Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 80 MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė 220 MGL dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas D. B. sulaikymas nuo 2014-04-02 iki 2014-04-03 ir galutinė bausmė nustatyta 218 MGL (8 209 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti V. A. ir G. T., tačiau nuosprendis jų nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad su V. A. ir G. T. padėjo nenustatytam asmeniui neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. V. A., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) pasieniečiu, laikinai einančiu vyresniojo pasieniečio pareigas (duomenys neskelbtini) užkardoje, po to, kai 2014 m. kovo mėn., nenustatytu laiku, D. B. susitarė su nenustatytu asmeniu padėti pastarajam neteisėtai gabenti per (duomenys neskelbtini) atraminį punktą, esantį (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, (duomenys neskelbtini), akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes neatliekant pasienio patikrinimo, 2014 m. kovo 18 d., prie parduotuvės „IKI“, esančios Juodojo kelio g. 70, Vilniuje, tiesiogiai susitarė su D. B. už piniginį atlygį neteisėtai neveikti vykdant įgaliojimus tarnybos metu – neatlikti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą vykstančio automobilio „Citroen C25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasienio patikrinimo, žinodamas, kad automobilyje bus neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nenustatytam asmeniui susitarus su G. T., kad jis už piniginį atlygį – 5 000 litų (1 448,10 eurų) suras akcizinių prekių – cigarečių neteisėtam gabenimui automobilį ir vairuotoją, o pastarajam savo ruožtu susitarus su liudytoju R. L., kad šis parvairuos automobilį iš nurodytos vietos bei G. T. perdavus pastarajam priklausantį automobilį „Citroen C25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui ir šiam pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. kovo 21 d., apie 15.30 val., iš Dieveniškių mstl., Šalčininkų r., per (duomenys neskelbtini) atraminį punktą, esantį (duomenys neskelbtini), V. A., papirktas D. B., neatliko automobilio pasienio patikrinimo. Tokiu būdu D. B. kartu su V. A. ir G. T. padėjo nenustatytam asmeniui neteisėtai gabenti po malkomis paslėptas akcizais apmokestinamas prekes – 23 500 pakelių cigarečių „Fest“ ir 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 181 768 Lt (52 643,65 eurų).

D. B. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) pasieniečiu, laikinai einančiu vyresniojo pasieniečio pareigas (duomenys neskelbtini) užkardoje, 2014 m. kovo 18 d., nenustatytu laiku, prie parduotuvės „IKI“, esančios Juodojo kelio g. 70, Vilniuje, tiesiogiai susitarė su V. A. duoti šiam nenustatyto dydžio – apie 1 500 Lt (434,43 eurų) kyšį už tai, kad šis vykdydamas įgaliojimus neteisėtai neveiktų ir 2014 m. kovo 21 d. neatliktų per (duomenys neskelbtini) atraminį punktą, esantį (duomenys neskelbtini), vykstančio automobilio „Citroen C25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasienio patikrinimo, žinodamas, kad automobilyje neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir leistų šiam automobiliui vykti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą.

