neobjektyviai vertino duomenis, faktinę situaciją ir aplinkybes, neteisingai aiškino bei taikė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas, neatsižvelgė į teisės normų tarpusavio ryšį. Pareiškėjai mano, kad Tarnyba nepagrįstai savo sprendimą motyvavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo inspekcija) 2015 m. atliktais trimis patikrinimais dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Darbo ekspresas“ veiklos Lietuvoje, kurių metu konstatuota, kad faktiškai darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdė – įmonės darbuotojai (Lenkijos Respublikos piliečiai) formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus), pati įmonė Lietuvos Respublikoje realiai jokios veiklos nevykdo. Paaiškina, kad UAB „Darbo ekspresas” paskutinis patikrinimas vyko 2015 m. gruodžio mėnesį, kuomet visi darbuotojai iš Lenkijos atostogavo. 2016 sausio 9 d. kaip įprasta darbdavio organizuojamu transportu pareiškėjai bei kiti darbuotojai atvyko į Vilnių dirbti. UAB „Darbo ekspresas“ direktorius Darbo inspekcijai nurodė, kad darbuotojai grįžta 2016 m. sausio 9 d. ir tą dieną gali būti atliktas patikrinimas, tačiau buvo gautas atsakymas, kad patikrinimas yra baigtas. Pareiškėjų manymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Darbo ekspresas“ Lietuvoje veiklos nevykdo, nes 2014 metais vykusių Darbo inspekcijos patikrinimų metu šis faktas nenustatytas, įmonė turi sąskaitą banke, savo internetinį puslapį, apyvartą.
Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu patikslino trečiąjį skundo reikalavimą ir prašė teismo įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjams A1 pažymėjimus už skunde nurodytus laikotarpius arba perduoti Tarnybai iš naujo spręsti klausimą dėl A1 pažymėjimų pareiškėjams išdavimo (4 t., b. l. 158). Atstovė pažymėjo, kad Tarnyba remiasi trimis Darbo inspekcijos atliktais patikrinimais, tačiau nepateikė informacijos apie 2015 m. vasario mėn. atliktą patikrinimą, kuriame konstatuota, kad ji nenustatė pagrindų leidžiančių patvirtinti arba paneigti faktą dėl UAB „Darbo ekspresas“ bei jos darbuotojų fiktyvios veiklos. Pažymėjo, jog Lenkijos Respublikos kompetentinga įstaiga yra konstatavusi, kad pareiškėjams turi būti taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai, o Tarnyba nepateikė jokio Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos rašto, kuriame būtų nurodyta kitaip. Be to, Tarnyba nevertino pareiškėjų pateiktų pažymų apie jų pajamas Lenkijos Respublikoje ir klaidingai nurodė, kad duomenų apie savo pajamas pareiškėjai nepateikė. Atkreipė dėmesį, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms nurodė, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Darbo ekspresas“ veiklos. Taip pat, pakartojo esminius skundo argumentus.
Šalies argumentai
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (1 t., b. l. 171–184).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad ES socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y., jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus, todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių ES, socialines teises. Reglamentai nesiekia sudaryti sąlygų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo ar paskatinti socialinį dempingą.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Darbo inspekcija atliko UAB „Darbo ekspresas“ veiklos patikrinimus, kurių metu nustatyta, kad faktiškai UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Atsižvelgusi į tai, Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjai taip pat yra sudarę fiktyvias darbo sutartis, kuriomis siekia išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo Lenkijoje nuo pajamų, gautų iš Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos. Pažymi, kad Darbo inspekcija 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. SD-25-6918 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Tarnybą, kad atliko pakartotinį UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimą, kurio metu UAB „Darbo ekspresas“ buveinės adresu ir žinomos veiklos vykdymo adresu bei įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei elektroniniu paštu buvo išsiųstas nurodymas pateikti paaiškinimą dėl UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojų darbo funkcijų, kuriuose miestuose darbuotojai atliko darbo sutartyse sulygtas darbo funkcijas nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. balandžio mėn. bei pateikti darbo sutartis, darbo grafikus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atsiskaitymo lapelius nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. birželio mėn. Nurodymai siųsti paštu neįteikti, buhalterinę apskaitą tvarkanti M. L. 2016 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu pateikė tik darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, atsiskaitymo lapelius, darbo grafikus, vieno darbuotojo darbo sutartį ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti neidentifikuoti asmenys. Darbo inspekcija pakartotinai padarė išvadą, kad faktiškai UAB „Darbo ekspresas darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų ar/ir darbo neatlieka. Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjams darbo sutarčių su UAB „Darbo ekspresas“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (2 t., b. l. 135–144).
Atsiliepimas
Valdyba atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovė bei nurodo, kad Darbo inspekcijai nenustačius, jog UAB „Darbo ekspresas“ faktiškai vykdo veiklą Lietuvoje, jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo, todėl šiuo atveju negali būti taikoma 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) 13 straipsnio 3 dalis.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Darbo ekspresas“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės veiklos tikslas nebuvo apgauti Lietuvos Respublikos valstybines institucijas ir pažymėjo, kad įmonės darbuotojai turėjo draudimą Lenkijos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad be Lenkijos Respublikos piliečių įmonėje dirbo ir Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl kurių Tarnyba neturėjo jokių priekaištų, iki šiol viena iš merginų gauna motinystės išmokas. Teigė, kad nelogiška, jog vienos įmonės darbuotojų iš Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos veikla būtų traktuojama skirtingai. Nesuprantama, kodėl Tarnyba priėmė įmonės mokamas įmokas, jei turėjo abejonių dėl įmonės veiklos. Pažymėjo, kad nei Darbo inspekcija, nei Tarnyba neturi objektyvių įrodymų, kad įmonė veiklos nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl Tarnybos ir Valdybos sprendimų, kuriais pareiškėjams atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus ir nustatyta, kad pareiškėjų darbo sutarčių su UAB „Darbo ekspresas“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, pagrįstumo ir teisėtumo (1 t., b. l. 42–81).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reglamentas Nr. 883/2004, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 987/2009) ir VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinėje dalyje reglamentuojamas taikytinų teisės aktų nustatymas. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį (11 straipsnis). Reglamento 13 straipsnyje numatytos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo dviejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai <...>.