Nuteistojo teigimu, tai, kad jis nesitarė su V. A. ir nekurstė šio padaryti nusikaltimą, patvirtina ir tai, kad pastarasis net nežinojo, koks automobilis vyks per (duomenys neskelbtini) atraminį punktą, ir tik po to padarė prielaidą, kad sulaikytas automobilis yra susijęs su D. B. neteisėta veika. Be to ir jis – D. B. nežinojo kokiomis valandomis V. A. tikrins pravažiuojančius automobilius (duomenys neskelbtini) atraminiame punkte. Sulaikymo dieną pastarasis dirbo su kitu pareigūnu, kuris taip pat galėjo patikrinti šį automobilį. Kai jis – D. B. šias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, pastarieji dar kartą apklausė V. A. ir šis prisiminė, neva, D. B. jam sakė, kad iki automobilio, kuriuo bus vežamos cigaretės, atvažiavimo važinės kažkoks lengvasis automobilis, kuriame esantis žmogus žiūrės, ar jau V. A. tikrina pravažiuojančius automobilius ir automobilis su cigaretėmis jau gali važiuoti. Tačiau prie bylos nėra 2014 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) atraminio punkto vaizdo įrašų, kurie patvirtintų, kokie automobiliai važinėjo pirmyn atgal, ir kurių pagalba būtų galima nustatyti kitus nusikalstamos veikos dalyvius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, šios veikos baigtumas siejamas su momentu, kai atliekamas bent vienas iš alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Nors nuteistasis D. B. neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, keldamas versiją, kad jis jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Nuteistasis V. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013 m. pavasarį D. B. už atlygį pasiūlė neatlikti per (duomenys neskelbtini) atraminį punktą vykstančio automobilio Citroen C25 pasienio patikrinimo, kadangi automobilio gale įrengtoje slėptuvėje bus gabenamos cigaretės. V. A. sutiko, pasakė savo darbo grafiką. Pirmą kartą praleido transporto priemonę su cigaretėmis birželio mėnesį, D. B. už tai sumokėjo 1500 litų. Aptarti neteisėto cigarečių gabenimo su D. B. jie susitikdavo prie Liepkalnio g. esančios IKI parduotuvės ir prie AUDĖJO parduotuvės Vilniuje. 2014 m. kovo 18 d. V. A. susitiko su D. B. prie Liepkalnio g. esančios IKI parduotuvės ir susitarė, kad jis netikrins kovo 21 d. vyksiančio automobilio su cigaretėmis. Apie 16-18 val. atvažiavo automobilis Citroen C25, V. A. pakėlė automobilio tentą, matė sukrautas malkas, lentas, tačiau nuodugniai netikrino ir automobilį praleido. Nuteistasis nurodė, kad tikriausiai kažkas žiūrėdavo, kada jis dirba, ir apie tai pranešdavo D. B.. V. A. atsakydamas į D. B. gynėjo klausimus pripažino, kad prieš šį įvykį apie metus laiko bendravo su imuniteto tarnybos pareigūnais ir perduodavo tam tikrą informaciją, tačiau tai visiškai nesusiję su šia byla. Po sulaikymo jis buvo nuvažiavęs pas D. B. į namus norėdamas sužinoti, kas organizavo cigarečių gabenimą, tačiau pastarasis minėto asmens neįvardino. Nuteistasis parodė, kad neturi, dėl ko pykti ant D. B., iki šio įvykio su juo pykčių nebuvo, jie buvo kolegos. Taip pat V. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 2-4). Pažymėtina, kad nuteistojo V. A. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 3, b. l. 155-156, 158-159, 160-161, 168-170, 178), akistatos su D. B. metu (t. 3, b. l. 166), parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 180-183), tiek ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. A. parodymus įvardijo kaip nuoseklius. Apeliantas pažymi, kad pastarasis net nežinojo, koks automobilis vyks per (duomenys neskelbtini) atraminį punktą, ir tik po to padarė prielaidą, kad sulaikytas automobilis yra susijęs su D. B. neteisėta veika. Be to, D. B. nežinojo, kokiomis valandomis V. A. (duomenys neskelbtini) atraminiame punkte tikrins pravažiuojančius automobilius, sulaikymo dieną pastarasis dirbo su kitu pareigūnu, kuris taip pat galėjo patikrinti šį automobilį. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo V. A. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų dėl to, kurioje Vilniaus vietoje 2014 m. kovo 18 d. jie susitarė su D. B. dėl kyšio, taip pat dėl to, kokiu automobiliu 2014 m. kovo 21 d. turėjo būti neteisėtai gabenamos cigaretės, tačiau tam galėjo turėti reikšmės įvairūs faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant V. A. parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, asmens psichologinė būsena ir kt. Pažymėtina, kad pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri vyko 2014 m. kovo 22 d., V. A. aiškiai nurodė, jog D. B. jam pasakė, kad cigaretės bus gabenamos krovininiu automobiliu Citroen C25, kurio galinėje dalyje bus įrengta slėptuvė, o visa likusi erdvė užkrauta malkomis, rąstais ar kitokia medžiaga. Jis D. B. papasakojo, kokiu grafiku ir kokia tvarka dirba (duomenys neskelbtini) atraminiame punkte. Kad nustatytų, ar jis tą diena dirba (duomenys neskelbtini) atraminiame punkte, D. B. teigė, kad pravažiuos keletas automobilių ir žiūrės, ar jam tą dieną paskirta dirbti (duomenys neskelbtini) atraminiame punkte. Be to, nuteistasis nurodė, kad 2014 m. kovo 18 d. jie susitarė su D. B. dėl kyšio prie Liepkalnyje esančios „IKI“ parduotuvės (t. 3, b. l. 155-156). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, V. A. žinojo, kokiu automobiliu per (duomenys neskelbtini) atraminį punktą turi būti gabenamos cigaretės, taip pat nurodė D. B. savo darbo grafiką. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad nuteistojo V. A. parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklūs, nuteistasis aiškiai nurodė 2014 m. kovo 18 d. su D. B. įvykusio susitarimo dėl kyšio davimo aplinkybes, kad pinigai jam turėjo būti duoti ryšium su jo kaip pareigūno atliekamais veiksmais, taip pat nurodė, kokiu būdu jis 2014 m. kovo 21 d. neatliko automobilio „Citroen C25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasienio patikrinimo.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. A. parodė, kad po sulaikymo (duomenys neskelbtini) atraminiame punkte jį neoficialiai apklausė Imuniteto skyriaus specialistas T. Š., kuris pasiūlė jam prisipažinti, visus įduoti ir tuomet bus priimtas baudžiamasis įsakymas, arba neprisipažinti ir tokiu atveju jis bus sulaikytas. V. A. patvirtino ir tai, kad anksčiau bendradarbiavo su Imuniteto pareigūnais, nurodė, kad informaciją perduodavo VSAT departamentui. Apeliantas mano, kad tokiu būdu V. A. buvo daromas spaudimas, dėl kurio jis išsigando ir bandė palengvinti savo padėtį, apkalbėdamas D. B., dėl ko V. A. parodymais remtis negalima. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis V. A. apklaustas apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog prieš oficialiai jį apklausiant buvo pokalbiai su Imuniteto skyriaus pareigūnais, kurie paaiškino, kad yra galimas V. A. sulaikymas, tačiau joks minėtų pareigūnų spaudimas daromas nebuvo. Nuteistasis taip pat parodė, kad iki įvykio bendradarbiavo su Imuniteto skyriaus pareigūnais, tačiau jie nežinojo, kad jis tarėsi su D. B. dėl nelegalaus verslo. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pirmosios instancijos teisme V. A. taipogi parodė, kad prieš šį įvykį apie metus laiko bendradarbiavo su imuniteto tarnybos pareigūnais ir perduodavo tam tikrą informaciją, tačiau tai visiškai nesusiję su šia byla. Nuteistasis paaiškino, kad jeigu ir nebūtų bendradarbiavęs su minėtais pareigūnais, vis tiek būtų prisipažinęs padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis parodė, kad neturi, dėl ko pykti ant D. B., iki šio įvykio su juo pykčių nebuvo, jie buvo kolegos. Todėl nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde keliama versija apie V. A. norą jį apkalbėti yra niekuo nepagrįsta bei atmestina. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių V. A. būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti D. B. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Nors apeliantas skunde nurodo, kad V. A. duodamas parodymus bandė palengvinti savo padėtį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis davė parodymus ir apie savo padarytas nusikalstamas veikas, pripažino, kad jas darė ne vienas, kas didina veikų pavojingumą, taip pat davė parodymus apie kitas galimai padarytas nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos prieš aptariamą įvykį, dėl kurių jam net nebuvo pareikšti įtarimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo V. A. parodymais netikėti, nes juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog apklausiamas baudžiamojo proceso metu jis nuosekliai parodė, kad susitikimo su V. A. 2014 m. kovo 18 d. Vilniuje negalėjo būti, nes 2014 m. kovo mėnesį D. B. buvo išvykęs į Kauną, kur laikė egzaminų ir įskaitų sesiją. Apeliantas pažymi, kad tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino, be to, pažeisdamas D. B. teisę į gynybą, atmetė prašymą iškviesti ir apklausti jo bendramokslius, kurie patvirtintų, kad 2014 m. kovo 18 d. jis buvo Kaune ir niekaip negalėjo būti Vilniuje. Pažymėtina, kad versiją, jog 2014 m. kovo 18 d. jis niekaip negalėjo būti Vilniuje, D. B. iškėlė tik pirmosios instancijos teisme. Nei per ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. gegužės 25 d. vykusias apklausas (t. 4, b. l. 43-44, 50), nei 2014 m. balandžio 3 d. vykusią akistatą su V. A. (t. 3, b. l. 164-166) D. B. nenurodė aplinkybių, kad 2014 m. kovo mėnesį jis buvo išvykęs į Kauną laikyti egzaminų sesijos. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto 2015 m. birželio 8 d. pažymos ir jos priedų matyti, kad D. B. nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. kovo 28 d. dalyvavo 2013-2014 studijų metų V kurso 10 semestro sesijoje, 2014 m. kovo 18 d. 8.00 – 9.30 val. vyko Tarptautinės viešosios teisės egzaminas, 9.40 – 12.50 val. vyko profesinės užsienio kalbos (rusų k.) užsiėmimai (t. 5, b. l. 38-40). Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto 2016 m. birželio 29 d. rašto ir jo priedų matyti, kad D. B. minėtą Tarptautinės viešosios teisės egzaminą laikė ir išlaikė, o patvirtinti, ar jis dalyvavo profesinės užsienio kalbos užsiėmimuose, nėra galimybės, nes ištęstinių studijų studentų paskaitų lankomumas neregistruojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad D. B. 2014 m. kovo 18 d. iš tiesų buvo Kaune, tačiau nepaneigia fakto, kad nuteistieji D. B. ir V. A. tą pačią dieną galėjo susitikti Vilniuje bei susitarti dėl kyšio davimo, bei automobilio su nelegaliomis cigaretėmis netikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. kovo 18 d. D. B. profesinės užsienio kalbos užsiėmimai baigėsi 12.50 val., tai atitinka nuteistojo V. A. parodymus, jog minėtą dieną jų susitikimas su D. B. įvyko po pietų tiksliai nenustatytu laiku.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti D. B. bendramoksliai, tačiau liudytojų parodymuose yra neatitikimų, ką jie veikė po 2014 m. kovo 18 d. vykusio egzamino. Liudytojas J. T. duodamas parodymus buvo nenuoseklus, pirmiausia parodė, kad 2014 m. kovo 18 d. nuo ryto iki vakaro jie buvo kartu su D. B., V. F. ir S. S.. Kadangi jie gyveno kompaktiškame bute, todėl liudytojas visuomet matė D. B., jie kartu būdavo, eidavo pietauti, pasivaikščioti. J. T. į Kauną važiavo savo automobiliu ir vežė jų kompaniją. D. B. savo mašinos jis nedavė ir niekas jam matant iš Kauno neišvažiavo. Tačiau paprašytas patikslinti 2014 m. kovo 18 d. dienos įvykius liudytojas tiksliai negalėjo pasakyti, ar jie minėtą dieną visą laiką buvo kartu su D. B., kas ir kur buvo išėjęs, jis pasakyti taip pat negalėjo, kadangi po įvykio praėjo du metai. Liudytojas S. S. parodė, kad 