Aprašo II skyrius numato atvejus ir sąlygas, kada išduodami A1 pažymėjimai, o šiame skyriuje esantis 15 punktas numato, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis). Aprašo 44.3 punktas nustato, kad Tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo paaiškėjus, kad nebėra Aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog sprendžiant dėl taikytinos teisės tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, svarbus ne darbo sutarties tam tikroje valstybėje narėje sudarymo, bet darbo toje valstybėje narėje pagal darbo sutartį faktas. Šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis, nurodanti, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Tokia nuostata parodo, kad svarbus būtent faktinis veiklos (darbo pagal darbo sutartį) vykdymas ir jos apimtis. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjai buvo pasirašę darbo sutartis su UAB „Darbo ekspresas“ ar buvo draudžiami socialiniu draudimu Lietuvoje, nesudaro pagrindo taikyti Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, nes Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlygos taikymui būtina, kad asmuo realiai dirbtų pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutikimą su Tarnybos sprendimu grindžia įrodymų vertinimo aspektu, t. y. nesutinka su Tarnybos ir Valdybos išvada, jog pareiškėjai faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo.
Skundžiami sprendimai grindžiami iš esmės Darbo inspekcijos 2015 m. atliktais trimis patikrinimais dėl UAB „Darbo ekspresas“ veiklos Lietuvoje. Šių patikrinimų metu Darbo inspekcija nustatė, kad įmonė bei jos darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, darbuotojai yra formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau jokių funkcijų neatlieka. Iš teismui pateikto Darbo inspekcijos 2015 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. SD-25-15309 „Dėl informacijos pateikimo“ (2 t., b. l. 130–132) turinio matyti, jog išvadą, kad UAB „Darbo ekspresas“ bei jos darbuotojai veiklos Lietuvoje nevykdo Darbo inspekcija padarė įvertinusi tai, jog patikrinimo metu UAB „Darbo ekspresas“ registracijos adresu rasti nepavyko, kitu žinomu įmonės veiklos vykdymo adresu durys buvo užrakintos. 2015 m. lapkričio 24 d. įmonės buveinės adresu ir elektroniniais adresais buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-14381 pateikti tyrimui reikalingus dokumentus. 2015 m. gruodžio 3 d. buhalterė M. L. (vykdanti individualią veiklą) Darbo inspekcijos Vilniaus skyriui elektroniniu paštu pateikė tyrimui reikalingus dokumentus: darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, darbo sutartis su darbuotojais, darbo tvarkos taisykles. Iš darbo sutarčių nustatyta, kad darbuotojai dirbo 16 val. per mėnesį. Pagal darbo grafikus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo mėn. darbuotojai dirbo 12 ir 19 dienomis po 8 darbo valandas, 2015 m. spalio mėnesį dirbo 3 ir 10 dienomis po 8 darbo valandas, 2015 m. lapkričio mėn. darbuotojai dirbo 7 ir 14 dienomis po 8 darbo valandas, 2015 m. gruodžio mėn. darbo grafike nustatyta, kad darbuotojai atostogaus. Dėl papildomos informacijos įmonės direktoriui buvo išsiųstas Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus nurodymas 2015 m. gruodžio 3 d. atvykti į skyrių ir pateikti paaiškinimus, tačiau direktoriaus rasti nepavyko. Patikrinimo metu su direktoriumi bei darbuotojais susisiekti taip pat nepavyko. Iš esmės tokios pačios išvados padarytos ir Darbo inspekcijos 2016 m. gegužės 31 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“, kuris surašytas po pakartotinio UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimo. Be to, šiame rašte nurodyta, kad 2016 m. gegužės 23 d. M. L. elektroninių paštu informavo Darbo inspekciją, kad UAB „Darbo ekspresas“ nuo 2016 m. kovo mėn. jokios veiklos nevykdo (2 t., b. l. 133–134). Taigi pareiškėjų darbo santykių realumą paneigia Darbo inspekcijos atlikti UAB „Darbo ekspresas“ veiklos patikrinimo rezultatai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo. Pareiškėjai jokių įrodomąją galią turinčių dokumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą nepateikė, o vien byloje esančios foto nuotraukos nepatvirtina, kad pareiškėjai realiai atliko savo darbo funkcijas Lietuvos Respublikoje, nes šios nuotraukos yra be datų, be to, dalyje iš jų esantys asmenys yra neidentifikuoti (1 t., b. l. 111–114, 4 t., b. l. 160–167). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog šioje byloje vienareikšmiškai įrodyta, kad pareiškėjai realios veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė, todėl skundžiamais Tarnybos bei VSDFV sprendimais pagrįstai nuspręsta pareiškėjams taikyti Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktus bei neišduoti A1 pažymėjimų, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atmetus pareiškėjų skundą, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjų R. T. W. (R. T. W.), K. W. (K. W.), P. J. S. (P. J. S.), T. S. S. (T. S. S.), K. L. S. (K. L. S.), M. P. W. (M. P. W.), J. K. S. (J. K. S.), K. A. W. (K. A. W.), S. D. K. (S. D. K.), K. E. S. (K. E. S.), K. P. C. (K. P. C.), K. D. (K. D.), A. B. C. (A. B. C.), B. M. T. (B. M. T.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.