2014 m. kovo 18 d. visą dieną buvo kartu su D. B., J. T. ir V. F.. Liudytojas paaiškino, kad nuo to laiko praėjo 2,5 metų, todėl nelengva prisiminti, tačiau jis pamena, kad 2014 m. kovo 18 d. egzaminas prasidėjo apie 9 val., po egzamino dar vyko paskaitos rusų kalba, todėl užsiėmimai galėjo baigtis vakare apie 16-17 val. Galėjo būti, kad paskaitos baigėsi ir 13 val., kadangi pas juos paskaitų per mėnesį būdavo labai daug, todėl po 2,5 metų liudytojas negalėjo prisiminti, kiek laiko truko paskaitos. Liudytojas pažymėjo, kad visomis dienomis jie visi būdavo kartu, nes tarp jų buvo didelė draugystė. Liudytojas V. F. parodė, kad 2014 m. kovo 18 d. su D. B., J. T. ir S. S. laikė tarptautinį viešosios teisės egzaminą, po to grįžo į butą. Į egzaminą jie nuvyko 8 val., grįžo apie 10 val. Po egzamino jie visi visą dieną buvo namuose, galbūt kažkur buvo nuėję pavalgyti per pietus ir grįžo atgal į butą. Bute buvo iki vakaro, po to galbūt nuėjo į Akropolyje esantį barą „Bravarija“, išgėrė alaus ir grįžo atgal į butą. Tačiau liudytojas nurodė, kad šių įvykių tiksliai nepamena, kadangi tai jau seniai buvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi 2016 m. spalio 5 d. apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, ką jie veikė 2014 m. kovo 18 d., kadangi po aptariamų įvykių praėjo daugiau nei 2,5 metų. Liudytojas J. T. tiksliai negalėjo pasakyti, ar jie minėtą dieną visą laiką buvo kartu su D. B., liudytojai S. S. ir V. F. skirtingai nurodė, ką jie veikė po 2014 m. kovo 18 d. vykusio egzamino. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojais apklausti asmenys yra D. B. bendramoksliai ir draugai, todėl gali duoti nuteistajam palankius parodymus, o tai kelia abejonių šių liudytojų parodymų patikimumas kaip įrodymų šaltinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų asmenų parodymai taip pat nepaneigia fakto, kad nuteistieji D. B. ir V. A. 2014 m. kovo 18 d. galėjo susitiko Vilniuje bei susitarė dėl kyšio davimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuoseklius V. A. parodymus iš dalies patvirtina liudytojo T. R. parodymai. Liudytojas T. R. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013 m. balandžio mėn. D. B. prašė padėti organizuoti kontrabandinių cigarečių pervežimą per (duomenys neskelbtini) atraminį punktą neatliekant automobilių pasienio patikrinimo. Tuo metu T. R. dirbo pasieniečiu. D. B. perdavė liudytojui „Blackberry“ telefoną, kuriuo galėtų susisiekti. T. R. po to susitikimo D. B. dėl cigarečių gabenimo neskambino, o minėtą telefoną jis pametė. Šį telefoną rado T. R. viršininkas, liudytojas atpažino, kad tai tas pats telefonas, kurį jam davė D. B. (t. 5, b. l. 29-30). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas T. R. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 158-159). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių T. R. būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti D. B. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Nors šio liudytojo parodymai nėra susiję su D. B. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir tiesiogiai nepatvirtina D. B. kaltės dėl šių veikų padarymo, tačiau parodo, kad aptariamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės pasitvirtina liudytojų S. St. ( t. 3, b. l. 90-92, t.5, b. l. 30-31), A. R. ( t.1, b. l. 141-142, t.5, b. l. 44 ), T. S. ( t.1, b. l. 152-153, t.5, b. l. 29 ), R. L. ( t.3, b. l. 110-111, 113, 11-115, t.5, b. l. 44 ) parodymais, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų duomenimis ( t.1, b. l. 35-39, 53-65,71) bei kitais išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. B. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos tinkamos bausmės ir tinkamai subendrintos bei paskirta teisinga subendrinta galutinė bausmė, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.